ES specialųjį atstovą Afganistane turės paskirti naujoji bloko užsienio politikos vadovė britė Catherine Ashton. Jos sprendimas turėtų paaiškėti pirmadienį.
„Nesu įsitikinęs, kad V. Ušackas turi reikalingų žinių ar tinkamą reputaciją šiam darbui, – šią savaitę išplatintame pareiškime rašo Europos Parlamento (EP) pranešėjas Afganistano klausimais ir delegacijos vicepirmininkas italas Pino Arlacchis. – Dar daugiau – jo reputaciją ir nepriklausomumą gali sukompromituoti žiniasklaidos pranešimai, kad jis galėjo dalyvauti slepiant tiesą apie CŽV veiklą Lietuvoje. Mums reikia bent aiškumo ir atvirumo apie jo vaidmenį šioje istorijoje, jei jam bus suteiktas pasitikėjimas atstovauti Afganistane.“
„Ten, kur nėra jokios problemos, pučiamas didžiulis burbulas“, – DELFI sakė buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas.
Vasario 16-ąją, Ch. Ashton kaip tik susitiko su trimis pretendentais į minėtą postą, įskaitant V. Ušacką.
Anot italų europarlamentaro, Afganistanas bus pirmas ir didžiausias baronienės C. Ashton išbandymas naujose pareigose: situacija šalyje esanti dramatiška ir politinė strategija greta karinės bus esminis kelias į sėkmę. „ES specialiojo atstovo skyrimas yra ypač jautrus klausimas, nes jam bus reikalingas tiek visapusis supratimas apie daugiasluoksnę Afganistano visuomenę ir sukilėlius, tiek įrodytas gebėjimas priimti teisingus sprendimus, kurie padės ES sukurti savo strategiją“, – pažymėjo P. Arlacchis.
Jis priminė, kad specialusis atstovas bus atskaitingas EP. „Kaip pranešėjas Afganistano klausimais, tikėsiuosi itin atviros ir nuoširdžios diskusijos nuo pat pirmos specialiojo atstovo darbo dienos“, – nurodė politikas iš trečios pagal dydį ALDE frakcijos, kurioje taip pat dirba liberalų atstovas Leonidas Donskis ir „darbietis“ Viktoras Uspaskichas. Po poros dienų interneto leidinyje „European Voice“ pasirodžiusiame rašinyje P. Arlacchis paragino ieškoti „tinkamo pasiuntinio Kabule“.
V.Ušackas neigia bendrystes su CŽV veikla Lietuvoje
Penktadienį laišku atsakydamas italų europarlamentarui, V. Ušackas pareiškė, kad „niekada neturėjo nieko bendro su CŽV veikla Lietuvoje“.
„European Voice“, remdamasis neįvardijamais diplomatais, sausio pabaigoje V. Ušacką įvardijo kaip bene realiausią kandidatą tapti specialiuoju atstovu. Šiam pareigūnui teks koordinuoti ES saugumo užtikrinimo ir vystymo veiklą Afganistane. Londone vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kuri buvo skirta šiai šaliai, C. Ashton nurodė, kad yra šeši pretendentai į postą. Tarp jų buvo ne tik V. Ušackas, bet ir Vengrijos, Lenkijos bei Italijos atstovai.
Pasak „European Voice“, vienas iš italų buvo Fernando Gentilinis, ką tik nustojęs eiti NATO vyriausiojo civilinio atstovo Kabule pareigas, kitas – Ettore Francesco Sequi, dabartinis ES specialusis atstovas Afganistane ir Pakistane, buvęs Italijos ambasadorius Afganistane. Būtent pastarasis, šioje šalyje dirbantis nuo 2004-ųjų, o dabartines pareigas einantis dvejus metus, laikomas rimčiausiu V. Ušacko konkurentu.
Jei nė vienas iš italų nebus paskirtas ES specialiuoju atstovu, Italija šiemet bus praradusi jau dvi svarbias pozicijas Afganistane: NATO ir ES atstovų.
Diplomatų žodžiais, C. Ashton dairosi „stiprios asmenybės, kuri galėtų imtis vadovaujančio vaidmens įgyvendinant tarptautinę strategiją Afganistane“, kuri buvo aptarta konferencijoje Londone ir kuri apima karinį bei civilinį komponentus. Italai esą ne visai atitinka šiuos reikalavimus.
„European Voice“ pripažino, kad buvęs Lietuvos vyriausiasis euroderybininkas ir ambasadorius JAV bei Jungtinėje Karalystėje yra prieštaringas kandidatas. V. Ušackas buvo priverstas atsistatydinti iš ministrų istorijos dėl CŽV slapto sulaikymo centro įkarštyje. Komentuodamas parlamentinio tyrimo išvadas tuometis ministras pabrėžė svarbiausia žinia laikąs tai, jog nenustatyta, kad į Lietuvą buvo gabenami sulaikytieji.
Vokietijos dienraštis „Die Welt“ taip pat atkreipė dėmesį, kad „patyrusio ir charizmatiško diplomato kandidatūra yra labai ginčytina“, nors jis ir laikomas favoritu. V. Ušackas į Kabulą esą vyktų su dideliu trūkumu: jam teko atsistatydinti iš ministro pareigų, kai buvo apkaltintas „siekiąs užtušuoti nelegalius CŽV kalėjimus Lietuvoje“.