Šia deklaracija pareiškiama, kad „Lietuvos demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius: žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties; vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą; šeimą, kylančią iš vyro ir moters santuokos, kraujo ir giminystės ryšių; tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėti vaikus; sąžinės, religijos ir žodžio laisvę, kuri saugo visuomenę nuo totalitarizmo pagundų“.
Į šį dokumentą sureagavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime priklausantis parlamentaras Andrius Navickas.
„Galima spėti, jog Lietuvos hierarchai taip sureagavo į gausius klausimus, kodėl Lietuvos Bažnyčia neperima popiežiaus Pranciškaus evangelizacinės dvasios? Jei neklystu, tai pirmasis tokio pobūdžio Lietuvos vyskupų paskelbtas dokumentas, kuris savo forma net, regis, pretenduoja šalia Tikėjimo išpažinimo“, – feisbuke svarstė politikas.
Jo vertinimu, šis dokumentas turi stiprų nacionalinės politikos prieskonį.
„Kita vertus, skaitydamas pagalvojau, kaip būtų vertinama Šventoji šeima šiandien ar visiškai atitiktų Deklaracijos kartelę. Jau nekalbu apie nevedusį Jėzų ar šeimą palikusį Simoną (Petrą)“, – rašė A. Navickas.
Dar daugiau, jis bandė lyginti deklaracijos tekstą su popiežiaus Pranciškaus paskelbtomis mintimis, ir negailėjo kandžių replikų jos autoriams.
„ Nepykit, bet labai sunkiai įsivaizduoju jį rašant Deklaraciją, kad ir suręstą iš labai gražių žodžių, bet kažkaip labiau tinkančią Dorovės ministerijai, nei Šventai, vienatinei, apaštalinei, nusidėjėlių Kelio bendrijai“, – rašė A. Navickas.
Didelę savo įrašo dalį jis skyrė popiežiaus Pranciškaus mintims, kuriose analizuojama teologinio narcisizmo (susitelkimo ties pačiu savimi) sąvoka.
„Kai Bažnyčioje pradeda nykti saldus ir guodžiantis evangelizavimo džiaugsmas, kai ji pradeda pamiršti, jog ne gėrybių (net ir dvasinių) kaupimas, bet dalijimasis ir dovanojimas per evangelizaciją, yra jos egzistencinis pagrindas, ji tampa tuščiavidurė, pavargsta pati nuo savęs. Pavargusi Bažnyčia nebesugeba gaivinti pasaulio ir yra linkusi dar labiau užsisklęsti, nes įsitveria klaidingo įsitikinimo, kad jos silpnėjimo priežastis – pasaulio, nuo kurio esą būtina gintis, priešiškumas“, – popiežių Pranciškų citavo A. Navickas.
Baškienė: Arkivyskupas kvietė nepamiršti Konstitucijos
Į Arkivyskupo Šiluvoje ištartus žodžius feisbuke sureagavo ir į demokratų frakciją Seime atskilusi buvusi „valstietė“ Rima Baškienė.
„Šiemet Šeimos – Meilės džiaugsmo ir Šv. Juozapo metai! Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo pamoksle skambėjo kvietimas susimąstyti apie tautos vienybę, kuri gyvybiškai būtina, nes tik ji atveria nepaprastas galias veikti. Tada galėsime nugalėti iššūkius dėl pandemijos suvaldymo, migrantų ir šeimos sampratos.
Arkivyskupas kvietė nepamiršti mūsų tautos laimėjimo – priimtos Konstitucijos ir jos 38str. skelbiančio, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais“, – įspūdžiais dalinosi R. Baškienė.
Parlamentarė skaitantiems siūlė prisiminti Himno Meilei žodžių svarbą ir įsiklausyti į juos? „Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia“.
„Gebėjimas kalbėtis, padėti vienas kitam, mokėti atleisti – tai buvo ir visada bus svarbu. P.s. Šiluvoje sutikau labai, labai daug žmonių, kurie sveikino ir linkėjo sėkmės! Geranoriškumas ir palaikymas – stiprina ir įpareigoja atsakingai dirbti“, – rašė R. Baškienė.
