Ugniagesiu Lazdijų savivaldybės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, Aštrios Kirsnos komandoje, dirbantis vyras neseniai net keletą kartų raštu kreipėsi į savo tiesioginį viršininką Marių Varnelį, prašydamas išskirti jį su komandos porininku Algimantu Radkevičiumi.
Apie sudėtingą ir itin jautrią situaciją informuota ir Lazdijų rajono savivaldybės vadovybė, o Lazdijų rajono savivaldybės ugniagesių tarnybos vadovas M. Varnelis teigia dedantis visas pastangas, kad situacija išsispręstų.
Užsikrėtė nuo bendradarbio?
Savo pasakojimą V. Vasiliauskas pradeda nuo šių metų vasario 10-os dienos. Tądien vyras Aštrios Kirsnos ugniagesių komandoje dirbo naktinę pamainą, nuo 20 valandos vakaro iki ryto 8-tos.
„Vasario 13-ą dieną sulaukiau savo viršininko M. Varnelio telefoninio skambučio. Jis paklausė, kaip jaučiuosi. Sakau gerai, sniegą sodyboje kasu. Tada jis informavo, kad susirgo koronavirusu mano porininkas Algimantas Radkevičius, su kuriuo aš dirbau vasario 10-osios naktinę pamainą, ir pasakė, kad aš privalau izoliuotis ir registruotis koronaviruso testui“, - pasakojo vyras.
V. Vasiliauskas teigia prisiskambinęs telefono numeriu 1808, tačiau koronaviruso testui vyras nebuvo užregistruotas.
„Manęs išklausinėjo, ar jaučiu kokius ligos simptomus. Pasakiau, kad nejaučiu, nes jokių negalavimų nejutau. Tada sako, testui jūsų neregistruojam, tačiau privalote izoliuotis“, - apie tai, kaip su juo elgėsi trumposios koronaviruso linijos operatorius, teigė V. Vasiliauskas.
Pasak vyriškio, jis apie situaciją informavo viršininką M. Varnelį. Pastarasis pats per Lazdijų rajono savivaldybę užregistravo V. Vasiliauską testui.
Koronaviruso testą ugniagesiui paėmė vasario 15-ą, o vasario 16-ą gautas atsakymas pribloškė – vyrui nustatytas susirgimas koronavirusu.
Persirgo visa šeima, žmona – mirė
„Nejaučiau tuo metu jokių ligos simptomų. Ištiko šokas. Iš karto testui registravosi mano žmona Ilona, kuri dirbo savivaldybės administracijoje, seniūnijos specialiste, o taip pat ir Vilniuje studijuojantis sūnus, kuris tuo metu buvo pas mus, nes studijos vyko nuotoliniu būdu“, - sakė V. Vasiliauskas.
Visų atsakymai buvo teigiami. Žmonai Ilonai liga pasireiškė itin sunkia forma. Moterį vargino aukšta temperatūra, dusulys.
„Mes skambinome į greitosios medicinos pagalbą, bet niekas nevažiavo. Sakė, kad tokios būklės ligonio dar niekas nepriims, nes dar nėra labai blogai“, - pasakojo lazdijiškis.
Kai po kelių dienų moteris neteko sąmonės, atskubėję giminaičiai savo automobiliu moterį išvežė į Alytaus apskrities ligoninės priėmimo skyrių, iš čia skubiai reanimobiliu – į Vilniaus Santaros klinikų kovidinės reanimacijos palatą.
Deja, medikų pastangos buvo bevaisės. Vos 48-erių sulaukusi Ilona Vasiliauskienė taip ir nepabudo iš komos ir mirė, neišgirdusi džiugios žinios – kad jų su Virginijumi dukra tomis dienomis susilaukė atžalos.
Sulaukė priekaištų iš porininko
V. Vasiliauskas teigia, kad pirmąsias apkalbas, esą jis koronavirusu užkrėtė A. Radkevičių, jis išgirdo iš savo viršininko.
„Man paskambino vadovas, ir sako, kad Visuomenės sveikatos centras pradėjo tyrimą, ir kad Radkevičius pranešęs, jog aš jį užkrėčiau darbe. Man buvo siaubas! Juk tai aš nuo jo užsikrėčiau, kai jis su peršalimo požymiais ėjo į darbą.
Tada aš kreipiausi dėl tokio šmeižto į pažįstamus teisininkus. Jie patarė kreiptis į vadovybę darbe, kad šie atliktų tyrimą, kas nuo ko užsikrėtė, o dėl šmeižto – kad kreipčiausi į prokuratūrą. Jūs įsivaizduokit, aš palaidojęs žmoną, bendradarbis man ant galvos, atsiprašant, dergia, - visa situacija mane įvarė į labai blogą psichologinę būklę. Jaučiausi blogai, nenorėjau eiti į darbą. Raštu kreipiausi, kad būtų sukeistos pamainos, kad nematyčiau Radkevičiaus”, - pasakojo V. Vasiliauskas.
Dar vienas smūgis, sako vyras, jo laukė iš Sodros.
„Turėjo paskaičiuoti biuletenį, ir man sako Sodroj, kad yra gautas pranešimas iš darbovoetės, kad aš susirgau ne darbe. Tai palaukit, sakau, kaip ne darbe, jei į darbą nuėjau sveikas, o paskui po trijų dienų man viršininkas jau liepia izoliuotis, ir jau nustatytas susirigimas?” – piktinosi V. Vasiliauskas.
Jis neslepia kreipęsis ir į savivaldybės vadovus, informuodamas apie susidariusią situaciją.
V. Vasiliauskas neslepia, kad darbovietei perdavus, kad susirgo ne darbe, jam paskaičiuota mažesnė ligos išmoka.
„Sirgome kone visi, kone visa ugniagesių komanda. Ir ne tik man paskaičiuota, kad ne darbe susirgau, bet ir kitam ugniagesiui, Algiui Balytai. Nesuprantu, kam šitaip meluoti? Juk man ir taip didžiulis skausmas, niekas neišmatuos, ką man per tą ligą teko iškęsti, kiek neteko mūsų šeima. Labai skaudu, kai tokioje situacijoje dar išgirsti kaltinimus iš bendradarbio, o to absurdo tavo tiesioginiai vadovai net nesirengia sustabdyti”, - sakė vyras.
Ugniagesių vadovas: situacija labai jautri
Žurnalistė kreipėsi į Lazdijų savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovą M. Varnelį, prašydama pakomentuoti minėtą situaciją.
- Ar buvo atliekamas koks nors vidinis tyrimas - tiek dėl susirgimų, tiek dėl konflikto tarp Radkevičiaus ir Vasiliausko? Jei taip, kokie rezultatai?
- Tyrimą dėl susirgimų COVID-19 Aštriosios Kirsnos ugniagesių komandoje atliko Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas. Situaciją dėl nesutarimų tarp Jūsų minimų darbuotojų šiuo metu aiškinuosi.
- Kokius, kaip įstaigos vadovas, matote šio konflikto sprendimo būdus?
Pirmiausia reikia pabrėžti, kad situacija labai jautri, todėl tik visapusiškai išsiaiškinus visas aplinkybes, galima bus įvardinti geriausius sprendimo būdus.
- Ar esate ir kokią informaciją gavę iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro dėl koronaviruso židinio A. Kirsnos komandoje? Ar esate gavę kokius nors jų atlikto tyrimo rezultatus, rekomendacijas ir kt.?
- Taip, esu gavęs Nacionalinės visuomenės sveikatos centro Užkrečiamosios ligos židinio epidemiologinės diagnostikos aktą, kuriame buvo pateiktos rekomendacijos ir nurodymai. Atkreipiu dėmesį, kad vos tik sužinojus apie susirgimą buvo atlikta dezinfekcija Aštriosios Kirsnos ugniagesių komandos patalpose. Taip pat informuoju, kad visą pandemijos laikotarpį ugniagesių komandas aprūpiname apsaugos priemonėmis: veido kaukėmis ir dezinfekciniu skysčiu.
- Ar esate teikęs ir kokią informaciją apie susirgimą ir jo aplinkybes valstybinėms institucijoms? Kokioms? Kokiu pagrindu ir kokią informaciją?
- Nacionalinio visuomenės sveikatos prašymu, užpildžiau jų atsiųstą lentelę, kurioje nurodžiau informaciją apie susirgusio asmenų kontaktus darbe. Taip pat SODROS prašymu šiai įstaigai buvo teikiama su susirgimu susijusi informacija, - į žurnalistės klausimus atsakė Lazdijų savivaldybės ugniagesių tarnybos vadovas M. Varnelis.
Vasiliausko kolega: aš jį suprantu kaip niekas kitas
Naujausiais duomenimis, V. Vasiliauskui buvo pasiūlyti pereiti dirbti į kitą – Avižienių ugniagesių komandą. Tačiau vyras nesutiko.
Teigiama, kad analogiškas pasiūlymas buvo pateiktas ir A. Radkevičiui, tačiau ir pastarasis į tai atsakė neigiamai.
Žurnalistė susisiekė ir su Algimantu Radkevičiumi, kurio paprašė pakomentuoti situaciją su bendradarbiu V. Vasiliausku.
„Aš jį kaip niekas kitas suprantu, kokia didžiulė tai yra netektis. Aš pats savo žmonos netekau, jai irgi buvo 48-eri. Patikėkit, dvejus metus vaikščiojau su savo gėla kaip nesavas. Neduok Dieve, niekam tokio skausmo. Todėl aš Virgių labai suprantu, ir labai užjaučiu. Netiesa, kad aš jį kaltinau ar šmeižiau, aš su niekuo nekalbėjau apie tai, kad ar aš jį užkrėčiau, ar jis mane. Kas čia atrinks, kaip ten buvo? Abu atėjom į darbus sveiki, išėjom sveiki, tik aš pirmiau pajutau požymius, kreipiausi į šeimos gydytoją, padarė testą“, - kalbėjo A. Radkevičius.
Ugniagesys teigia, kad jam skaudu girdėti iš V. Vasiliausko, kai jis vadina jį žudiku.
„Ar jūs manot, man lengva girdėti? Kaip aš bandžiau taikytis, sakyt, Virguti, šitiek metų dirbam, sutarėm visą laiką, kaip broliai, sakau suprantu tavo skausmą, pats tą perėjau. Taikykimės sakau, duok ranką, pasikalbam. O jis man į akis – žudike tu! Labai skaudu, bet aš tyliu, aš jį labai suprantu, kaip jam skauda“, - sakė A. Radkevičius.
Vyras viliasi, kad laikas bent maža dalelyte apmažins kolegos skausmą, ir tarp jų grįš ankstesni kolegiški santykiai.
„Dabar madoj ten visokie psichologai, gal čia ir jie padėtų? Nežinau, nesinori taip kad tęstųsi, gi vienam kolektyve – kur dabar ar jam, ar man eit? Kažkaip bandysim, duos Dievas, pavyks“, - sakė A. Radkevičius.
