Anksčiau viešojoje erdvėje spekuliuota, kas yra pranešėjas ir žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ herojus. Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius, remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, tikino nustatęs pranešėjo tapatybę – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis T. Gailius.
Po skundo pranešėjas patyrė psichologinį spaudimą
Posėdžio metu T. Gailius buvo paprašytas prisistatyti. Jis nurodė, kad dirbo VSD nuo 2000 m. ir dirbo iki pat 2020-ųjų pabaigos. Pranešėjas taip pat teigė, kad per visą tarnybą departamente jis buvo vertinamas gerai arba labai gerai.
„Mano tiesioginiai vertintojai buvo direktoriaus pavaduotojas Bridikis, aukštesnysis vertintojas – pats direktorius Jauniškis“, – aiškino jis, pažymėdamas ir apie gautus valstybinius apdovanojimus už žvalgybinę veiklą.
„Karjerą pabaigiau. Paskutinė darbo diena buvo 2020 m. gruodžio 31 d.” – pasakojo T. Gailius, nurodydamas, kad darbą paliko dėl sveikatos būklės.
„Buvau patikrintas KAM tikrino tarnyboje. (...) Buvau pripažintas netinkamu ir išėjau pagal sveikatos būklę“, – dėstė jis.
Visgi, po to, kai pasikreipė į tuometį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), T. Gailius pripažino iš VSD vadovų ir kolegų patyręs psichologinį spaudimą.
„Kai kreipiausi į NSGK, į STT, kai viskas iškilo į viešumą, natūralu, kad mano pavardė departamente... visi suprato, kas aš toks esu. Man, kaip žmogui, departamente buvo taikomas psichologinis spaudimas, kad aš pats susiprasčiau išeiti iš departamento“, – pripažino T. Gailius.
„Kiekvieną dieną eidavai į darbą kaip į karą, suprasdamas, kad laukia bet kokios tavo klaidos“, – prisiminė jis.
Pasak T. Gailiaus, jo informacijai apie jo skundą pasiekus žiniasklaidą, jis buvo apklaustas VSD. Tuo laikotarpiu taip pat baiginėjosi jo kadencija, todėl, anot jo, VSD vadovybę nutarė reorganizuoti departamentą ir naikinti valdybą, kuriai T. Gailius vadovavo.
„Viso to pasekoje – ir stresas, ir viskas. Pajutau, kad sveikata blogėja. Paprašiau, kad mane pasiųstų patikrinti. (...) Ir viskas, gavai išvadą ir išėjau“, – pasakojo pranešėjas.
„Nusprendžiau nebelaukt pusę metų, kol mano kadencija pasibaigs“, – apibendrino T. Gailius.
Tikina, kad buvo tikrintas tik vieno kandidato – G. Nausėdos – rinkimų štabo narių sąrašas
Posėdžio metu laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas perskaitė 2019 m. pranešėjo jam adresuotą kreipimąsi, kuriame nurodoma, kad 2018 m. VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis pavedė T. Gailiui patikrinti eilę pavardžių, kurių dalis – vieno kandidato į prezidentus komandos nariai, o kiti – verslininkai, kurių ketinama prašyti paramos kampanijos metu. Skunde taip pat nurodoma, kad atliktas patikrinimas apie tuometį pretendentą tapti konservatorių kandidatu į prezidentus Vygaudą Ušacką. Vėliau, kaip nurodė pranešėjas, atostogų metu jo komandos narių paprašyta tikrinti tuomečio kandidato Gitano Nausėdos aplinkos žmones.
T. Gailius nurodė, kad pateikdamas informaciją jis suprato, kad užklausa patikrinti sąrašuose esamus asmenis – ne eilinė procedūra, bet kažkieno užsakymas.
„Neatsimenu, pirmo ar antro pokalbio metu, pristatinėjant informaciją direktorius tiesiog (...) ištarė frazę: „kaip man čia daryt, kaip aš jam pasakysiu, jis neturi leidimo dirbti su paslaptimi“. Supratau, kad tai vyriškos lyties žmogus, kam jis tą informaciją referuos, ir neturintis leidimo dirbti su valstybės paslaptimis“, – aiškino T. Gailius.
„Tada pirmą sykį supratau, kad tą patikrinimą mes gavome kažkieno užsakymu ir kad ta informacija kažkokia apimtimi bus su kažkuo pasidalinama“, – pripažino jis.
Tokia informacija, T. Gailiaus teigimu, yra grifuojama žyma „slaptai“.
Jis taip pat patikino, kad VSD nėra tikrinusi jokių kitų kandidatų į prezidentus štabų narių sąrašų.
„Tai vieninteliai du išskirtiniai atvejai, kai taip buvo daroma“, – pabrėžė jis, akcentuodamas, kad būtent tai jam sukėlė įtarimų dėl patikros.
„Patikrinimą išsamiai ir pilnai gali atlikti tik mūsų valdyba. (...) Mūsų valdyba matydavo visą informaciją, todėl mano pagrindinis klausimas – be mano žinios tokių darbų nebuvo niekada daryta“, – aiškino T. Gailius.
Be to, jau pateikus skundą STT, T. Gailius teigė kalbėjęsis su savo pavaduotoju, kuris patvirtino – tikrintos asmenų pavardės yra G. Nausėdos štabo nariai.
„Patvirtino ir direktoriaus pavaduotoja Bridikis – taip pat vėliau, kai prasidėjo prezidento patarėjų komandos korpuso formavimas. Vėlgi, gavome pavardes, kur jau buvo tikrintos pavardės“, – pasakojo pranešėjas.
Nurodo, kad jo tapatybę paviešino pats VSD vadovas D. Jauniškis
Vėliau posėdyje T. Gailius, kalbėdamas apie savo kaip pranešėjo statusą ir konfidencialumą, teigė manąs, kad jo tapatybė buvo paviešinta paties VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio.
„Daug laiko šnekėta apie mano konfidencialumą. Bet kai tas dokumentas buvo paviešinta su mano kreipimusi, sekančią dieną direktorius darė spaudos konferenciją. Iš esmės jis atskleidė mano pavardę – jis nepasakė mano pavardės, bet jis patvirtino, kad atskleista informacija žiniasklaidoje leidžia spėti, kad tai pranešėjas, nes jis vadovauja padaliniui, kur suplaukia visa informacija“, – aiškino jis, primindamas 2020 m. kovo mėnesį rengtą spaudos konferenciją.
„Jis ne tik departamente atskleidė informaciją – jis atskleidė visai valstybės tarnybai, kas susiję su VSD patikrinimais“, – tikino pranešėjas, paaiškindamas, kad VSD dokumentai kitoms valstybėms institucijoms keliaudavo per jo vadovaujamą valdybą ir būdavo tvirtindami jo parašu.
„Mano tapatybę iš esmės paviešino direktorius Jauniškis savo spaudos konferencijoje. Tai yra mano matymas“, – konstatavo T. Gailius.
Mano, kad teisėsauga turėjo pradėti tyrimą
Tuo metu kalbėdamas apie teisėsaugos veiksmus, T. Gailius nurodė, kad Generalinės prokuratūros vietoje „nebūtų sustojęs“. Jo teigimu, buvo pateikti papildomi įrodymai apie galimai neteisėtas VSD veiklas.
„Turėjo pradėti ikiteisminį tyrimą“, – sakė pranešėjas.
Jis taip pat nurodė, kad Generalinei prokuratūrai nutarus baigti situacijos tyrimą, jis buvo informuotas tik po to, kai žinia pasiekė žiniasklaidą.
„STT pareigūnai atvežė raštą“, – nurodė T. Gailius.
Pranešėjas taip pat stebėjosi ankstesniuose komisijos posėdžiuose išsakytais buvusio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio argumentais, esą nutraukus tyrimą pats pranešėjas galėjo apskųsti tokį sprendimą ir inicijuoti teisėsaugos sprendimų tęsinį.
Be to, T. Gailius nurodė, kad su Generalinės prokuratūros atstovais tiesiogiai bendravo tik šią vasarą - anksčiau, pasak pranešėjo, jokio kontakto nebuvo.
Nutarta rengti uždarą posėdį
Kaip po pranešėjo apklausos žurnalistams teigė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas, kitą savaitę bus rengiamas uždaras posėdis.
„Akivaizdu, kad aiškėja akivaizdūs prieštaravimai tarp prokuratūros, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto visuomenei teiktos informacijos“, – teigė V. Bakas.
„Rengsime uždarą posėdį, nes pranešėjas suteikė, manau, svarbios tyrimui informacijos, susijusios su galimai neteisėtai rinkta informacija apie asmenis, duodamus neteisėtus pavedimus, galimą kišimąsi departamento vadovų į rinkimų kampaniją. (...) Kadangi specialiųjų tyrimų veikla ir jos organizavimas sudaro valstybės paslaptį, mes negalime jų nagrinėti viešuose posėdžiuose“, – paaiškino jis.
Kaip skelbta anksčiau, laikinoji tyrimo komisija jau apklausė esamus ir buvusius Generalinės prokuratūros vadovus, kitus prokurorus, dirbusius su pranešėjo skundu. Ketinama susitikti ir su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovais.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
