„Kaip mes matome, Rusijos karinė agresija tęsiasi ir saugumo rizikos regione išlieka, todėl mes manome, kad tikslinga yra tęsti nepaprastąją padėtį naujam laikotarpiui“, – per Vyriausybės posėdį kalbėjo Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pratęsiant nepaprastąją padėtį, siūloma atsisakyti draudimo fotografuoti, filmuoti, kitaip fiksuoti, rinkti informaciją apie nacionaliniam saugumui svarbius objektus.
„Iki šiol didelių incidentų šiame kontekste nebuvo fiksuota. Taip pat mes manome, kad, esant poreikiui, objektų apsaugos tikslus būtų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis“, – teigė A. Bilotaitė.
Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, nepaprastoji padėtis Lietuvoje galioja iki balandžio 20-osios vidurnakčio. Vis tik, šalyje galiojant tokiam režimui, negalima spręsti dėl Konstitucijos pakeitimų. Todėl, kaip anksčiau teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimas ketina laikinai stabdyti nepaprastosios padėties klausimą, kad galėtų būti priimti trys konstituciniai įstatymai, tarp jų – klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų.
Nepaprastosios padėties metu sustiprintu režimu ir toliau bus saugoma valstybės siena, vykdomi patikrinimai pasienyje, saugomi svarbūs valstybei objektai. Taip pat griežčiau bus kontroliuojamas neapykantos ir karo kurstymas.
Pagreitintas ir griežtesnis procesas bus taikomas su nepaprastosios padėties įvedimo aplinkybėmis siejamai karo propagandos, dezinformacijos ar neapykantos skleidėjų veiklos sustabdymui, su kita neskelbiama informacija bus, kaip ir iki šiol, kovojama Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Stiprinant valstybės sienos (ES išorinės sienos) apsaugą, nuspręsta užtikrinti ir humanitarinį nuo Rusijos karinės agresijos ar persekiojimo besitraukiančių asmenų įleidimą.
Siekiant kovoti su Rusijos ir Baltarusijos vykdoma dezinformacija, nuspręsta riboti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, kontroliuojamų programų transliavimą, taip pat informacijos, kuria skleidžiama dezinformacija, kurstomas karas, skleidimą.
Išimtis bus numatoma tais atvejais, kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija suteikia leidimą arba kai programos retransliuojamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.
