Medikai neslepia, kad įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis apsinuodiję nepilnamečiai – jų darbo kasdienybė. Nors tabako gaminių pardavimas nuolat griežtinamas, nepilnamečiai pripažįsta, kad Panevėžyje įsigyti įvairiausių skonių cigarečių skysčio, tarp jaunimo sparčiai populiarėjančio snuso ar kanapių suktinę – vieni juokai.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytojos Giedrės Šipelienės teigimu, anksčiau paaugliai dažniausiai svaigindavosi alkoholiu, dabar į medikų rankas patenka daugiau nepilnamečių, apsinuodijusių psichotropinėmis medžiagomis.
Ir tokių pacientų ligoninė šįmet sulaukė net 10 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
„Tai mūsų darbo kasdienybė. Apsinuodijusių psichotropinėmis medžiagomis vaikų ir paauglių daugėja. Vasarą buvo šiek tiek mažiau, dabar vaikai susirinko į kolektyvus, susitiko su draugais, susibūrė naujos kompanijos, o būryje kyla didesnis noras svaigintis. Dažniausiai pas mus atsiduria paaugliai, bet esame turėję ir mažamečių – dešimties ar net septynerių metų vaikų“, – apie darbo kasdienybę pasakojo Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja.
Nors įprasta manyti, kad vaikai dažniausiai svaiginasi vakarėliuose, realybė kitokia.
Dažnai į ligoninę nepilnamečiai atvežami tiesiai iš mokyklos, iš parkų, iš namų, kur paprastai susirenka panašaus amžiaus kompanija, kol tėvai darbe.
„Mums atveža įvairios būklės vaikų – nuo jau panirusių į komą iki lengviau apsinuodijusių, kai po kurio laiko patys geba pasakyti, kokias medžiagas vartojo“, – pasakojo dėl gyvybių kovojanti G. Šipelienė.
Nuo raminamųjų iki narkotikų
Pasak medikės, visos psichotropinės medžiagos skirstomos į tam tikras grupes: raminamosios medžiagos, stimuliantai, sukeliantys energijos antplūdį, didesnį aktyvumą, bei haliucinogenai, kuriuos pavartojus matomi neįprasti vaizdai, tampa smagu ir linksma. Taip pat klasikinės narkotinės medžiagos, sukeliančios įvairius pojūčius ir kartu – priklausomybę.
„Ligoninėje atliekame šlapimo testą psichotropinėms medžiagoms nustatyti: galima aptikti devynias psichotropines medžiagas, paprastai randame visų jų. Bet gal daugiausia marihuanos, kanapių gaminio“, – pažymi G. Šipelienė.
Anot jos, pasikeitusį vaiko elgesį ar sutrikusią sveikatą pirmieji turėtų pastebėti tėvai ar kiti artimieji. Tas pirmas signalas – pasikeitęs vaiko elgesys: galbūt pradėjo slapukauti, susirado naujų ne visuomet tinkamai besielgiančių draugų, galbūt pasikeitė požiūris į mokslą ar suprastėjo mokymosi rezultatai, sutriko miegas.
„Tarsi ir ne visai reikšmingi dalykai, bet į juos reikėtų atkreipti dėmesį, nes paskui prasideda rimtoji simptomatika. Psichotropinės medžiagos pirmiausia paveikia sąmonę, pradedant nuo sunkiausių padarinių, kai žmogų gali ištikti koma ir jis gali mirti, ir baigiant lengvesniais sutrikimais, pavyzdžiui, slopinimu, tada vaikas yra nuolat vangus, mieguistas. Tėvai tikrai turėtų sunerimti, jei vaikas miega visą dieną. Arba atvirkščiai, gali būti sujaudinimo simptomatika, kai neadekvačiai energingas ir linksmas, daug ir garsiai kalba, gali pasireikšti agresyvumas“, – į pasikeitusį vaiko elgesį dėmesį atkreipti kviečia G. Šipelienė.
Psichotropinių medžiagų vartojimo pasekmės, anot medikės, be galo skaudžios. Vien šiemet Lietuvoje jau fiksuota nepilnamečių mirčių nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdozavimo. Jos pavojingos ir tuo, kad sukelia priklausomybę.
„Vaikams ir paaugliams priklausomybė išsivysto labai greitai, kartais užtenka vos kelių kartų. Tuomet norisi dažniau, didesnių dozių, stipresnių narkotinių medžiagų, nejučia taip užsisuka užburtas ratas, o iš jo ištrūkti sunku“, – aiškina G. Šipelienė.
Šokolado skonio nuodai
Vienoje Panevėžio gimnazijų besimokantis Benas „Sekundės“ žurnalistei prisipažino, kad jų klasėje maždaug trečdalis mokinių „veipina“.
Dažniausiai elektroninės cigaretės traukiamos daugiabučių kiemuose netoli mokyklos, tačiau yra ir tokių, kurie nebijo dūmų pūsti ir mokyklos tualete, berniukų kūno kultūros persirengimo kambarėlyje. Į tas patalpas mokytojai dažniausiai neužeina.
„Nepilnamečiams oficialiose vietose cigarečių skysčio niekas neparduos, bet jo nesunkiai galima gauti internete – socialiniuose tinkluose yra ne viena grupė, o ir mokyklose paprastai būna vaikų, kurie užsiima tokia prekyba. Nesunkiai galima gauti ne tik skysčio, bet ir „žolės“, – pasakojo vaikinas.
Anot Beno, tarp jaunimo plinta ir dar viena mada – vietoj elektroninių cigarečių naudojamas snusas. Tai drėgnas sutrintas tabakas, kišamas už viršutinės lūpos. Snusas neskleidžia jokio nemalonaus kvapo, nėra ir dūmų, tad moksleiviai jį vartoja net mokykloje. Ši tabako rūšis Lietuvoje nelegali, bet jos nesunkiai galima atsisiųsti internetu iš Švedijos net ir nepilnamečiams. O ir skonių yra pačių įvairiausių: kramtomosios gumos, kolos, šokolado, melionų ir daugybė kitokių.
„Vienoje dėžutėje yra 30, 60 ar 120 snuso gabaliukų. Vyresni vaikai juos pardavinėja po 50 centų, snusą perka net ketvirtokai. Tačiau reikia žiūrėti stiprumą, nes pats mačiau, kaip keli draugai apsivėmė“, – atvirai pasakojo Benas.
Nuperka ir tėvai
Mokyklų bendruomenės bando įvairiais būdais kovoti su nepilnamečiais rūkaliais, tačiau pripažįsta, kad tai kova su vėjo malūnais.
Savo vardo ir pavardės nenorėjusi viešinti vienoje miesto gimnazijų dirbanti pedagogė teigė, kad apie elektroninių cigarečių ir narkotinių medžiagų vartojimą nuolat kalbama su vaikais, vykdomos įvairios prevencinės akcijos ir net rengiamos „šventės“, kai iš moksleivių konfiskuoti rūkymo aparatai viešai sunaikinami. Tačiau tai neduoda norimo rezultato.
„Kaip galima kovoti su rūkymu, kai kartais ir patys tėvai vaikams perka elektronines cigaretes ir jų skystį. Jie argumentuoja, kad geriau patys nupirks, nei vaikas cigaretę trauks kur pasislėpęs už kampo su neaiškiu būdu pagamintais nelegaliais skysčiais“, – pasakojo pedagogė.
Kita vertus, ir mokytojų galimybės sutramdyti rūkalius labai ribotos.
Mokyklos darbuotojai be tėvų sutikimo neturi teisės apieškoti moksleivio daiktų. Tik prieš kelias dienas Seimas pritarė įstatymo projektui, kad be tėvų sutikimo tiek mokyklos darbuotojai ir pedagogai, tiek policijos pareigūnai galėtų patikrinti moksleivių daiktus, kuprines, spinteles.
„Dažnai viena cigaretė keliauja per kelias rankas, gal tiksliau, vaikų burnas, elementari higiena jiems nė motais. Nors tikrai atidžiai stebime mokyklos prieigas, bet jie randa savų vietų, kur tai gali padaryti. Jeigu einant koridoriumi jau kvepia obuoliais, apelsinais ar vyšniomis, vadinasi, kažkas garina tualete. Bet mokytoja į berniukų tualetą neturi teisės užeiti. Žinoma, laukiame prie durų, bet, kaip sakoma, už rankos nepagautas ne vagis. Elektroninės cigaretės didžiulis blogis, bet vien mokytojų pastangų šiai problemai spręsti tikrai nepakanka“, – sakė ilgametė pedagogė.
Ieškos priežasties
Koks tikrasis tabako ir psichotropinių medžiagų vartojimo mastas tarp jaunimo, turėtų atskleisti Panevėžio sveikatos biuro šiuo metu rengiamas klausimynas.
Pasak biuro direktorės Vijolės Miškinienės, dar sprendžiama, ar į apklausą įtraukti ir tėvus, pedagogus bei kaip pateikti klausimus, kad nebūtų pažeisti nė vienos pusės interesai ir teisės.
„Paviršių mokymo įstaigose tirti neplanuojame. Įvairūs tyrimai rodo, kad tai neveiksminga priemonė. Kai klausimynas bus parengtas, informuosime mokyklas, pačius vaikus bei jų tėvus. Tai labai jautri tema, jai reikia atsakingai pasirengti“, – kalbėjo V. Miškinienė.
Anot jos, šio klausimyno tikslas – išsiaiškinti, kokie veiksniai ir problemos skatina vaikus svaigintis.
„Manome, kad tie duomenys parodys, kokios dažniausios problemos lemia psichotropinių medžiagų ar tabako gaminių vartojimą ir paplitimą. Galbūt tai problemos su bendraamžiais, pačioje mokykloje ar šeimoje. Kai žinosime priežastis, galėsime planuotis, kuria kryptimi dirbti“, – teigė V. Miškinienė.
