Politikas neigiamai įvertino ir politinių Lietuvos lenkų teisių įgyvendinimą. Pasak jo, visi tarptautiniai su mažumų teisėmis susiję dokumentai aiškiai įtvirtina galimybes vartoti gimtąją kalbą rinkimų kampanijų metu, o Lietuvoje tai draudžiama. LLRA vadovui taip pat nepatinka 5 proc. rinkimų slenksčio taikymas visoms partijoms, įskaitant ir tautinių mažumų.
ES nesupranta, kodėl lenkų pavardės rašomos su „ū“
Ketvirtadienį Vilniaus lenkų kultūros namuose surengtoje konferencijoje „Tautinių bei etninių mažumų teisių apsaugos standartai Europoje“, V. Tomaševskis pasipiktino, kad, jo nuomone, Lietuva nepaiso nei tarptautiniuose dokumentuose, nei tarpvalstybinėse sutartyse užfiksuotų nuostatų ir riboja lenkų tautinės mažumos teises Lietuvoje.
„(Tautinių mažumų apsaugos ) konvencijoje ir tarptautiniuose bei tarpvalstybiniuose dokumentuose, pavyzdžiui, Lietuvos ir Lenkijos sutartyje, labai aiškiai parašyta, kad tautinių mažumų teisių negalima bloginti, o tik jas gerinti. Būtent mūsų valstybės pavyzdžiu noriu pasakyti, kad visgi tos teisės yra pažeidžiamos“, - sakė V. Tomaševskis.
Europos Parlamento (EP) nario tvirtinimu, kaip pavyzdį galima pateikti švietimo sritį. Pasak politiko, galima ilgai kalbėti, ar tautinėms mažumoms geriau gyventi Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje ar Čekijoje, bet esą visiškai akivaizdu, kad Lietuva nepaiso pagrindinių tautinių mažumų standartų švietimo srityje.
„Nėra pas mus jokių lengvatų, nors logiška būtų, kad tautinių mažumų mokyklose (valstybinės kalbos – DELFI) reikalavimai būtų švelnesni, juk mes turime dvikalbes mokyklas. Taigi negalima tų pačių standartų taikyti visoms mokykloms. Gimtosios egzaminas mokykloje turi būti privalomas tautinėje mokykloje. O kai kurių dalykų mokymas lietuvių kalba tautinėse mokyklose yra regresas Lietuvoje“, - piktinosi EP narys.
LLRA pirmininkas, be kita ko, priminė, jog beveik vien tik lenkų gyvenamuose rajonuose nėra galimybės viešame gyvenime vartoti lenkų kalbos – net gatvių pavadinimai, ir tie, turi būti rašomi tik lietuviškai.
„Mes dabar susiduriame su regresu ir visi žinome, kad buvo priimti teismų sprendimai ir nuspręsta, kad pavadinimai rašyti tautinių mažumų kalbomis turi būti nuimti. Taigi tose teritorijose, kur gyvena 80 proc. ir daugiau tautinių mažumų, mes susiduriame su regresu“, - sakė V. Tomaševskis.
Jo tvirtinimu, blogai ir tai, kad oficialiuose dokumentuose Lietuvoje vis dar yra kraipomos lenkų kilmės Lietuvos piliečių pavardės.
DELFI primena, kad Lietuvoje oficialiuose dokumentuose vardai ir pavardės rašomi valstybine kalba ir tik lietuviškoje abėcėlėje esančiomis raidėmis. Konstitucinis Teismas (KT) neseniai nutarė, kad kitų tautybių asmenys, gali prašyti savo vardus ir pavardes rašyti gimtąja kalba ir nebūtinai tik lietuviškos abėcėlės raidėmis, bet tik ne pagrindiniame paso lape, o antrajame.
„Pavardė yra pagrindinis, prigimtinis žmogaus dalykas, negalima jos keisti. Visose Europos Sąjungos (ES) šalyse šis standartas įgyvendintas ir ES nesupranta, kodėl Lietuvoje negalima gimtąja kalba rašyti savo vardų ir pavardžių, kodėl tose pavardėse vartojame raides „ū“, kitus lietuviškus rašmenis“, - stebėjosi lenkų kilmės Lietuvos politikas.
Rinkimų biuleteniai – lenkiškai?
Kalbėdamas konferencijoje V. Tomaševskis išsakė ir kitų priekaištų Lietuvos valstybei. Vienas iš jų buvo 5 proc. slenksčio taikymas rinkimuose. Politiko nuomone, tautinių mažumų partijoms toks barjeras neturi būti taikomas, nes, natūralu, kad mažumai surinkti 5 proc. visų balsavusių rinkėjų balsų yra labai sudėtinga.
Pasak EP nario, problemų lenkų dalyvavimui Lietuvos politiniame gyvenime kelia dar keletas nuostatų. Pavyzdžiui, jam nepatinka, jog esą lenkų mažuma yra išskaidyta tarp rinkimų apygardų.
Nors Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose LLRA beveik visuomet triuškinančia persvara laimi parlamento bei savivaldybių rinkimus, o Vilniaus mieste nuolat turi savo atstovų savivaldoje, tačiau esą problemų kelia Varėnos rajonas, kur apie trečdalį gyventojų sudaro lenkai, bet jie savo atstovo niekada neišsirinks, nes tiek balsų neužtenka.
„Čia negali būti jokių manipuliacijų ir tautinės mažumos, kurios kompaktiškai gyvena, turi būti sujungtos į vieną apygardą. Jos negali būti išskirstytos į įvairias apygardas – pas mus gi būna įvairiai, pavyzdžiui Varėnos apygarda“, - teigė V. Tomaševskis.
Politikas pažėrė kritikos ir dėl nevyriausybinių organizacijų finansavimo bei gimtosios kalbos vartojimo rinkimų kampanijoje. Jo nuomone, mažumų interesus ginančios organizacijos paprastai nesulaukia biudžeto finansavimo.
„Dar vienas apribojimas politiniame gyvenime yra gimtosios kalbos ribojimas rinkimų kampanijoje. Juk Konvencija leidžia vartoti gimtąją kalbą ir rinkimų kampanijose, svarbiausia, kad gyventojai teisingai pasirinktų ir čia diskusijų negali būti. O pas mus dar vis nėra biuletenio kitomis kalbomis, išskyrus lietuvių kalbą“, - kalbėjo EP narys.
M.Kaminskis: „Man, kaip lenkui, visada malonu atvykti į Vilnių“
Kad Lietuvoje tautinių mažumų teisės nėra ypač puoselėjamos, kalbėjo ir Europos Konservatorių ir Reformatorių grupės EP pirmininkas, lenkų europarlamentaras Michalas Kaminskis, kuris pabrėžė, kad jam, kaip lenkui, visuomet malonu atvykti į Vilnių, bet esą šįkart suabejojo, ar pasieks tikslą, nes iš Rygos skridęs mažas lėktuvėlis buvo atrodė itin nesaugus.
Kalbėdamas konferencijoje M. Kaminskis atkreipė dėmesį į demokratijos ir tautinių mažumų teisių vienovę. Pasak jo, jeigu jau demokratija ginama tokiose valstybėse kaip Gruzija ar Ukraina, tai užmerkti akių prieš tautinių mažumų problemas ES valstybėse būtų negražu.
„Mes giname demokratiją Gruzijoje, Ukrainoje, todėl negalime užmerkti akių bei negirdėti problemų, su kuriomis susiduria ES šalyse gyvenančios tautinės mažumos“, - teigė M. Kaminskis.
Svečias teigė suvokiąs, kad Lietuvos valstybė iš savo piliečių, nesvarbu, kokios tautybės jie būtų, reikalauja lojalumo, tačiau lojalūs savo valstybės piliečiai, jo tvirtinimu, turi teisę reikalauti, kad valstybė atsižvelgtų į specialius jų poreikius.
M. Kaminskis pasakojo, kad jo gimtinėje Lenkijoje esą nėra rinkimų barjero, o tautinės mažumos kompaktiškai apgyvendintuose regionuose turi visas galimybes vartoti savo kalbą viešame gyvenime. Kaip pavyzdį jis pateikė Lenkijoje Opolės regione įsikūrusius vokiečius ir Suvalkuose gyvenančius baltarusius.
„Per kiekvienus rinkimus į Seimą iš Opolės regiono nuolat yra išrenkami bent du atstovai, atstovaujantys vokiečių tautinę mažumą. Taip pat nėra problemų su užrašais vokiečių kalba Opolės regione ir baltarusių kalba Suvalkuose“, - pasakojo EP narys.
Kiek vėliau kalbėjęs „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas, Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis net keletą kartų pasveikino V. Tomaševskį, kuris Lietuvoje buvo išrinktas į EP bei ganėtinai sėkmingai dalyvavo Lietuvos prezidento rinkimuose.