Balsavimą internetu leistų su tam tikromis išimtimis
Pagal parlamento priimtus Seimo rinkimų įstatymo pakeitimus, VRK liepos 16 dieną patvirtinto protokolinį sprendimą, kuriuo balsavimas internetu galėtų būti naudojamas saviizoliacijoje esantiems rinkėjams Lietuvoje, bei užsienyje gyvenantiems rinkėjams, kurie dėl koronaviruso situacijos toje šalyje negalėtų atvykti balso atiduoti į numatytas vietas.
Protokoliniame sprendime nurodoma, kad paštu rinkėjui būtų siunčiamas elektroninio balsavimo kodas, leidžiantis rinkėjui balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, vieną kartą.
Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje rungsis šie atstovai: Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovė Dalia Asanavičiūtė, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Linas Jonauskas, „Laisvės ir Teisingumo“ partijos atstovas Gintautas Babravičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Rūta Miliūtė, bei Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) atstovas, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
Aktyviai registruojasi
Kaip liepos 15 dieną skelbė VRK, per pirmąsias 15 dienų, kai užsienyje gyvenantiems lietuviams buvo leista registruotis, tai jau padarė 2,5 tūkst. žmonių.
Aktyviausiai dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose siekia Jungtinėje Karalystėje gyvenantys Lietuvos piliečiai – jų VRK sistemoje registruota 635. Antroje vietoje – Vokietijoje gyvenantys lietuviai – prašymus balsuoti atsiuntė 222 rinkėjai. Didelį pilietinį aktyvumą rodo ir Belgijoje gyvenantys balsavimo teisę turintys piliečiai, iš šios šalies VRK sulaukė 177 prašymų įrašyti į balsuojančiųjų užsienyje sąrašus.
Už Europos ribų gyvenantys ir teisę dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose turintys piliečiai taip pat aktyviai registruojasi balsuoti.
Prašymų balsuoti ambasadose, konsulinės įstaigos patalpose ar paštu sulaukta ir Japonijoje (96), Los Andžele (76), Niujorke (72), Čikagoje (46), Kanadoje (22), San Paule (11), Jungtiniuose Arabų Emyratuose (11), Kinijoje (8), Pietų Afrikos Respublikoje (5).
Atsižvelgdami į tai, kad dėl COVID–19 situacijos balsavimas ambasados ar konsulinės įstaigos patalpose Seimo rinkimų metu gali būti apribotas, maloniai rekomenduojame registruotis balsuoti paštu.
Iniciatoriai tiki, kad laiko pakaks
Balsavimo internetu idėją šią Seimo kadenciją vėl prikėlė valdančiojoje koalicijoje dirbanti Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). Gegužės mėnesį buvo raginama skubiai įteisinti balsavimą internetu. Palaikymo tai daug nesulaukė.
Bet birželio 30 dieną, Seime buvo reglamentuota rinkimų organizavimo tvarka ekstremaliosios situacijos metu, kuriame, nors ir maža dalimi, bet buvo kalbama apie internetinį balsavimą.
Priimtomis pataisomis nuspręsta esant specialiajai situacijai dviem dienomis prailginti balsavimo iš anksto laiką, įsteigti daugiau balsavimo vietų, užsienyje gyvenantiems piliečiams sudaryti sąlygas balsuoti elektroniniu būdu.
Esant ekstremaliajai situacijai ar įvykiui, kai būtina vengti masinių susibūrimų, bus suteikiama galimybė padidinti išankstinio balsavimo vietų skaičių. Be to, balsavimo iš anksto dienų skaičių pailgės nuo dviejų iki keturių dienų – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, o dienos laikas pailgės ir balsuoti bus galima nuo 7 iki 20 valandos.
Praėjusią savaitę LSDDP lyderis Gediminas Kirkilas surengtoje partijos spaudos konferencijoje pabrėžė, kad laiko sukurti elektroniniam balsavimui reikalingą sistemą tikrai pakaks.
„Galų gale mes sutarėme dėl kompromiso – balsavimas gali būti įvestas būtent toje apygardoje, kur L. Linkevičius kandidatuos – Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje“, – kalbėjo parlamentaras.
G. Kirkilas tikino, kad tai kol kas būtų išmėginimas, pilotinis projektas. Jis sakė tikintis, kad laiko tam tikrai pakaks.
Viskas daug sudėtingiau
VRK pirmininkė L. Matjošaitytė šios situacijos tokiomis ryškiomis spalvomis nebrėžė. Ji teigė, kad priimtas Seimo rinkimų įstatymų pakeitimas nurodo, kad dėl konkrečios šalies, kurioje rinkėjai dėl epidemiologinės situacijos negali balsuoti nurodytose vietose, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius turi kreiptis su išdėstytais argumentais.
„Ir tada VRK įvertinusi išdėstytus motyvus, turėtų nuspręsti ar konkrečioje valstybėje balsavimas organizuojamas tik paštu arba rinkėjams paštu siunčiant elektroninio balsavimo kodą, leidžiantį balsuoti VRK interneto svetainėje. Mes dabar, reaguodami į priimtą tokį Seimo rinkimų įstatymų pakeitimą, pasitvirtinome liepos 16 dieną savo veiksmų planą“, – patvirtiną tvarką Delfi perpasakojo VRK pirmininkė.
„Seimo rinkimų įstatyme buvo numatyta, kad internetu balsuoti galėtų ir Lietuvoje saviizoliacijoje esantys asmenys. Ir tas veiksmų planas susideda iš keliolikos punktų“, – sakė L. Matjošaitytė.
Ji nedėjo daug vilties į galimybę, kad elektroninis balsavimas bus galimas dar šių rinkimų metu.
„Tikėtina, kad tie visi procesai šiek tiek užtruks. Buvo daug diskusijų su dabartiniu mūsų paslaugos teikėju. Suprantame, kad paslaugos teikėjas šito sprendimo įgyvendinti mums negali. Mūsų dabartinė VRK naudojama sistema yra kurta balsuoti fiziniu būdu, nėra pritaikyta balsavimui elektroniniu būdu. Nors viešojoje erdvėje bandoma pasakyti, kad čia viskas yra labai paprastai įgyvendinama“, – Delfi sakė L. Matjošaitytė.
VRK pirmininkė kalbėjo, kad jei rinkėjams bus nusiunčiamas tik balsavimo kodas, juos taip pat reikia susieti su asmens tapatybe. Vėliau, ieškoti sprendimų, kaip atskirti asmens tapatybę nuo kodo, kad nebūtų atskleista balsavimo paslaptis.
„Nes jeigu mes nueisime tuo paprasčiausiu keliu, sugeneruojame, tarkime, 20 tūkst. kodų, išsiunčiame juos ambasadoms, jos – rinkėjams. Ir nesusieję kodo su rinkėjo tapatybe, negalėtume pasakyti, kurie rinkėjai balsavo, ar tikrai tie, kurie tokią teisę turėjo.
Kitas dalykas – negalėtume užtikrinti, kad tas pats asmuo, balsavęs elektroniniu būdu, negrįžtų į Lietuvą ir nebalsuotų čia gyvai. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad nebūtų dvigubo balsavimo“, – apie balsavimo internetu subtilybes Delfi sakė VRK pirmininkė.
L. Matjošaitytė kalbėjo, kad negalima sukurti sistemos greitai vien tam, kad ji veiktų, taip sukeliant didžiulę grėsmę rinkimų rezultatams.
„O tai tikrai nėra paprastas procesas, jis užtrunka, reikalingos ir tvarkų parengimas, testavimas. Sukurti tokį produktą, kuris keltų klausimų dėl rinkimų patikimumo, mes tikrai negalime“, – kalbėjo ji.
„Visuomenei taip yra sukeltas lūkestis, laikas tikrai nėra mūsų sąjungininkas“, – kalbėjo VRK pirmininkė L. Matjošaitytė.
Interesų konflikto galimybę turėtų vertinti VTEK
VRK pirmininkė L. Matjošaitytė, kalbėdama su Delfi, taip pat įvertino ir kylančius klausimus dėl užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus svarbaus vaidmens šiame procese.
„Matote, situacija yra šiek tiek dviprasmiška, kai ministras kandidatuoja toje vienmandatėje, dėl kurios jis priima tam tikrus sprendimus – jis turi siūlyti VRK tam tikrose valstybėse organizuoti balsavimą paštu ar elektroniniu būdu“, – sakė ji, kartu pridurdama, kad komisija sulaukė klausimų, ar tokia tvarka tinkama.
„Mes sakome, kad ministro kreipimasis turėtų būti motyvuotas, tačiau ar tai būtų interesų konfliktas, turėtų aiškintis Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Bet kokios abejonės, vien tai, kad toks klausimas kyla, rodo, kad nėra viskas labai tvarkingai ir aišku“, – savo vertinimą pateikė VRK pirmininkė.
Ji tikėjosi, kad ministras neteiktų tokio teikimo savo vardu.
„Jeigu ministras tokį teikimą pateiktų, būtų klausimas ar jis nebūtų vertinimas per Viešųjų ir privačių interesų konflikto prizmę. Turbūt, yra tam tikrų sprendimų, kuriais būtų galima išvengti“, – kalbėjo VRK pirmininkė L. Matjošaitytė, siūlydama kreipimąsi pasirašyti ne pačiam ministrui L. Linkevičiui.
Linkevičius ramina
Kaip antradienį Eltai sakė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, prieš apsisprendimą dalyvauti Pasaulio lietuvių apygardoje, jis pats kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) bei Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) prašydamas išaiškinimo.
„Aš suprantu tą susirūpinimą ir klausimai yra keliami logiški. Praėjusį mėnesį kreipiausi į VRK, VTEK laiškais ir informuodamas apie šį savo sprendimą dalyvauti rinkimuose prašiau paaiškinti, kaip turėčiau elgtis, kad nepainiočiau privačių bei viešų interesų“, – Eltai patvirtino L. Linkevičius.
Ministras teigia suprantąs, kad šiuo metu reikia griežtai atskirti valstybines pareigas ir dalyvavimą rinkimuose.
„VTEK paaiškino, kad pagal Rinkimų įstatymo 68 str. užsienio reikalų ministras turi pareigas ir prievolę pasiekti, kad sklandžiai vyktų balsavimas ir jie neįžvelgė kažkokių interesų konfliktų šioje vietoje. Vadovaujamės principu, kad jokie valstybės resursai nebūtų naudojami rinkimų kampanijai. Aš vykdau savo pareigas ir tų dviejų procesų tikrai nepainioju. Aš šiuo metu esu užsienyje, tačiau nedalyvauju jokiuose rinkiminiuose renginiuose“, – teigė jis.
Delfi primena, kad Seimo Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Arvydas Anušauskas ir Paulius Saudargas kreipiasi į VRK pirmininkę Laurą Matjošaitytę, prašydami apsvarstyti ir pateikti paaiškinimą dėl ministro L. Linkevičiaus kandidatavimo vienmandatėje Pasaulio lietuvių apygardoje.
Seimo narys A. Anušauskas pabrėžė, kad ministras turi aiškiai deklaruoti savo veiklą.
„Rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ministras turi aiškiai deklaruoti, kada jis užsienio apygardoje veikia kaip kandidatas, nevažinėjantis į susitikimus už mokesčių mokėtojų pinigus, ir kada kaip ministras – vykstantis tik darbiniais reikalais, o ne agituoti už save“, – pažymėjo A. Anušauskas.
„Nepaisant išskirtinai svarbaus užsienio reikalų ministro vaidmens Pasaulio lietuvių bendruomenėje, kyla klausimas, ar, kai rinkimus šioje apygardoje organizuoja Užsienio reikalų ministerija, ten pat kandidatuojantis ministras neįsivelia į interesų konfliktą. Panaši kolizija susidarytų, jei į rinkimus kažkurioje apygardoje veržtųsi VRK pirmininkė“, – apibendrino P. Saudargas.