Efektyvios Lietuvos žvalgybos institucijų taikomos kontržvalgybinės priemonės apsunkino priešiškų valstybių žvalgybų galimybes vykdyti veiklą Lietuvoje, todėl priešiškų valstybių tarnybos paskutiniais metais aktyviai veikia iš savo teritorijos – kontaktus su Lietuvos piliečiais užmezga ir bando verbuoti tuo metu, kai jie lankosi Rusijoje arba Baltarusijoje.
Rusijos teritorijoje operacijas prieš Lietuvos piliečius vykdo visos trys Rusijos žvalgybos tarnybos: Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU). Svarbiausia Rusijos sąjungininkė, vykdanti žvalgybą prieš Lietuvą, yra Baltarusija. Šių valstybių tarnybos aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje ir teikia pagalbą.
Tarp pagrindinių verbavimo taikinių yra asmenys, kurie turi galimybę nuolat lankytis Rusijoje ar Baltarusijoje. Atrenkant potencialų taikinį, yra įvertinamos ne tik asmens galimybės rinkti ir teikti informaciją, tačiau ir jo motyvacija bendradarbiauti, arba, tarnybų manymu, asmens pažeidžiamumas. Prioritetas teikiamas tiems asmenims, kurie dėl galimų sąsajų su Rusija ar Baltarusija ir ideologinių motyvų galėtų būti palankūs šių valstybių režimams.
Pažymėtina, kad priešiškų valstybių žvalgybos domisi ne vien tik prieiga prie įslaptintos informacijos turinčiais ar aukštas pareigas užimančiais asmenimis. Pastebima tendencija, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžia, kokiais tikslais galėtų panaudoti agentus, pavyzdžiui, vizualinei informacijai rinkti, propagandai platinti, ryšininko užduotims vykdyti, paramai kitose operacijose.
Siekdamos užmegzti kontaktą su asmeniu, tarnybos gali imtis įvairių agresyvių priemonių: sumodeliuoti incidentą su teisėsaugos, migracijos ar kitomis institucijomis, konfliktus su nusikaltėliais, dėl biurokratinių priežasčių grasinti apriboti galimybes atvykti į Rusiją ar Baltarusiją.
