D. Žalimas trečiadienį savo feisbuko paskyroje įvertino šalies vadovo ir krašto apsaugos ministro komunikaciją, pastarajam pranešus apie Lietuvos ketinimus įsigyti vokiškų tankų „Leopard“.
„Viena vertus, ko gero, ministras startavo per anksti, norėdamas pirmas pranešti svarbias žinias. Čia sunku nepritarti prezidentui, kuris atrodo apstulbęs dėl tokios ankstyvos komunikacijos, tikėtina, susitarus šioje stadijoje neviešinti preliminarių sprendimų dėl tankų įsigijimo.
Kaip gali iš išorės atrodyti valstybė, kurios Valstybės gynybos taryboje (VGT) preliminariai svarstomi klausimai be bendro jos narių sutarimo kone iškart tampa vieši, – dėstė teisininkas.
– Kita vertus, o kaip gali atrodyti valstybė, kurios prezidentas viešai apkaltina kitą VGT narį, kuris yra antras pagal reikšmę civilis valstybės gynybos pareigūnas, riboto naudojimo (taigi, įslaptintos) informacijos atskleidimu ir tuo nesusidomi prokurorai.
Juk tokios informacijos atskleidimas baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą, ir kaltinimai mesti krašto apsaugos ministrui.
Nebent prezidentas kalba tuščiai bet ką ir iš tikrųjų jokia riboto naudojimo informacija neatskleista. Gali būti, jog ji nėra tinkamai įslaptinta ir susitarimas jos neviešinti buvo tik džentelmeniškas.“
Teisininkas: sprendimą dėl tankų reikės priimti Seime
Turėdamas visa tai omenyje, D. Žalimas iškėlė klausimą.
„Ar pasitikėtumėte taip atrodančia valstybe ir aukščiausių jos pareigūnų gebėjimu priimti tinkamiausius jos gynybai sprendimus, įskaitant dėl didelės vertės ginkluotės įsigijimų? Kiekvienas mūsų, matyt, rastume savo atsakymą“, – pridūrė jis ir teigė, kad ši situacija galėjo susiklostyti kitaip.
„Tam reikia kelių sąlygų. Pirma, tinkamai teisiškai reglamentuoto tokių stambių ginkluotės įsigijimų proceso, kurio metu būtų užtikrintas ir sprendimų priėmimo skaidrumas bei viešumas, ir profesionalus geriausios įmanomos alternatyvos pasirinkimas, ir būtinas konfidencialumas iki tam tikros stadijos. Keista, bet, atrodo, to neturime.
Techniniai viešųjų pirkimų klausimai sureguliuoti neblogai. Tačiau nėra tinkamo politinės dedamosios įsiterpimo, kuris užtikrintų konstitucinio demokratinės civilių kontrolės ginkluotosioms pajėgoms principo įgyvendinimą.
Turiu omenyje tai, ką, atrodo, pamiršo abi pusės. Ne VGT priima svarbiausią sprendimą tankų įsigijimo klausimu, nors ji ir svarbi kaip koordinuojanti ir patariamoji institucija. Tokį sprendimą reikės priimti Seime, nes Lietuva yra parlamentinė respublika.
Neatsitiktinai Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatyta krašto apsaugos ministro pareiga apie didesnės nei 20 mln. Eur vertės įsigijimus informuoti parlamentinius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetus. Tačiau nėra aišku, kokiame etape tai daryti. Bet kuriuo atveju iki klausimo apsvarstymo komitetuose jo viešinimas atrodo nerimtai.
Vis dėlto svarbiausias niuansas, atrodo, kol kas yra apskritai už įstatyminio reglamentavimo ribų. Jis yra nurodytas Konstitucijoje, kuri yra tiesioginio taikymo aktas, – tai pareiga sprendimą dėl esminio turtinio valstybės įsipareigojimo priimti Seime Vyriausybės teikimu (Konstitucijos 128 str. 1 d.). Sutikime, ginkluotės įsigijimas už kelis mlrd. Eur yra toks esminis valstybės įsipareigojimas, kuriam reikia Seimo, kaip Tautos atstovybės, sprendimo.
Tad, ko gero, būtų pagrįsta vykdomajai valdžiai – tiek prezidentui, tiek krašto apsaugos ministrui (tiek Ministrei Pirmininkei, kurios pozicijos kol kas negirdime) – pradėti konsultuotis su Seimo nariais dėl galimo būsimo sprendimo. Suprantama, išlaikant konfidencialumą iki tam tikros stadijos ir neatskleidžiant tų sandorio detalių, kurios apskritai negali būti viešos.
Taigi tikėtis išvengti parlamentinių procedūrų pasikliaujant tik sprendimais VGT ir Vyriausybės lygiu yra konstituciškai nepagrįsta, nors įstatymai tarsi palieka sprendimo priėmimo teisę Vyriausybei.
Antroji sąlyga yra tai, ko nesugebėsi užtikrinti, ko gero, jokiu įstatymu. Tai – aukšto lygio politikų atsakingo darbo kultūra. Atrodo, jos netrūko prieš kelis dešimtmečius, kai buvo priimami svarbūs sprendimai, susiję su integracija į ES ir NATO bei Lietuvos dalyvavimu tarptautinėse karinėse operacijose. Dabar, deja, to galima pasigesti.
O juk, atrodytų, nesunku, net ir nesant aiškaus teisinio reglamentavimo, išlaikyti pauzę po VGT posėdžio, solidžiai supažindinti su galimu sprendimu bent jau Seimo NSGK narius ir pradėti dirbti įtikinant parlamentarus, jog nėra tinkamesnės alternatyvos, arba po konsultacijų tokios alternatyvos ieškoti. Juk vis tiek be parlamento nei prezidentas ar ministras vienasmeniškai, nei Vyriausybė kolegialiai sprendimo dėl tokios vertės tankų ar kitos ginkluotės įsigijimo pagal Konstituciją priimti negalės. Nebent mes gyventume ne teisinėje valstybėje“, – įrašą feisbuke užbaigė D. Žalimas.
Trečiadienį prezidentas G. Nausėda pranešė, jog buvo paviešinta riboto naudojimo informacija. Jis leido suprasti, kad tai padarė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas feisbuke pasakodamas apie Lietuvos planus įsigyti vokiškų „Leopard“ tankų.
Paklaustas, ar tankų pirkimas, jo matymu, vykdomas sklandžiai, skaidriai ir tinkamai, kas dėl to buvo nuspręsta pirmadienį Valstybės gynimo taryboje (VGT), kodėl pasirinkti „Leopard“ tankai, šalies vadovas ėmė kritikuoti A. Anušausko komunikaciją.
„Mes jau kalbame apie dalykus, kurie buvo paskleisti vakar ir padaryti ne visiškai korektiškai. Mes susitarėme Valstybės gynimo taryboje, kad laikomės nuostatos, kad dalykai, kurie yra riboto naudojimo, ir turėtų būti riboto naudojimo, o ne pat išėjus tuoj pat skelbti feisbuke. Tai aš suprantu, kad galbūt kažkam atrodo labai svarbus darbų baras pasidalinti šviežiausia informacija feisbuke, bet tai tikrai neturėtų būti pagrindinė nei ministro, nei kito valstybės pareigūno funkcija.
Juo labiau, kad visada tokiais atvejais reikia pagalvoti apie antrines pasekmes, kokias tu gali sukelti paskelbdamas tokią informaciją viešai – ir aš čia kalbu tiek apie mūsų draugus, tiek apie mūsų partnerius, tiek ir, ypatingai, apie mūsų nedraugus, kurie ištempę ausis klausosi šitos informacijos ir daro savo išvadas.
Taip kad reikėtų nuo šito susilaikyti. Gaila, kad apie tai tenka vis priminti, atrodo, suaugusiems žmonėms, kurie yra Valstybės gynimo tarybos nariai. Tikiuosi, padarysime tinkamas išvadas“, – žurnalistams komentavo G. Nausėda.
Savo ruožtu A. Anušauskas tikino savo kaltės situacijoje nematantis ir atmetė jam reiškiamą kritiką.
Anot ministro, informacija, kurią jis paviešino, nebuvo slapta, o perteklinis slaptumo grifų uždėjimas Lietuvoje taip pat draudžiamas įstatymu.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė ketvirtadienį pranešė kreipusis į prokuratūrą dėl A. Anušausko viešai aptartų detalių apie vokiškų tankų pirkimą.
