Tuo tarpu Darbo partijos lyderio oponentas Seimo konservatorių frakcijos narys Kęstutis Čilinskas daro prielaidą, kad šį sandorį su D. Budrevičienės „vokelių“ istorija galima sieti visiškai kitu aspektu – esą V. Uspaskichas išparduodamas „Krekenavos agrofirmos“ turtą tokiu būdu gali siekti išvengti finansinės atsakomybės, jei teismas pripažintų bendrovę vedus apgaulingą apskaitą ir nesumokėjus mokesčių valstybei.
V.Uspaskichas: „Uspaskich jums buvo blogas? Turėkit užsienietį“
Apie „Krekenavos kiaulių“ pardavimą danų valdomai bendrovei DELFI patvirtino pats V. Uspaskichas. Tiesa, pastarasis gana painiai aiškino gegužės pradžioje įvykusį bendrovės pardavimą, iš pradžių teigdamas, kad pardavė bendrovės akcijas, kiek vėliau tikslino, kad pardavė visą bendrovės turtą, o ne akcijas.
Kaip nurodoma Konkurencijos tarybos tinklalapyje, šių metų kovą yra gautas pranešimas apie koncentraciją UAB „Paršelis ir ko“ įsigyjant 100 proc. UAB „Krekenavos kiaulės“ akcijų, balandį Konkurencijos taryba išdavė leidimą tokiam sandoriui.
Klausiamas motyvų, kodėl nusprendė parduoti bendrovę, V. Uspaskichas aiškino: „Mes per daug laikėme žmonių, gaila buvo atleisti žmones ir visa kita, mes dar ir už jų komunalines paslaugas mokėjom, nors tai neapsimokėjo. Todėl ir nutarėm parduoti, nes Uspaskich buvo blogas, tai turėkit kitą užsienietišką šeimininką, kuris jau per 60 žmonių atleido. (...) Man buvo gaila atleisti žmones. Nepatiko, kad Uspaskich yra Krekenavos savininkas, ordinus klijuojat visiems, nepatiko, kad V. Uspaskichas komunalines paslaugas dengė, tai turėkit“.
DELFI primena, kad apie atlyginimų mokėjimą vokeliuose V. Uspaskicho valdomoje „Krekenavos agrofirmoje“ viešai prabilusi buvusi šios bendrovės darbuotoja D. Budrevičienė prezidento Valdo Adamkaus yra apdovanota ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.
Žiniasklaidoje šiomis savaitėmis skelbta, kad Panevėžio darbo biržos Krekenavos skyriuje per dvi darbo dienas užsirašė net 30 naujų žmonių, kurie neteko darbo. Juos atleido „Krekenavos agrofirmos“ antrinės įmonės „Krekenavos kiaulės“, „Krekenavos pašarai“, „Krekenava“, taip pat ir pati akcinė bendrovė „Krekenavos agrofirma“.
Šios bendrovės neatskleidžia tokio atleidimo priežasčių.
Bendrovių ryšiai – mįslingi
„Krekenavos kiaulių“ ryšį su teisėsaugos akiratin patekusia „Krekenavos agrofirma“ šių įmonių atstovai taip pat aiškina gana painiai arba, kaip yra rašęs Panevėžio dienraštis „Sekundė“, atsitveria tylos siena. „Krekenavos pašarų“ direktorius Ramūnas Šniurevičius Panevėžio dienraščiui yra sakęs, kad dalį „Krekenavos agrofirmos“ ir jos įmonių apjungia gruodį įsteigta nauja bendrovė „Krekenavos kiaulės“.
„Krekenavos kiaulių“ vadovas Justas Ramanauskas, buvęs „Krekenavos agrofirmos“ ekonomikos direktorius, prakalbus apie bendrovės planus, kaip rašė dienraštis, atsitvėrė tylos siena.
„Mes esame „Krekenavos kiaulės“ ir apie agrofirmą nieko nežinau. O ką norime, tą ir užkabiname, kitąkart „Maximos“ iškabą užsikabinsime“, – apie „Krekenavos kiaulių“ ryšius su „Krekenavos agrofirma“ dienraščiui „Sekundė“ yra aiškinęs J.Ramanauskas.
K.Čilinskas: galimai bandoma išvengti turtinės atsakomybės
Seimo opozicinės konservatorių frakcijos narys ir buvęs D. Budrevičienės advokatas K. Čilinskas mano, kad „Krekenavos agrofirmos“ antrinių įmonių pardavimai gali būti susiję ir su teisėsaugos tyrimu dėl galimos apgaulingos apskaitos „Krekenavos agrofirmoje“, kuris pradėtas būtent po D. Budrevičienės paskelbtos informacijos.
„Pinigų vokeliuose mokėjimas reiškia visą grandinę finansinių nusikaltimų – ne tik patį nelegalaus atlyginimų mokėjimo būdą, mokesčių vengimą, bet ir dokumentų klastojimą, apgaulingą apskaitą ir kitus dalykus. Man neteko dar matyti to tyrimo rezultatų. Galim daryti prielaidą, kad darant ekspertizes, kurias atliko ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), ir Mokesčių inspekcija, buvo aptikta rimtesnių dalykų, iš ko kiltų atsakomybė ir įmonei kaip juridiniam asmeniui, ir jos akcininkams ar vadovams. Tuomet galima suprasti, kad pardavus bendrovės turtą, gaunami pinigai, jie nukeliauja kitur, o pati bendrovė atsiduria kitų asmenų valdyme, kurie jau negalės atsakyti už senas nuodėmes“, - DELFI teigė K. Čilinskas. Pasak K. Čilinsko, žinant, kad įtarimai dėl apgaulingos apskaitos yra pareikšti „Krekenavos agrofirmai“ kaip juridiniam asmeniui, kiaulių komplekso pardavimas gali būti vertinamas kaip bandymas išvengti „bent jau turtinės atsakomybės“.
„Panašu, kad čia dabar stengiamasi galutinai padaryti, kad galai būtų sukišti į vandenį“, - teigė parlamentaras.
Krekenavos „vokelių“ byloje – įtarimai ir valstiečių liaudininkų atstovui
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) vasarį baigė dvejus metus trukusį ikiteisminį tyrimą dėl „Krekenavos agrofirmoje“ galimų vokeliuose mokamų atlyginimų. Įmonei ir vienam jos buvusių direktorių pareikšti įtarimai dėl galimai apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo.
Po tyrimo įtarimai dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos pareikšti „Krekenavos agrofirmai“ ir vienam iš buvusių jos vadovų Anicetui Daukšui, kuris, beje, praėjusiais metais kaip valstiečių liaudininkų kandidatas dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose, tačiau į Kėdainių savivaldybės tarybą nebuvo išrinktas.
Minėtoje 50 tomų byloje apklausta apie 400 liudytojų, tačiau pareigūnų teigimu tik nedidelė dalis apklaustų darbuotojų prisipažino gavę atlyginimus vokeliuose.
Po viešo pareiškimo darbo netekusi D. Budrevičienė, laimėjusi kelis teismus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, dabar siekia prisiteisti pusę milijono litų už sugadintą sveikatą.
Tyrimui vadovaujantis Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Gediminas Marcinkevičius DELFI teigė, kad šiuo metu vyksta procese dalyvaujančių šalių susipažinimas su byla. Įtariamieji yra paprašę pratęsti susipažinimo terminą iki birželio vidurio, po to byla jau turėtų keliauti į teismą.
Už apgaulingą buhalterinę apskaitą buvusiam direktoriui gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų, bauda arba areštas, o „Krekenavos agrofirmai“ – bauda, veiklos apribojimas arba likvidavimas.