Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ėmėsi politiškai skausmingo, bet seniai pribrendusio darbo - pasiūlyti, kaip būtų galima perbraižyti rinkimų apygardų žemėlapį. Iki šiol beveik visi mėginimai bent kiek jį pakoreguoti sulaukdavo aršaus politikų pasipriešinimo ir, pasiekę Seimo salę, dažniausiai žlugdavo.
Prieš du dešimtmečius nubrėžtos 71 rinkimų apygardos ribos šiuo metu neužtikrina rinkėjų balsų lygiavertiškumo principo - vienuose rajonuose Seimo narį gali išrinkti kur kas mažiau rinkėjų nei kituose. Paradoksas, bet vilniečio balsas tapo mažiau įtakingas negu kauniečio ar kokio nors miestelio gyventojo nuomonė. Pavyzdžiui, Ignalinos-Švenčionių apygardai turėti savo atstovą Seime užtenka 29 tūkst. rinkėjų balsų, o sostinės Karoliniškių apygardoje reikia beveik 43 tūkstančių.
"Net mažiausio kaimo perkėlimas iš vienos apygardos į kitą yra labai skausmingas dalykas. Čia kaip su antklode - vienoje pusėje patraukus, kitoje - lieka nuoga", - sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Tačiau, pasak jo, bent jau keliose rinkimų apygardose reformą daryti teks. VRK nario, darbo grupės vadovo Justino Žilinsko teigimu, iki Seimo rinkimų dar daug laiko, tačiau VRK nutarė iš anksto imtis seniai pribrendusios reformos.
"Bet koks apygardos ribų perstumdymas reikštų įdirbio praradimą ir dalies rinkėjų nutekėjimą. Be to, įtakos zonų praradimas skausmingai atsilieptų ir kai kurioms partijoms", - tikino VRK narys. Tačiau, pasak jo, "nereikia slėpti galvos į smėlį, o ieškoti visiems priimtino kompromiso". VRK darbo grupė jau spalio mėnesį turėtų pateikti pirminius pertvarkos projektų variantus, kuriuos aptarti bus pasiūlyta ne tik politikams, bet ir plačiajai visuomenei.