aA
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo, politologo ir istoriko Vlado Sirutavičiaus nuomone, Lenkijos valdantysis elitas nėra prorusiškas, kaip dažnai teigiama. Pasak mokslininko, lenkų elitas yra tiesiog prolenkiškas, aiškiai siekia įtvirtinti savo šalį didžiųjų valstybių gretose bei kietai ir pragmatiškai paiso Lenkijos interesų.
Vladas Sirutavičius
Vladas Sirutavičius
© DELFI / Audrius Solominas

Tokią nuomonę V. Sirutavičius išsakė Rytų Europos studijų centre vykusioje diskusijoje, kurioje buvo pristatyta jo ir politologo Raimundo Lopatos knyga „Lenkiškasis“ istorijos veiksnys Lietuvos politikoje“.

„Nesąmonė yra, kad Lenkijos elitas darosi prorusiškas, jis yra prolenkiškas, tik gal kiečiau tą poziciją rodo. Mano nuomone, šitą prielaidą iškart galime atmesti, tai yra niekalai, kad čia kažkas pasidarė prorusiškas. Taip, jie pradėjo kiek kitaip bendrauti. O ką daro Vakarų Europa? Tai ją seniai reikėjo įrašyti į prorusiškųjų gretas: pradedant Vokietija, baigiant Prancūzija. Aš sakyčiau, kad jie labiau prolenkiški, gal nusitaikė į kokią svarbią vietą Europos Sąjungoje, galbūt mąsto, kad neblogai būtų jungtis prie Veimaro trikampio, bet tiesą sakant jie pirmiausia rūpinasi savimi, ir tai yra gerai, tai – pragmatiška, racionali politika“, - teigė V. Sirutavičius.

Kad Lenkija politikoje linksta prie Rusijos, neseniai užsiminė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Paskutiniu metu, ką matau iš kaimyninės šalies, tai neva jų užsienio politikos ir politikos apskritai komercializaciją. Pasirinkimas, kokį matome, yra toks, kad į partnerius labiau pasirenkamos tokios valstybės kaip Rusija negu Lietuva. Bet tai yra grynai politinis apsisprendimas“, interviu televizijos laidai sakė D. Grybauskaitė.

Tuo tarpu politologas Raimundas Lopata sako, kad, jo nuomone, staigų Lenkijos požiūrio į Lietuvą pasikeitimą lėmė lėktuvo katastrofa prie Smolensko, kurioje žuvo a.a. prezidentas Lechas Kazcynskis su žmona bei didžioji dalis Lietuvai palankaus lenkų politinio elito atstovų.

Santykius pakeitė politikai ar tarptautinės aplinkybės?

Diskusijoje V. Sirutavičius pasakojo, jog savo rašytoje knygos dalyje analizavo 1992 m. deklaracijos dėl draugiškų santykių su Lenkija ir 1994 m. tarpvalstybinės sutarties pasirašymo aplinkybes. Jis jau anksčiau yra teigęs, kad šių dokumentų pasirašymą, tarp kitų aplinkybių, lėmė ir abipusis Lietuvos bei Lenkijos politikų ir diplomatų sutarimas, jog istorinius skaudulius reikia atidėti vėlesniam periodui.

Panašiai politologas bei istorikas kalbėjo ir šįkart. V. Sirutavičiaus teigimu, anuomet nugalėjo ne konfrontacinė, o bendradarbiavimo logika, nors abiejų šalių politikai savo valstybių viduje patyrė kritikos bei buvo vadinami išdavikais.

Pasak jo, sutarimas atidėti istorinius skaudulius vėlesniam laikui atsirado iš bendro intereso – tai yra abipusio poreikio mažinti tarpusavio įtampą, nes ji tikrai nebūtų padėjusi nei stojant į Europos Sąjungą, nei į NATO.

Tuo tarpu pastaruoju metu tokio bendro intereso neliko, radosi naujų tarpvalstybinių santykių dominančių, o Lenkijos politinis elitas pradėjo paisyti tik savo šalies interesų, kurie su lietuviškaisiais nebesutampa.

„Tiesą sakant, aš manyčiau, kad apskritai tokių šalių kaip Lenkija ir Lietuva santykiai priklauso nuo tarptautinės konjunktūros. Ta konjunktūra po 2008-2009 m. ėmė keistis. Nieko keisto, kad po vienų laikotarpių ateina kiti laikotarpiai ir kad vienas užsienio politikos dominantes keičia kitos. Lenkijos užsienio politikos vykdytojų ir formuotojų galvose dabar dominuoja pragmatiška linija, tame pačiame kontekste keliami ir tautinių mažumų klausimai. Ir tai nieko keista, tam reikėjo ruoštis, žinoti, ką sakyti, kaip sakyti, kaip reguliuoti pačius santykius, galbūt užbėgant įvykiams už akių“, - teigė V. Sirutavičius.

Tuo tarpu diskusijai vadovavęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydas Jokubaitis, kuris pritarė R. Lopatos minčiai dėl Lietuvai palankaus lenkų politinio elito žūties įtakos abiejų valstybių santykiams, suabejojo, ar įmanoma ruoštis tokiems įvykiams, kai ilgus metus puoselėti ryšiai su aukščiausiais Lenkijos politikais ir diplomatais staiga nutrūksta dėl lėktuvo katastrofos.

Alvydas Jokubaitis
Alvydas Jokubaitis
© DELFI / Audrius Solominas

„Aš palaikyčiau Smolensko katastrofos veiksnio svarbą. Tai buvo veiksnys, kuriam ruoškis nesiruošęs: čia toks fatališkas momentas. Gal ir buvo galima matyti ir nujausti tam tikras permainas, bet kad taip staiga viskas pasikeis, tai čia mums istorija pakišo kiaulę – tokiems dalykams pasiruošti neįmanoma“, - svarstė A. Jokubaitis.

R.Lopata: Gegužės 3-osios Konstitucijos dieną Lietuvoje švenčia tik E.Zingeris

A. Jokubaitis taip pat nusistebėjo, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis nuolat priekaištauja Lietuvai, esą jis nemato mūsų šalies pastangų gerinti tarpvalstybinius santykius, mat nerodo jokio palankumo lenkų tautinei mažumai Lietuvoje bei nepildo anksčiau duotų pažadų dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos dokumentuose.

Pasak profesoriaus, faktas, kad Lietuva Atmintinų dienų įstatyme įtvirtino Gegužės 3-iosios Konstitucijos datą kaip minimą dieną yra gana iškalbingas, mat net patys lenkų istorikai pripažįsta, kad šia Konstitucija siekta apriboti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) autonomiją Abiejų Tautų Respublikoje.

„Kai užsienio reikalų ministras R. Sikorskis sako, kad iš lietuvių pusės jis nemato gerų ženklų arba geranoriškumo, tai darosi net pikta, nes gegužės 3-ioji yra mūsų atmintina diena. Manau, kad istorijos sąskaita mes peržengėme per save tiek, kad pikta, jog net neįvertina tokio gero ženklo“, - pusiau juokais, pusiau rimtai sakė profesorius.

Tuo tarpu gegužės 3-iosios dienos įtraukimo į atmintinų dienų sąrašą peripetijas nagrinėjęs R. Lopata sako, jog, nepaisant dėtų pastangų, šiandien Lietuvoje šią dieną švenčia arba mini tik vienas Emanuelis Zingeris, kuris ir buvo šios atmintinos dienos paskelbimo iniciatorius.

Raimundas Lopata
Raimundas Lopata
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Atrodytų, viskas išsisprendė, nepaisant to, kad buvo visko: dingdavo dokumentai, į svarstymus buvo įtraukti visi – nuo prezidento, jo patarėjų, iki užsienio reikalų viceministro ir ekspertų. Susiformavo Seimo narių grupės Lietuvoje, jų kolegų grupės Lenkijoje, į svarstymus įsitraukė rusai. Tačiau po to, kai sprendimas buvo priimtas, ši diena buvo pažymima praktiškai iki 2010 m. Šiandien ją švenčia arba atsimena vienas E. Zingeris“, - teigė R. Lopata.

Jis priminė, jog sutarimas paskelbti gegužės 3-iąją atmintina diena buvo priimtas tik tuomet, kai šį sąrašą papildė dar viena data – spalio 20-oji arba Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio įžadų paskelbimo diena, kai buvo priimtos Konstitucijos pataisos, kurios nustatė, jog Lietuva ir Lenkija bus lygiavertės partnerės.

Lietuvių antipatijas gegužės 3-iajai R. Lopata aiškina tuo, jog mūsų šalyje vis dar vyrauja vadinamoji „šapokinė“ istorijos versija, kurios pagrindą sudaro orientavimasis ne į valstybingumo ar politinės tautos, o etninės tautos raidą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šimonytė: sprendimas dėl Galimybių paso sustabdymo bus priimtas kitą trečiadienį (143)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį besilankydama pasienyje teigė, jog...

D+Jogintė Užusienytė-Četkauskienė, Dainora Pankūnė

Įvertino Lukašenkos grasinimus Baltijos valstybėms: tai žinutė iš Rusijos, o Putinas yra įvarytas į kampą (11)

„Noriu žmogiškai pasakyti mūsų draugams lietuviams: neduok dieve, jeigu sukelsite karą kartu su...

Kelionių agentūros klientus nustebino keistas laiškas: pasirašykite, arba kentėsime dar 4 metus (6)

Kelionių agentūros „Best Servis“ klientai dalijasi keistu laišku, kuriame kviečiama „...

Lavrovas apie gautus atsakymus iš NATO: man šiek tiek gėda Pentagonas: Rusija tęsia dalinių telkimą (336)

Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad jam buvo gėda dėl NATO atsakymo...

Andrikienė: tikroji Kinijos įsiūčio priežastis yra visai ne atstovybės pavadinimas (70)

Penktadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariams susitikus su keturių verslo asocijuotų...

Prekybininkų atstovė sveikina Vyriausybės planus atsisakyti galimybių paso: seniai subrendęs sprendimas (5)

Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei prakalbus, kad jau kitą savaitę Vyriausybėje ketinama...

D+The Economist

Ką nepagarbus Kinijos elgesys su Lietuva pasako apie Europą?

Kai prie Europos Sąjungos dar tik prisijungti svajojusios Rytų Europos valstybės 2003 metais...

Suomija ir Švedija grįžta prie Rusijai nepatinkančio klausimo (2)

Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmė Suomijoje ir Švedijoje vėl pakurstė debatus, ar siekiant...

Apie Lietuvos konflikto su Kinija pasekmes – iškalbinga vokiečių verslininko frazė (196)

Ekspertai skeptiškai vertina Pasaulio prekybos organizacijos ( PPO ) galimybes išspręsti Lietuvos...