„Tai yra labai svarbi gairė Europos istorijoje ir tarptautinėje politikoje, nes galų gale palaidota žalinga koncepcija ir ideologija, kad Finliandizacija – tai neblogas variantas. O Finliandizacija, tai reiškia pavaldumą Sovietų Rusijai“, – antradienį Delfi TV laidoje „Iš esmės“ teigė V. Landsbergis.
„Užbaigtos legendos ir mitai, kad prisitaikymas prie Rusijos, tiek sovietinės, tiek dabartinės, yra naudingas“, – pridūrė jis.
Landsbergis akcentuoja, kad Suomijos santykių su Rusija modelis buvo siūlytas ir nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai.
„Buvo klausiama, kam mums ten tie Vakarai: pažiūrėkime kaip Suomijai gerai, kuri iš Rusijos ima žaliavas ir kuria savo gerovę, neerzindama Rusijos su visokiais stojimais į Europos Sąjungą ir NATO“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad Suomija antradienį oficialiai tapo 31-ąja NATO nare.
Suomija dėl narystės NATO kreipėsi 2022 m. gegužę. Šalis tokį savo sprendimą motyvavo Rusijos visapusiška invazija į Ukrainą. Suomija į NATO duris pasibeldė kartu su kaimynine Švedija – buvo tikimasi, kad abi šalys į Aljansą bus priimtos vienu metu. Tačiau Švedijos narystei pasipriešino NATO narė Turkija. Bet kokiems sprendimams dėl Aljanso plėtros būtinas vienbalsis visų NATO šalių narių pritarimas.
Suomijai antradienį oficialiai tapus Aljanso nare, šalis užbaigė savo ilgus dešimtmečius puoselėtą neutralumo politiką. Suomija turi 1 340 kilometrų ilgio sieną su Rusija.
Antradienį šalia NATO būstinės suplevėsuos Suomijos vėliava. Tuomet Suomija kaip visateisė NATO narė pirmą kartą dalyvaus Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime.
