Medikai neslepia, kad pažadai padalyti kiek neatsakingai, mat Ligonių kasos vėluoja pervesti papildomas lėšas. Be to, įrodinėti, kad žmonės dirbo, turi pačios įstaigos, o prašymų sumokėti schema gana paini – netinkamai paprašius papildomų lėšų, jos gali ir nepasiekti tik dėl biurokratinių subtilybių.
Lietuvos medikų sąjungos (LMS) vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė sako, kad iš įvairių įstaigų medikų sąjunga sulaukia visokių žinių – vienur vis dar laukiama, kada Ligonių kasos perves viešai pažadėtas priedų lėšas, kitos įstaigos savo iniciatyva ieškojo pinigų, kad žmonės neprarastų motyvacijos.
„Patvirtinta tvarka balandžio mėnesį, dabar – jau birželis. Dauguma įstaigų pinigus gavo tik gegužę. Dar turėtų sumokėti už buvusius mėnesius. Aš galiu kalbėti už Santarų klinikas – jos daug dengė savo lėšomis, nes vėlavo pinigai iš Ligonių kasų“, – sako J. Sejonienė.
Anot LMS vadovo pavaduotojos, mokėti greitosios pagalbos medikams priedus jau turėtų nuo kovo mėnesio, mat jie nuo pirmų pandemijos dienų dirbo padidėjusios rizikos sąlygomis.
„Turėtų sumokėti už buvusius mėnesius, tačiau tvarka yra gana sudėtinga. Gali būti, kad kas nors netinkamai paprašė, reikia pateikti kiekvienos įstaigos duomenis, kokios įstaigos, kiek darbuotojų dirbo tomis padidėjusios rizikos sąlygomis. Gal kai kurios įstaigos nėra pateikusios visų reikiamų dokumentų, tačiau iš tiesų priklauso ir nuo pačių įstaigų, kiek jos stengiasi susitvarkyti“, – atvirauja J. Sejonienė.
Vilniaus ir Kauno greitosios pagalbos vadovai neslepia, kad ieškojo lėšų, sumokėjo darbuotojams, o dabar įrodinėja Ligonių kasoms, jog žmonės dirbo. Anot Vilniaus greitosios pagalbos vadovo Zdislavo Skvarciany, kiekvienos medicinos įstaigos vadovai gavo nurodymą didinti atlyginimus ir išmokėti priedus pagal darbo krūvį pandemijos metu, tačiau Lietuvoje vien greitosios medicinos pagalbos stočių yra per 40. Dalis jų turi atskirą biudžetą, dalis priklauso poliklinikoms, tad kiekvienos įstaigos vadovas turi pats ieškoti būdų, ar yra galimybė įvykdyti Vyriausybės ir ministerijos pažadus jau dabar, ar biudžetas tam per mažas.
„Vilniuje mes derinome su greitosios pagalbos darbuotojų asociacija, buvo sumokėti 100 procentų priedai visiems, kurie važinėjo į iškvietimus, nes brigados turėjo tiesioginį kontaktą su pacientais. Sumokėjome už balandį ir už kovą. Ilgai nagrinėjome Vyriausybės nutarimus, ten daug punktų. Administracijai nemokėjome papildomai, kitiems – pagal darbo krūvį. Už gegužę mokėjome 80-ies procentų priedą brigadoms, kurios važiuoja, ir dar 70 procentų priedą – dispečerinės darbuotojams“, – sako Z. Skvarciany.
Ar atgaus visas skirtas lėšas, pasak Z. Skvarciany, dar paaiškės, mat vadovai siuntė paaiškinimus apie kiekvieno darbuotojo atliktą darbą ir padidėjusį darbo krūvį.
„Girdėjau, kad kažkoks rajonas nenori mokėti, bet daugiau nežinau. Čia gana sudėtinga situacija, nes Ligonių kasos svarsto, žiūri kiekvieną dėl kompensavimo. Yra taip, kaip yra. Priimtas Vyriausybės nutarimas, kaip mokėti, smulkiai išdėstyta, kokie darbai turi būti atlikti, yra ir Sveikatos ministro įsakymas“, – pasidalijo Z. Skvarciany.
Kauno greitosios pagalbos vadovas Nerijus Mikelionis sako, kad taip pat nelaukė, kada pasieks pažadėtos lėšos, ir iš savų lėšų įstaiga darbuotojams jau sumokėjo priedus už kovą, balandį ir gegužę.
„Mes mokėjome iš savo lėšų, o dabar laukiame, kada jos sugrįš, kada perves iš Ligonių kasų. Ministras jau yra pasirašęs, o Ligonių kasa pervedusi už pusę kovo mėnesio. Už balandį ir gegužę dar nesame gavę“, – sako N. Mikelionis.
Vieni pirmųjų nemažą krūvį dar pandemijos pradžioje atlaikę panevėžiečiai neslepia, kad pinigų priedams užteko tik iki gegužės. Lėšos iš Ligonių kasų, kaip ir visus, pasiekė tik už dalį kovo mėnesio.
„Mes nedarome vienašališkų sprendimų, tariamės su Darbo taryba. Ir dėl priedų procentų skyrimo, ir atlyginimo pakėlimo. Esame sutarę su Darbo taryba, už gegužę esame suskaičiavę, bet sumokėsime, kai iš Ligonių kasų gausime už balandį“, – sako Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė.
Dviejų mėnesių priedus, anot pašnekovės, pavyko sumokėti iš turimų lėšų biudžete.
„Mes nedisponuojame tokiomis didelėmis lėšomis, už kovą sumokėjome, už balandį sumokėjome, o gavom tik už kovo pusę mėnesio“, – sako R. Ramoškienė.
Iš didžiųjų miestų kantriausiems tenka būtų klaipėdiečiams, nors čia greitosios pagalbos reikėjo ir prie keltų, ir kasdieniams darbams atlikti. Čia pajamų už papildomą darbą sulaukta tik už kovo mėnesį. Kada greitosios pagalbos darbuotojai sulauks kitų Vyriausybės pažadų įgyvendinimo, priklausys nuo to, kada finansavimas pasieks iš Ligonių kasų.
„Už kovo mėnesį priedus gavo visi. Medikams sumokėjome 100 ir 80 procentų priedus, kitiems – 60 procentų. Už balandį taip pat jau išmokėjome, tačiau iš Ligonių kasų dar negavome“, – informavo Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad apie vėluojančias išmokas nėra girdėjęs.
„Aš tokių signalų, kad kam nors vėluotų išmokos, nesu gavęs. Ligonių kasos tam reikalingų lėšų turi. O kas turi ar neturi gauti priedus, sprendžia vadovas, kuris ir vertina, kur dirbo darbuotojas, ką darė, ar jo darbas buvo susijęs su koronaviruso infekcijos valdymu, darbų organizavimu, kiek žmogus prisidėjo. Pagal tai sprendžiama, koks procentas turėtų būti skiriamas. Kad būtų kokių nors problemų dėl pinigų pervedimo, man neteko girdėti“, – sako ministras.
Ministras sako, kad jei išties Valstybinės ligonių kasos kam nors vėluoja pervesti išmokas, įstaigų vadovai turi drąsiai joms užduoti klausimus.