Premjero komandos atstovai teigia, kad Lietuva savo poziciją dėl laiko keitimo gali suformuoti dar šį mėnesį.
„Mes žingsnius realius darome: buvo vakar Vyriausybėje aptarimas, ir susisiekimo ministras tą iniciatyvą Suomijos (diskutuoti dėl direktyvos – BNS) parėmė. Manau, kad nebus paprastas kelias, bet to reikia, o pagrindas – kad to nori mūsų žmonės. Mes tikrai jaučiamės nekaip, kada tenka sukinėti“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras.
Jis įsitikinęs, kad Lietuvai keliant šį klausimą bus sulaukta tradicinių kontrargumentų, jog kils problemų derinant skrydžius, darbo laiką, kitų nepatogumų.
„Jei tai bus visuotinis sprendimas – būtų viena. Bet kitiems, matyt, ypač toms šalims, kurios yra palankesnėse klimatinėse sąlygose, matyt, nėra taip aktualu“, – pripažino jis.
Tuo metu premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS teigė, jog antradienį Vyriausybėje vyko pasitarimas su ministerijų atstovais, Seimo nariais, kuriame „buvo priimtas sprendimas ieškoti būdų, kaip pradėti diskusiją oficialiai europiniame formate“.
„Klausimas turėtų ateiti ir į Vyriausybės pasitarimą, ko gero, dar šiemet ir, matyt, tada bus toliau paleista ir su įgaliojimais, ir su įpareigojimais deryboms“, – BNS sakė premjero patarėjas.
Kaip skelbė 15min.lt, susisiekimo ministras Rokas Masiulis Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje pritarė Suomijos pozicijai, jog reikėtų kelti diskusiją dėl laiko kaitaliojimo. Savo paskyroje ministras pabrėžė, jog „tai visiškai betikslis dalykas“. Kol kas tai nėra oficiali Vyriausybės pozicija.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą dėl vasaros keičiamas dukart per metus. Vasaros laikas atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį, 4 valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda atgal. Žiemos laikas galioja iki paskutinio kovo sekmadienio.
Direktyvos galiojimas yra neribotas. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.