V. Ušackas, dar negavęs oficialaus pranešimo ir remdamasis tik žiniasklaidoje pateikta informacija, teigė esąs dėkingas už parodytą pasitikėjimą.

„Tai yra sudėtingas, reiklus ir pilnas iššūkių paskyrimas. Stengsiuosi kaip galima geriau įgyvendinti man parodytą pasitikėjimą ir dirbdamas viename iš karščiausių pasaulio taškų prisidėsiu prie Lietuvos, kaip atsakingos tarptautinės bendruomenės narės, įvaizdžio stiprinimo“, – DELFI sakė jis.

Dabar Afganistane ir Pakistane blokui atstovauja italas Ettore Francesco Sequi, pretendavęs į tas pačias pareigas, kaip V. Ušackas, ir esą buvęs rimčiausias konkurentas. Jis darbą turėtų baigti mėnesio pabaigoje.

Į naujas pareigas, kuriose teks dirbti ne tik ES specialiuoju atstovu Afganistane, bet ir vadovauti Bendrijos misijai šioje šalyje, pretendavo šeši kandidatai. Prieš priimdama sprendimą C. Ashton praėjusią savaitę vėl buvo susitikusi su trimis pretendentais – Lietuvos, Italijos ir Lenkijos atstovais. Vokietijos naujienų agentūra dpa, remdamasi neįvardytais šaltiniais, jau savaitgalį paskelbė, kad postą turėtų gauti V. Ušackas.

„Reuters“ teigimu, Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini anksčiau pirmadienį pažymėjo, jog „atėjo laikas rotacijai“, todėl nėra ko nusivilti

Naujos pareigos steigiamas Europos išorės veiksmų tarnyboje, kuri kuriama įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Iki šiol specialiojo ES atstovo ir misijos vadovo postai buvo atskiri. Pareigūnui teks koordinuoti ES pagalbą Afganistanui su vietos valdžia ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, NATO ar Jungtinėmis Tautomis. Jam bus pavaldūs aštuonios dešimtys pareigūnų ir diplomatų iš visos ES.

Vienas italų europarlamentaras suabejojo, ar V. Ušacko reputacija ir kompetencija tinkama užimti šias pareigas. Europos Parlamento pranešėjas Afganistano klausimais ir delegacijos vicepirmininkas italas Pino Arlacchis priminė tuomečio ministro komentarus apie Seimo tyrimą dėl CŽV slapto sulaikymo centro.

„Nesu įsitikinęs, kad V. Ušackas turi reikalingų žinių ar tinkamą reputaciją šiam darbui, – išplatintame pareiškime rašė europarlamentaras. – Dar daugiau – jo reputaciją ir nepriklausomumą gali sukompromituoti žiniasklaidos pranešimai, kad jis galėjo dalyvauti slepiant tiesą apie CŽV veiklą Lietuvoje. Mums reikia bent aiškumo ir atvirumo apie jo vaidmenį šioje istorijoje, jei jam bus suteiktas pasitikėjimas atstovauti Afganistane.“

V. Ušackas atmetė tokias abejones. „Ten, kur nėra jokios problemos, pučiamas didžiulis burbulas“, – DELFI sakė jis.

Italija siekė išlaikyti ES atstovo postą, nes tai buvo jau antras prarastas svarbus portfelis Afganistane – neseniai NATO atstovo pareigose italą pakeitė britas.

Vos daugiau nei metus pareigas ėjęs ministras buvo priverstas atsistatydinti istorijos dėl CŽV slapto sulaikymo centro įkarštyje. Komentuodamas parlamentinio tyrimo išvadas jis pabrėžė svarbiausia žinia laikąs tai, jog nenustatyta, kad į Lietuvą buvo gabenami sulaikytieji. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskelbė, kad buvo įrengtos patalpos tokiam centrui.

Vokietijos dienraštis „Die Welt“ pripažino, kad „patyrusio ir charizmatiško diplomato kandidatūra yra labai ginčytina“. V. Ušackas į Kabulą esą vyktų su dideliu trūkumu: jam teko atsistatydinti iš ministro pareigų, kai buvo apkaltintas „siekiąs užtušuoti nelegalius CŽV kalėjimus Lietuvoje“.

Agentūra dpa atkreipė dėmesį, kad anksčiau V. Ušackas ėjo ambasadoriaus JAV ir Jungtinėje Karalystėje pareigas – šios šalys yra nusiuntusios daugiausiai karių į NATO vadovaujamas pajėgas Afganistane.

Buvęs tuomečio prezidento Valdo Adamkaus patarėjas užsienio politikos klausimais Valteris Baliukonis tapo Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vadovu. Pernai rudenį D. Grybauskaitė atsisakė skirti jį ambasadoriumi Ispanijoje.