Pasak teisininko, jeigu Seimas nepasitiki vidaus reikalų ministru R. Palaičiu, turi inicijuoti jam nepasitikėjimo procedūrą, o komisijos išvados galėtų tapti tokios procedūros organizavimo pagrindu.
„Komiteto ar komisijos išvados yra politinio lygmens aktas, kuris įgautų didesnę reikšmę, taip pat ir teisinę, jeigu joms pritartų Seimas“, - sakė V. Vaičaitis.
„Seimas gali pareikšti nepasitikėjimą ministru ir tuomet jis atstatydinamas. Procedūra būtų tokia: jeigu Seimas pritartų Antikorupcijos komisijos išvadoms, apie kurias aš girdėjau, tai reikštų nepasitikėjimą ministru ir galėtų tapti pagrindu pradėti nepasitikėjimo procedūrą“, - pridūrė konstitucinės teisės ekspertas.
Siūlymai atleisti ar sugrąžinti į darbą – neįpareigojantys
Paklaustas, ar Seimas ir parlamentinė Antikorupcijos komisija gali nurodyti ministrui sugrąžinti į darbą atleistus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą bei prašyti generalinio prokuroro atleisti savo pavaduotoją Darių Raulušaitį, teisininkas teigė, jog Seimas gali išreikšti nepasitikėjimą tik tais pareigūnais, kuriuos skiria arba dalyvauja juos skiriant.
„Seimas negali nei ministrui, nei premjerui ar prezidentui patarinėti, kokį žmogų priimti į darbą, kokio nepriimti. Todėl tokie pasisakymai apie konkrečius pareigūnus teisinės galios neturi, tai veikiau politinis pareiškimas, vertinimas“, - teigė V. Vaičaitis.
Teisininko nuomone, parlamentinė Antikorupcijos komisija ir Seimas gali viešai išsakyti savo pastabas įvairiais visuomenės gyvenimo klausimais, tačiau jeigu tai nesusiję su Seimo skiriamais pareigūnais, šios pastabos lieka kaip informacija visuomenei.
„Komisijos ir komitetai vykdo parlamentinę kontrolę, tačiau ta kontrolė yra labiau politinė funkcija nei teisinė. Parlamentas, kaip tautos atstovybė, vykdo vykdomosios valdžios kontrolę. Tai yra demokratinė praktika. Pagrindinis šios kontrolės instrumentas yra komitetai ir komisijos. Tačiau tai daugiau politinis instrumentas, kurio kompetencija susijusi tik su tais pareigūnais, kuriuos Seimas skiria arba dalyvauja juos skiriant“, - pasakojo V. Vaičaitis.
Atleisti norimus pareigūnus skiria ne Seimas
DELFI primena, kad ministrus Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas ministro pirmininko teikimu.
FNTT direktorių skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras. Šios tarnybos pavaduotojas skiriamas ir atleidžiamas taip pat ministro, tačiau tam būtinas tarnybos direktoriaus teikimas.
Generalinį prokurorą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas. Valstybės vadovas generalinio prokuroro teikimu taip pat skiria ir atleidžia jo pavaduotojus.
Primenama, kad parlamentinė Antikorupcijos komisija savo išvadomis siūlo premjerui A. Kubiliui atstatydinti vidaus reikalų ministrą R. Palaitį, šiam siūlo sugrąžinti į darbą atleistus FNTT vadovus V. Gailių ir V. Giržadą, o generaliniam prokurorui – atleisti savo pavaduotoją D. Raulušaitį.
V.Sinkevičius: išvados atspindi politikų nuomonę
Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius taip pat sako, kad Antikorupcijos komisijos išvados nėra privalomos nei generaliniam prokurorui, nei premjerui ar prezidentei, jos tiesiog atspindi komisijos narių požiūrį į problemą.
„Visų Seimo komisijų, šitos taip pat, uždavinys ištirti tam tikras aplinkybes, pateikti vertinimą, bet šitas vertinimas negali būti laikomas kaip galutinis teisinis vertinimas. Galutinį teisinį vertinimą visų šitų aplinkybių, duoda tos institucijos, kurios įgaliotos spręsti. Išvadų siūlydami nėra privalomi nei generaliniam prokurorui, nei ministrui pirmininkui, nei prezidentei. Tai yra komisijos požiūris į tam tikrą problemą“, - aiškino teisininkas.
Jo teigimu, kiekvienas pareigūnas, kuriam Antikorupcijos komisija išsakė konkrečius siūlymus, privalo pats nuspręsti, kaip jam reaguoti.
„Kas lems reakciją? Be abejo, kiek pagrįstos išvados, kiek jos įtikinamos, kiek argumentuotos. Kitaip tariant, imperatyvaus pobūdžio jos neturi, bet tai atspindi komisijos nuomonę, jog ji šią problemą mato taip, o ne kitaip“, - aiškino V. Sinkevičius.
Profesorius taip pat pakartojo V. Vaičaičio teiginį, kad parlamentarai Seime gali surengti nepasitikėjimą procedūrą arba interpeliaciją ministrui R. Palaičiui, jeigu jiems atrodo, kad ministras netinkamai eina savo pareigas.
„Tai priklauso nuo politinių jėgų apsisprendimo“, - reziumavo teisininkas.