aA
Koronavirusas vienareikšmiškai atsirado iš gyvūnų, o Kinija yra ypač palanki šalis infekcinėms ligoms, būdingoms tik gyvūnams, virsti žmonių ligomis. Taip apie koronaviruso situaciją kalba bene geriausias šios srities specialistas Lietuvoje – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, gydytojas infektologas Arvydas Ambrozaitis. Anot gydytojo, panašu, kad pasaulyje koronaviruso plitimas jau pasiekė piką ir pamažu slopsta, o jo sukeltų mirčių skaičius Europoje turėtų būti gerokai mažesnis nei Kinijoje – mat čia medicinos lygis yra gerokai aukštesnis. Apie koronaviruso situaciją visame pasaulyje ir priemones, kurių turėtų imtis Lietuva, siekdama nuo jo apsisaugoti – pokalbis „DELFI Dėmesio centre“.

Pirmiausia pakalbėkime apie šio viruso potenciją. Ko jūs tikitės? Ar viruso augimas jau pasiekė savo aukščiausią tašką pasaulyje?

– Iš paskutinių statistinių duomenų susidaro įspūdis, kad jau pasiekėme viršūnę, mažėja naujų susirgimų, ypač Kinijoje. Europoje dabar galbūt kaip tik yra įkarštis ir daugėja susirgimų. Bet manau, kad Europa geriau suvaldys plitimą. Manau, kad jau šiek tiek galime nusiraminti, kad sergamumas jau šiek tiek kontroliuojamas. Ko gero, jau pasiekėme piką ir, jei šis virusas elgsis panašiai, kaip gripo virusas – artėjant pavasariui, atšilus orams, galime tikėtis, kad sergamumas pradės mažėti.

Gripo epidemija balandžio mėnesį paprastai slopsta ir jos nebelieka...

– Visiškai taip.

Apžvelkime statistiką. Šiuo metu yra patvirtinti 81 245 koronaviruso atvejai pasaulyje. Koronaviruso sukeltų mirčių skaičius yra 2770. Tų, kurie sirgo ir pasveiko – daugiau nei 30 tūkst. Ir, aišku, „raudoniausia" yra Kinija. Kinijos sergamumo kreivėje yra staigus šuolis į viršų, o dabar situacija, kaip ir minėjote, yra stabilizuota. Kitose šalyse vis dar matomas susirgimų skaičiaus augimas. JAV yra tik keletas taškų, vos po kelis atvejus, daugiau – vakarinėje pakrantėje. Europoje didžiausias židinys yra Italija – 374 patvirtinti atvejai šią sekundę, 12 žmonių mirė, sirgęs pasveiko 1. Ar, jūsų nuomone, reikėtų imtis didesnių priemonių, siekiant apsisaugoti nuo šio viruso, nei imamasi dabar? Tarkime, įvažiuojančių į Lietuvą automobilių patikra, nuotoliniu būdu patikrinti, ar žmonės, kiekvienas įvažiuojantis, nekarščiuoja? Ar kažkokių kitokių priemonių? Net oro uoste nėra tokių priemonių visiems atvykstantiems. To reikėtų, ar ne?

– Tai priklausys nuo epidemiologinės situacijos, nuo pavojaus. Bet manyčiau, kad kol kas visiškai užtenka dabartinių priemonių, kai žmonės raginami oro uoste patys kreiptis į sveikatos specialistus, jei jie karščiuoja ar yra kokie nors peršalimo simptomai.

Jūs labiau linkęs kliautis žmonių sąmoningumu?

– Taip. Kol kas labai griežtų policinių, labai apribojančių priemonių, visuotinio tikrinimo, manau, dar nereikėtų.

Europoje pernai nuo gripo komplikacijų mirė 37 tūkst. žmonių. Ar tas visuotinis vajus dėl koronaviruso, jūsų nuomone, yra pagrįstas?

– Manau, kad taip. Pažiūrėkime kitaip į šią infekciją. Oficialiai mirštamumas yra 2,3 proc. Tuo metu mirštamumas nuo gripo, jei pasikliausime amerikiečių duomenimis, o jie skaičiuoja labai gerai, yra 0,1 proc. Taigi, tai tikrai yra koronaviruso nenaudai. Galime laikyti, kad mirštamumas nuo koronaviruso yra dvidešimt kartų didesnis nei nuo gripo. Bet, aišku, gripu serga daug daugiau žmonių nei koronavirusine infekcija. Manau, kad šis virusas vis tik yra labiau pavojingas nei gripas.

Ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), jūsų nuomone, visiškai teisi, skelbdama pasaulinį pavojų.

– Manau, kad taip.

PSO šiandien išplatino mitus neigiantį pranešimą. Noriu pacituoti dažnai užduodamus klausimus ir PSO atsakymus į juos:

DELFI trumpai
Ar rankų džiovintuvai/vėjeliai padeda apsisaugoti nuo koronaviruso?
Ne, oro džiovintuvai nėra pakankama priemonė. Norėdami apsisaugoti, turime rankas plauti su muilu ar valyti alkoholio turinčiai dezinfektantais.
Ar ultravioletinė lempa sunaikina koronavirusą?
UV lempos neturėtų būti naudojamos odos dezinfekcijai, nes UV spinduliai gali sudirginti odą.
Ar termovizoriai) atpažįsta žmones sergančius koronavirusu?
Termovizoriai efektyviai nustato karščiuojančius žmones, kas yra vienas koronaviruso požymių. Tačiau jie negali nustatyti žmonių, kurie jau užsikrėtę, bet dar neturi temperatūros.
Ar kūno apsipurškimas alkoholiu arba chloru gali sunaikinti koronavirusą?
Ne. Purškimas ant kūno nepadės, jei virusas jau pateko į jūsų kūną. Tokių medžiagų purškimas ant kūno net gali būti žalingas, tačiau šios medžiagos gali būti naudingos dezinfekuojant kitus paviršius, žinoma purškiklius naudojant pagal rekomendacijas.
Ar saugu gauti laiškus ar siuntinius iš Kinijos?
Taip, saugu. Tyrimai rodo, kad koronaviruas ilgai neišgyvena ant daiktų, tokių kaip laiškai ar siuntiniai.
Ar naminiai gyvūnai gali platinti koronavirusą?
Šiuo metu nėra nustatyta, kad naminiai gyvūnai galėtų užsikrėsti koronavirusu. Bet visada rekomenduojama kruopščiai nusiplauti rankas po kontakto su gyvūnais.
Ar skiepai nuo pneumonijos apsaugo ir nuo koronaviruso?
Ne. Virusas kol kas yra dar naujas ir gerai nežinomas, todėl jam reikia atskiros vakcinos. Mokslininkai kaip tik dabar stengiasi tokią sukurti.
Ar reguliarus nosies plovimas druskos tirpalu padeda apsisaugoti nuo koronaviruso?
Ne. Nėra jokių to įrodymų.
Ar česnako valgymas gali padėti apsisaugoti nuo koronaviruso?
Česnakas yra naudinga ir sveika prieskoninė daržovė, deja nuo koronaviruso nesaugo.
Ar kūno tepimas sezamo aliejumi padėtų apsisaugoti nuo viruso patekimo į organizmą?
Ne.
Ar koronavirusas pavojingiausias vyresniems žmonėms, ar taip pat pavojingas ir jaunimui?
Susirgti koronavirusu gali visų amžiaus grupių žmonės. Virusas pavojingesnis vyresniems, sergantiems lėtinėmis ligomis (tokiomis astma, diabetas ar širdies ligos)
Ar antibiotikai yra efektyvūs saugantis ar gydantis nuo koronaviruso?
Ne, antibiotikai virusų negydo.
Ar yra kažkokių konkrečių vaistų padedančių apsisaugoti ar gydyti koronavirusą?
Kol kas tokių vaistų nėra.

Tai yra klausimai, dėl kurių yra paplitę įvairių mitų internete. Bet pakalbėkime apie vyresnius žmones ir sergančiuosius lėtinėmis ligomis. Ar teisingai suprantu, kad iš esmės nuo koronaviruso mirštama uždustant?

– Iš tikrųjų taip. Nes vienas iš pagrindinių simptomų, kurie kelia nerimą, yra dusulys. Tuomet atsiranda poreikis prijungti prie dirbtinio kvėpavimo aparato. Dusulys atsiranda, nes yra virusinė pneumonija, kuri sunkiai valdoma, nėra vaistų. Gydymas yra grynai simptominis, jeigu žmogus yra senyvo amžiaus, pvz., daugiau nei 80 metų, ir dar turi visą puokštę gretutinių ligų kaip debetas, širdies ir kraujagyslių ligų ar kvėpavimo takų ligų, ar yra imunodeficitinė būklė po organo persodinimo, ar dėl onkologinių susirgimų gauna švitinimą ar chemoterapiją – be abejo, jo imuninė sistema yra nualinta ir jis nebesugeba kovoti. Gydytojai mažai kuo gali jam padėti. Todėl ir mirštamumas žmonių virš 80 metų yra 18,5. Beveik 20 proc. Kas penktas žmogus, sulaukęs daugiau nei 80 m., kuris suserga koronavirusu, miršta. Ir nieko negali padaryti.

Ko gero, galima komentuoti ir medicinos lygį. Japonijoje 40 koronaviruso atvejį, o mirčių – nulis. Tai rodo tam tikrą išsivystymo lygį. Arba Irane – patvirtinti 139 atvejai, bet jau 19 mirčių. O kaip yra Lietuvoje? Profesoriau, pats vis dar gydote žmones. Ar tinkamai pasiruošusios ligoninės?

– Manau, kad tikrai esame pasiruošę. Ar tinkamai, parodys pirmieji atvejai. Bet dabar, kai atsidarė naujas infekcinių ligų centras Vilniaus Santaros ligoninėje, bent jau Vilniaus regionas tikrai turi modernias izoliacines ir gydymo patalpas, modernią aparatūrą, yra izoliaciniai boksai, prieboksiai, neigiamas slėgis – visa tai, kas reikalinga, jei pas mus atsirastų, ligos kaip, pvz., hemoraginės karštligės iš Afrikos ir kt. Tai labai tinka ir siaučiant koronavirusinei infekcijai.

Gripą galima ištirti iš nosies gleivinės mėginio turbūt bet kurioje poliklinikoje Lietuvoje, ar ne? Šį virusą galima nustatyti tik vienoje vienintelėje laboratorijoje. Tai nėra mūsų sveikatos sistemos trūkumas?

– Kol kas neturime tos infekcijos, susirgimai atsirado visiškai neseniai. Tie tyrimai iš viso neseniai pradėti atlikti. Virusas neseniai išaiškintas, nustatytas viruso genomas, išaiškintos sekos, tai leido sukurti tą testą, polimerazinę grandininę reakciją. Jis, be abejo, yra nepigus, naujas. Manoma, kad šiame etape tikrai užtenka vienos vietos, centralizuotas tyrimas. Bet jei reikalai pakryps į blogą pusę ir atsiras didžiulis antplūdis ligonių, bus protrūkis, be abejo, tada daugiau laboratorijų galės atlikti tą tyrimą.

Kaip tai veiktų techniškai? Ar tiesiog perduodamos žinios, kažkokie aprašymai, kaip nustatyti virusą laboratorijoms, kurios yra poliklinikose? Ar yra kažkokia speciali įranga, kurią turi tik vienintelė įstaiga Lietuvoje?

– Aprašai nėra problema, žmonės laboratorijose yra kvalifikuoti, polimerazinė grandininė reakcija nėra nieko ypatinga, tai yra žinoma. Ir kiti virusai taip nustatomi. Bet problema yra regentai, medžiaga, padedanti nustatyti. Tai – iš viruso sandaros padarytos medžiagos, kurios polimerazinės grandininės reakcijos metu įgalina nustatyti viruso ribonukleino rūgštį. Populiariai kalbant, regentai. Bet juos galima įsigyti. Jie buvo įsigyti iš Europos centrinių laboratorijų. Mes Švedijoje turime Europos užkrečiamų ligų kontrolės centrą. Būtent jie tais regentais ir galėtų mus aprūpinti. PSO taip pat dalyvauja šiame reikale. Manau, kad tai yra įmanoma – išplėsti tiriančių laboratorijų ratą. Ir tai padaryti galima labai greitai.

Nes juk dabar žmonės grįžo iš Milano, slidinėjimo, jie tiek užplūdo sveikatos centro laboratoriją, kad net ne visus tiria.

– Tiria tik tuos, kurie atitinka įtariamą atvejį pagal tam tikrą ministerijos patvirtintą algoritmą.

Ministerija patvirtino algoritmą, kaip galima skirstyti žmones?

– Taip. Yra laiškas dėl naujo koronaviruso atvejo apibrėžimo atnaujinimo. Jei įtariamas atvejis atitinka tam tikrus kriterijus, tada yra pagrindo atlikti tyrimą, išsiųsti į laboratoriją. Nes negalime visus iš eilės tirti, kurie tik nori, ar skundžiasi visiškai kitais simptomais.

Na, gerai, jei aš kosčiu ir karščiuoju, ir tyrimas nerodo, kad man gripas. Tai kas tada?

– Gali būti ir kitas virusas.

Bet jei nerodo to viruso, ką daryti?

– Apibrėžėme taip, kad reikėtų tirti, jei yra karščiavimas ir dar bent vienas simptomas – gerklės skausmas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas, kitaip – dusulys. Bet tai – tik klinikiniai kriterijai. Dar reikia epidemiologinio – kad žmogus turėjo sąlytį su kitu žmogumi, kuriam buvo patvirtintas arba įtartas koronavirusas. Arba jis buvo toje vietovėje, kur yra didžiulis sergamumas, t.y., žemyninė Kinija ar Lombardijos regionas Italijoje. Arba jei jis dirba gydymo įstaigoje ir turėjo kontaktą su ligoniu, gydė ligonį, kuris turi patvirtintą koronavirusinę infekciją. Jei atitinka šiuos kriterijus, tada turime įtarti šį virusą ir paskirti tyrimą.

Profesoriau, kaip vertintumėte galimybę, kad Lietuvoje šiuo metu galėtų būti dešimtys ar šimtai atvejų žmonių, kurie serga koronavirusu, bet tie atvejai nėra nustatyti?

– Manau, kad taip tikrai nėra. Tam nėra pagrindo. Tie žmonės, kurie atvyksta į ligoninę – šios savaitės pradžioje buvo minia grįžusių iš Milano – mes juos stebime. Pagal indikacijas atlikome tyrimus, ir visi jie buvo neigiami. Manyčiau, kad atranka yra pakankamai kvalifikuota. Aišku, šimtu procentų medicinoje nieko nebūna – galima praleisti vieną kitą atvejį, bet tokio masinio susikaupimo ligonių, kurių nesugebame identifikuoti, diagnozuoti ar izoliuoti, tikrai nėra.

Sako, atsarga gėdos nedaro. Ar nereikėtų didesnės atsargos grįžtant prie patikrų, sienų medicininės kontrolės. Nevertėtų to daryti?

– Tikrinti automobilius, kurie kerta Lietuvos sieną...

Net prezidentas apie tai šiandien kalbėjo, kad gal reikėtų rimčiau pasvarstyti.

– Matote, visus šiuos žingsnius mums reikėtų derinti su kitų ES valstybių epidemiologinės priežiūros tarnybomis. Visų pirma turime remtis PSO rekomendacijomis, ypač – ES. Turime pakankamai kvalifikuotus epidemiologus, turime užkrečiamųjų ligų AIDS centrą, kuriame dirba epidemiologai, ir ministerijoje yra specialus skyrius epidemiologinės priežiūros. Jie palaiko ryšį su Europos užkrečiamųjų ligų kontrolės centru, kuris yra Švedijoje. Manau, kad visa tai turėtų būti derinama. Lietuva neturėtų išsišokti, kažkuo išsiskirti. Dabartiniu metu priemonės, manau, yra pakankamos, suderintos, adekvačios. Jei situacija keisis, pablogės, atsiras daug susirgimų, tada, be abejo, bus svarstomos griežtesnės priemonės.

Jūsų nuomone, ar nekelia panikos tas nepaprastosios padėties paskelbimas?

– Skamba labai grėsmingai. Šiandien buvo daug skambučių, visiems atrodo, kad jau paskelbta ypatinga padėtis, nes jau yra ligonių šalyje, daug kas klausia, gal kažką slepiami. Bet iš tikrųjų, matyt, priežastis yra ta, kad iš valstybės rezervo būtų galima paimti tam tikras priemones, apsisaugojimo, izoliacines, ir, jei jų pritrūks, kad nereikėtų atlikinėti viešųjų pirkimų procedūrų, o būtų galima greitai nusipirkti įvairias apsisaugojimo priemones – respiratorius (kaukės mažai padeda), taip pat – kombinezonus, būtiną aprangą apsisaugoti nuo infekcijos plitimo, ypač – medicinos personalui, kuris labiausiai rizikuoja užsikrėsti.

Ar, jūsų nuomone, atvejų kiekis Europoje gali pasiekti tokį kaip Kinijoje?

– Manau, ne. Manau, Europos medicinos lygis yra tikrai aukštesnis, manau, suvaldysime šią infekciją. Vis tik Kinija yra didžiulė šalis, galima sakyti, kad dar besivystanti. Be to, tai – komunistinė šalis, yra tam tikras totalitarizmas. Tikrai negalime manyti, kad visos ligoninės turi gerą aparatūrą ar laikosi visų priešepideminio režimo taisyklių.

O Lietuvoje? Irgi turbūt turėtume priekaištų. Kai kas sako, kad net pirminės sveikatos priežiūros grandies medikai neturi reikalingų priemonių bendrauti su galimai virusą nešančiais pacientais.

– Iš tikrųjų reikėtų respiratorių turėti, jais turėtų būti aprūpinami. Dabar, kai paskelbta ekstremali situacija...

Šeimos gydytojai, laborantai turėtų būti aprūpinti, bet to dar nėra?

– Taip, to dar nėra. Bet, kita vertus, kol kas ir neturime atvejų. Tad vien dėl to, kad žmonės panikuoja, veržiasi į ligonines dėl tyrimo, bet jie neatitinka jokių koronaviruso atvejo įtarimo kriterijų, negalime taip švaistytis lėšomis.

Ilgalaikė perspektyva – šis virusas taps dar vienu sezoniniu virusu? Gal bus atrasta vakcina, kaip nuo gripo, reikės skiepytis ilgus metus ir nuo koronaviruso?

– Visko gali būti. Nežinome, koks scenarijus mūsų laukia. Nes 2009 m. gripo pandeminis virusas tapo sezoniniu virusu. Dabar nuo jo skiepijamės, turime puikius skiepus.

Taip, tada valstybė irgi sprendė, ką daryti – ar pirkti vakciną, ar ne. Situacija buvo gana panaši.

– Taip. Jei scenarijus bus toks, kad šis virusas taps įprastiniu – nes jis yra naujas virusas – tuomet gal kitam sezonui turėsime ir vakciną. Vakciną turėti labai svarbu. Ją buvo galima sukurti, ji tikrai ir yra sukurta, bet dar nėra išbandyta. Negalima tiesiog naudoti vakcinos, kuri nėra išbandyta, kurios saugumas ir veiksmingumas nėra įrodytas. Tam, kad saugumas ir veiksmingumas būtų įrodyti, reikalingi tyrimai, ne mažiau nei metai. Ir tai jau yra pagreitinta schema. Nes šiaip jau tyrimai vyksta penkerius metus, kad būtų įrodytas vakcinos veiksmingumas, efektyvumas ir saugumas.

Tad ir kitam sezonui rinkoje dar gali nebūti šio viruso vakcinos?

– Gali ir nebūti, nes vakcinos išbandymas trunka gana ilgai, kol įsitikinama, kad ji tikrai veikia.

Ar tikite, kad šis virusas kilo turguose, nuo apsikrėtusių gyvūnų? Kaip manote, iš kur jis atsirado?

– Vienareikšmiškai jis atsirado iš gyvūnų. Šis virusas iš principo iki praeitų metų gruodžio mėnesio buvo gyvūnų virusas. Tai – jau septintasis koronavirusas, iš jų trys atsirado iš gyvūnų, peršoko rūšinį barjerą, anksčiau cirkuliavo gyvūnų tarpe, o žmogus, jei ir užsikrėsdavo, kitam neperduodavo – žmogus nebuvo infekcijos šaltinis. O šiuo atveju įvyko blogasis scenarijus. Kadangi Kinijoje žmonės maistui naudoja įvairius egzotinius gyvūnus – šikšnosparnius, gyvates – jie viską valgo, virusui labai patogu peršokti barjerą iš gyvūnų į žmogaus organizmą. Žmogaus organizme jis, šiek tiek pakeitęs savo antigeninę struktūrą, genomą, tampa žmonių virusu. Tai tampa įmanoma tik tokioje šalyje kaip Kinija, kur yra gyvūnų turgūs, didžiulė nešvara, labai didelė žmonių koncentracija. Tai sudaro labai geras sąlygas viruso plitimui.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(49 žmonės įvertino)
3.8367

Top naujienos

Sutrikimas, gyvenimą paverčiantis tikru pragaru: į tokią situaciją gali patekti kiekvienas (13)

Visi ko nors bijome. Vienos baimės – natūralios, įspėjančios apie gresiantį pavojų ir...

Paskelbė naujausią informaciją apie nuo koronaviruso gydomo JK premjero Boriso Johnsono būklę (109)

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono , dėl koronaviruso atsidūrusio...

Ekonomistas išanalizavo, kaip karantino laikosi Baltijos šalys: Lietuva išsiskiria (315)

Ekonomistas išanalizavęs „Google“ paviešintus gyventojų mobilumo duomenis padarė išvadą,...

Šiluma skubės trauktis (10)

Trečiadienį per pietrytinius Lietuvos regionus praslinks nedidelis aukšto slėgio sūkurys, jo...

25-erių metų NHL klubo puolėjas – komos būsenos (14)

Elitinėje JAV ledo ritulio lygoje NHL rungtyniaujančios Edmontono „Oilers“ komandos puolėjo...

Pažiūrėkite į savo majonezo indelio etiketę: mokslų daktarė paaiškino, kas ten parašyta (89)

Majonezas yra vienas populiariausių padažų visame pasaulyje. Toks, kokį mes šiandien žinome,...

Prezidento Gitano Nausėdos tėčiui atlikta širdies operacija (302)

Prezidento Gitano Nausėdos tėvui Antanui Nausėdai Kauno klinikose antradienį buvo atlikta...

Apsisprendimo metas: kaip geležinius karantino gniaužtus atlaisvina kitos šalys (115)

Panašu, kad griežtos karantino sąlygos Lietuvoje bus dar sugriežtintos Velykų savaitgalį ir pats...

Paskelbė naujus užsikrėtusių koronavirusu maršrutus: lankėsi parduotuvėje, vairavo ir tarpmiestinį autobusą (10)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) paskelbė ir atnaujino užsikrėtusiųjų...

|Maža didelių žinių kaina