Reaguodamas į lėšų pasisavinimo skandalą Lietuvos savivaldybėse, penktadienį konservatorių pirmininkas G. Landsbergis pranešė, jog partijos prezidiumas ir koalicijos partneriai kalbėsis apie politinės sistemos perkrovimą, tai yra galimybes trauktis visai Vyriausybei, skelbti išankstinius Seimo rinkimus.
Politiko matymu, būtų nesąžininga, jeigu iš pareigų pasitrauktų tik švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė – esą tai būtų ritualinis aukojimas, nors už susidariusią situaciją, už neskaidriai naudotas lėšas atsakingi visi.
„Aš tiesiog noriu kalbėti apie tai, kad aš, kaip asmuo, dalyvaujantis valstybės valdyme, negaliu paaiškinti ir pateisinti visuomenei, kodėl vienam asmeniui pasitraukus, situacija taptų skaidresnė tuo tarpu, kai – negaliu dabar atsakyti tiksliai – du trečdaliai Seimo yra padarę absoliučiai lygiai tą patį“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo politikas.
Bielinis: nauji rinkimai nugesintų įtampą
Politikai iš pasitarimų penktadienį gali išeiti su įvairiais atsakymais, Delfi teigė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis.
„Gali būti visaip, visokie atsakymai. Koalicija gali pritarti, koalicija gali atsisakyti daugumos, bet, manau, į šitą susitikimą ir šitą diskusiją renkamasi turint kažkokį projektą, turint idėją, ji bus pateikta koalicijos partneriams“, – teigė jis.
„Toks svarstymas iš tikrųjų, manyčiau, bus dramatiškas koalicijos viduje. Bet, rimtai pažvelgus, manyčiau, kad tai yra iš esmės konstruktyvus reagavimas į tą situaciją, kuomet visuomenėje valdančioji koalicija netenka paramos ir palaikymo“, – pažymėjo L. Bielinis.
Jei Vyriausybė iš tikrųjų trauktųsi, tai, pasak politologo, būtų normalus žingsnis susidariusioje situacijoje.
„Tai įprastas veiksmas koaliciniame gyvenime. Labai daugelyje vyriausybių, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, būtent taip elgiamasi, valdančioji dauguma skelbia išankstinius rinkimus tam, kad nugesintų įtampą ir tuo pačiu leistų rinkėjams išrinkti tuos, kurie jų galva yra pranašesni ir naudingesni tam laikotarpiui.
Aš manyčiau, kad šiuo atveju konservatoriai veikia pakankamai racionaliai, tai – drąsus veiksmas, už ką juos galima pagirti“, – vertino L. Bielinis.
Ar išankstiniai rinkimai būtent dabar Lietuvai būtų iššūkis?
Vidaus politikoje – ne, sakė L. Bielinis. Bet, anot jo, įtampų galėtų kilti dėl šalia vykstančio karo.
„Vidaus politikoje tai, ko gero, nėra kažkoks iššūkis. Tiesiog šie rinkimai būtų tuo pačiu metu, kai šalia, kaimyninėse valstybėse vyksta karas ir Baltarusijoje taip pat atsiranda neaiškumai. Tai, ko gero, sukeltų tam tikrą įtampą būtent dėl to, dėl Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos karo.
Bet vidaus politikos prasme, aš manyčiau, kad tai nėra kažkokia ekstraordinari situacija, rinkimai nesukurs kažkokios ekstraordinarios situacijos. Tai bus išankstiniai rinkimai, kurių pasekoje bus perrinktas Seimas ir mes turėsime kitokią konfigūraciją Seime“, – kalbėjo pašnekovas.
Jastramskis: yra kitų pasirinkimų
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis teigė nesuprantantis, kodėl svarstomas visos Vyriausybės pasitraukimas. Jo matymu, situaciją galima išspręsti kitaip.
„Nesuprantu, kodėl svarstomas visos Vyriausybės atsistatydinimas. Gabrieliaus Landsbergio argumentacija – arba vieno žmogaus linčo teismas, arba išankstiniai Seimo rinkimai – primena netikrą dichotomiją, įspraudimą į pasirinkimus, kurie toli gražu nėra vieninteliai.
Gal net tam tikrą įsižeidimą ir politinį treptelėjimą koja.
Kitas pasirinkimas.
1. Vyriausybės perkrovimas.
2. Pripažinimas ydingos sistemos.
3. Reformos inicijavimas“, – feisbuke rašė M. Jastramskis.
Urbonaitė: sukelta nereikalinga drama, nauji rinkimai nieko nespręs
Išgirdusi G. Landsbergio pareiškimą, Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė teigė pasijutusi šantažuojama. Pasak jos, Vyriausybės pasitraukimas, nauji rinkimai neišspręstų neskaidrumo, lėšų pasisavinimo problemų savivaldybėse.
O visų pirmiausia, R. Urbonaitės matymu, teikiant komentarus G. Landsbergiui derėjo atsiprašyti.
„Šita drama, kurią mes šiandien ryte matėme, buvo tikrai nereikalinga. Kitaip tariant, aš keliu klausimą, kaip pirmalaikiai rinkimai išspręs problemą, apie kurią mes kalbame. Niekaip. Tai niekaip neišsprendžia problemos.
Aš negirdėjau ir pasiūlymo rinktis visiems politinių partijų lyderiams ir spręsti problemą. Šitie pirmalaikiai rinkimai mums kainuos labai nemažai mokesčių mokėtojų pinigų, bet neišspręs nieko. Mums reikia naujos valdžios ar mums reikia panaikinti ydingą sistemą, ar mums, kaip visuomenei, reikia politikų tikrai nuoširdaus atsiprašymo, kurio, mes beje, net ir šiandien neišgirdome“, – Delfi komentavo politologė.
Ji sureagavo į G. Landsbergio pareiškimą, kad jis, būdamas Europos Parlamento nariu, leido reprezentacines lėšas ir čekių neturi. Tai reiškia, kad negali pagrįsti, kaip leido pinigus.
„Nerinkau čekiukų būdamas europarlamentaru. O Europos Parlamente buvo reglamentas? Gabrielius Landsbergis rado reglamentą, kuris prieštarauja teisės aktams? Nes tarybos nariai rado reglamentą tokį, kuris verčia juos sulaužyti duotą priesaiką.
Tokie palyginimai, tiesą sakant, neatlaiko jokios kritikos. Tuo labiau, kad Eugenijus Gentvilas aiškino ne viename interviu, kad jam reikėjo penkerius metus saugoti tam tikrus dokumentus po kadencijos Europarlamente pabaigos. Kaip tai suprasti, aš nežinau“, – dėstė R. Urbonaitė.
„Taigi, aš nematau jokių sprendimų, aš matau dramos sukėlimą. Aš nežinau, kokiu tikslu jis dabar daromas: ar norima, kad visi kalbėtų ne, ne, ne, nesitraukit, nereikia čia mums jokių pirmalaikių rinkimų? Taip išeina, kad dabar mes pasikarščiavom ir dėl to tarsi turim vienus nuskriaustus.
Ar yra skaičiuojama, kad gal 2023 metais rinkimai yra kažkuo palankesni negu 2024 metais – sunku pasakyti, kokie ten skaičiavimai daromi“, – vardijo pašnekovė.
Gal ministrės auka verta to, kad rinkimų nebūtų?
Ji kėlė klausimą ir dėl to, kodėl pirmasis su pareiškimu apie galimą Vyriausybės griūtį išstojo G. Landsbergis, o ne prezidiumas, kai jau turėtų bendrą poziciją.
„Taip neturėtų būti. Aš matau labai daug dramos ir kol kas labai mažai racionalių siūlymų, kurie padėtų išspręsti kilusią problemą. Kad skaidrumo standarto neatlaiko daugelis, taip. Bet aš dar kartą sakau: turbūt ne daugelis nesilaiko teisės aktų, kurie Lietuvoje priimti <...>.
Ką reiškia sistemos perkrovimas – jis nieko nekeičia. Padarykit pirminius ėjimus, pagaliau pasakykit, kad taip, sistema buvo baisi, mes jos nematėm, nesprendėm laiku, susėskit visi ir padarykit pasiūlymus. Dabar šitas dramatizmas nieko nesprendžia, sukuria tik dar daugiau problemų“, – komentavo politologė.
Valdantieji, jos žodžiais, neturėtų tikėtis, kad „dėl tokio kraštutinio pasirinkimo dabar visi kaip tik atsiklaups ant keliukų ir prašys Vyriausybę pasilikti“.
„Tai yra šantažo elementai. Ir jie, tiesą sakant, neatrodo solidžiai“, – sakė R. Urbonaitė.
G. Landsbergis savo pasisakyme kalbėjo apie tai, kad viena J. Šiugždinienė neturėtų būti rituališkai aukojama, neturėtų prisiimti atsakomybės už visus, kurie taip pat negali pagrįsti sąžiningai leidę lėšų.
Tačiau R. Urbonaitė kėlė klausimą, ar ministrės pasitraukimas tikrai nebūtų tinkamas sprendimas ir auka dėl to, kad pirmalaikių rinkimų nereikėtų.
„Tai yra šantažo elementai. Ir jie, tiesą sakant, neatrodo solidžiai. Yra ministrai pasitraukę ankstesni ir dėl mažesnių nuodėmių. Ir taip, kartais tenka prisiimti atsakomybę ir už kitus. Nors G. Landsbergis labai kritikavo sakralinę, ritualinę auką, bet kartais tai yra sprendimas. Gal šita auka yra verta to, kad mes nedarytumėm pirmalaikių rinkimų cirko? Kurie nesprendžia nieko, bet kainuos milijonus, – pažymėjo pašnekovė.
– Aš dabar nenoriu sakyti, kaip yra blogai, kaip jie neturėtų to daryti (trauktis – Delfi), nes aš pasijutau šantažuojama. Tai yra nelabai malonus jausmas.“
Visą G. Landsbergio pareiškimą galite rasti čia.
Pagal Vyriausybės įstatymą, atsistatydinus ministrui pirmininkui, taip pat Seimui pareiškus nepasitikėjimą Vyriausybe ar ministru pirmininku, turi trauktis ir visa Vyriausybė.
Ministras pirmininkas apie Vyriausybės atsistatydinimą prezidentui teikia rašytinį pranešimą, kuris prieš tai paskelbiamas Vyriausybės posėdyje. Jeigu reikia, pranešimui apie Vyriausybės atsistatydinimą paskelbti šaukiamas neeilinis Vyriausybės posėdis.
Vyriausybė gali atsistatydinti ministro pirmininko siūlymu priimdama nutarimą, kurį ministras pirmininkas tą pačią dieną įteikia prezidentui.
Vyriausybė laikoma atsistatydinusia nuo prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prireikus prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam iš ministrų eiti ministro pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
Pagal Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 85 Seimo narių.
