„Pfizer“ vakcina viena populiariausių – gavę pirmąją vakciną dozę paskiepyti antrą kartą žmonės gali būti ne anksčiau kaip po trijų savaičių. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė, remdamasi kitų šalių patirtimi, siūlo šį terminą ilginti.
„Kadangi jau po pirmo skiepo dauguma vakcinų duoda ženklią apsaugą, bent jau nuo sunkių ligos formų ir nuo mirties, tai tas leistų tiesiog didesnį tokį saugumą visuomenėje pasiekti“, – sakė premjerė.
Tokią premjerės idėją remia ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, situacija yra paini ir neapibrėžta, nes tenka kasdien susidurti vis su naujais iššūkiais.
„Manau, kad šioje situacijoje Vyriausybė daro viską, ką gali.“
Kol kas premjerė svarsto šį terminą ilginti daugiau nei dvigubai – nuo trijų iki aštuonių savaičių, tačiau sako, kad tai negaliotų žmonėms, kurie jau yra paskiepyti pirmąja doze ir laukia antrosios.
„Kalbame apie tuos kiekius, kurie ateis veikiausiai nuo pirmadienio ir tie žmonės, kurie bus naujai pradėti skiepyti nuo pirmadienio. Tuomet, jeigu su ekspertais taip sutarsime ir toks sprendimas bus ir jų palaikytas, tiesiog tiems žmonėms bus paskirta vėlesnė perskiepijimo data“, – aiškino ji.
Tačiau į tokį premjerės siūlymą ekspertai žiūri kreivai – Lietuva artimiausiu metu planuoja gauti iki 100 tūkst. „Pfizer“ vakcinos dozių. Be to, skiepijimo tempai auga, todėl sveikatos specialistams neaišku, kodėl tą terminą apskritai reikia ilginti.
„Šiandien aš bent jau negirdžiu pasakymo, kad jos tiek smarkiai trūksta, kad mes dabar va imkime, kažką darykime, paskiepykime viena doze daugiau žmonių, o tada matysime, kas bus“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis.
Pasak profesoriaus, termino ilginimas gali atsiliepti ir pačios vakcinos efektyvumui.
„Tie tyrimai, kurie yra dabar atlikti, t. y. didelės apimties tyrimai, jie paprastai kalba apie tą trijų-keturių savaičių intervalą.“
Kad ne politikai turėtų spręsti, kokie turi būti skiepijimo terminai, tikina ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Pasak jo, jei po pakeisto skiepijimo termino nesusiformuos imunitetas, atsakomybės gamintojas tikrai neprisiims.
„Mes čia visokių galime prisigalvoti dalykų, kad padidintume vakcinacijos tempus. O ką, jeigu leistume tik pusę dozės? Gal irgi ko nors ten užtektų? Bet taip nėra daroma medicinoje ir iš tikrųjų tie dalykai turi būti ištirti, patvirtinti klinikiniuose tyrimuose. Ne šiaip sau jie yra atliekami.
Skeptiškai Vyriausybės siūlymą vertina ir vaistų kontrolės tarnyba – esą vakcinos antrą dozę galima sau leisti tik pagal gamintojo nurodymus ir ne kitaip.
„Preparato charakteristikos santrumpoje yra nurodoma, kad vakcina „Comirnaty“ yra suleidžiama praskiedus dviejų dozių kursu į raumenis, o antroji dozė turi būti suleista praėjus trims savaitėms po pirmosios dozės suleidimo“, – sakė Vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė.
Kol vieni specialistai kritikuoja, I. Šimonytei dirbantys ekspertai sumanymui ilginti terminą tarp vakcinos dozių pritaria.
„Iki šešių savaičių to efektyvumo mes tikrai neprarandame. Vėlgi preliminarūs duomenys rodo, kad iki aštuonių savaičių (…) ilgesnis atidėjimas greičiausiai nesumažintų efektyvumo“, – tikino Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga.
Pasak premjerės, svarbiausiu prioritetu išlieka vyresnio amžiaus žmonių, turinčių lėtinių ligų, skiepijimas, kadangi šie žmonės turi didžiausią riziką susirgti sunkia koronaviruso forma.
