DELFI turima Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos NSGK kopija atskleidžia, kokiais būdais koncernas „MG Baltic“ siekė paveikti valstybės institucijas, politikus bei politinius procesus, įtvirtindamas savo interesus.
© DELFI montažas

Aiškėja, kad šiuo metu teismo laukiantis politinės korupcijos byloje įklimpęs koncernas „MG Baltic“, siekdamas užsitikrinti finansinę naudą bei asmeninę įtaką, dar 2002 metais parengė ilgalaikę savo veiklos vystymo strategiją, kuriai įgyvendinti buvo pasitelkiami politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai.

Jie buvo įtraukiami renkant apie juos konfidencialią ar kompromituojančią informaciją, juos paperkant, šantažuojant, manipuliuojant. Daugeliu tokių atvejų buvo panaudojamos „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos priemonės, per kurias esą darytas „spaudimas“ ar siūlytos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos.

Kaip nurodoma pažymoje, savo tikslų koncernas siekė ir per neva jo iniciatyva įsteigtą politinę partiją – Liberalų sąjūdį (LS), taip pat darė įtaką socialdemokratams.

„2006 metais įsteigus koncerno „MG Baltic“ vadovų pilnai kontroliuojamą partiją – (manoma, LS), per mažiau nei dešimt metų koncernas tapo įtakingiausia Lietuvos verslo (įtakos) grupe: kitos verslo grupės nesukūrė analogiškų ryšių politiniuose sluoksniuose, tiesiogiai nekontroliavo įtakingų žiniasklaidos priemonių, daugelio jų vykdyta veikla nebuvo tokia agresyvi“, – nurodoma pažymoje.

Siekė „patraukti“ verslo konkurentus

Dėliojant įtakos politiniams procesams scenarijų, pažymoje minima partijų „restruktūrizacija“: manoma, Artūro Zuoko vadovautos Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) suskaldymas, LS įsteigimas 2005-2006 metais bei šios politinės jėgos kontrolė, vykdyta 2006-2018 metais.

Pažymoje nurodoma, kad maždaug 2005 metais, didėjant koncerno „MG Baltic“ norui stiprinti savo įtaką Vilniaus savivaldybėje, o per ją plėsti koncerno įmonių veiklą statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuje, esą atsirado koncerno prezidento Dariaus Mockaus interesas eliminuoti savo pagrindinį konkurentą bei su juo susijusią verslo struktūrą (pavadinimai užtušuoti), kuri gaudavo stambiausius užsakymus Vilniuje įgyvendinamuose projektuose.

Pagal to laikotarpio situaciją galima manyti, kad šiuo atveju kalbama apie tada aktyviai veikusią, bet 2004 metais kilusio kito politinės korupcijos skandalo, per kurį buvo atliekami poėmiai keturių didžiųjų partijų (Tėvynės sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Naujosios sąjungos bei LiCS) būstinėse, stipriai supurtytą verslo įmonę – „Rubicon group“ (dabar „Icor“).

Pastaroji verslo struktūra tuo metu buvo siejama su Vilniaus mero pareigas ėjusiu LiCS lyderiu Artūru Zuoku bei kai kuriais liberalcentristais, netrukus tapusiais LS steigėjais – Eligijumi Masiuliu, Gintaru Steponavičiumi bei kitais, tuo metu buvusiais teisėsaugininkų akiratyje.

Siekdamas savo tikslų, koncernas „MG Baltic“ esą pasirinkto „politinį“ scenarijų – suskaldyti (manoma, A. Zuoko vadovautą LiCS) ir įsteigti faktiškai „MG Baltic“ kontroliuojamą partiją. Steigimo procese neva ypač aktyviai dalyvavo dabar kaltinamuoju politinės korupcijos byloje tapęs tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, intensyviai bendravęs su kai kuriais LiCS nariais ir duodavęs nurodymus, kaip turėtų veikti (manoma, A. Zuokui) oponavę politikai.

Esą koncernas parinko ir naujai steigiamo LS vadovą – „nes kitas pretendentas buvo įvardintas kaip netinkamas“.

DELFI primena, kad 2006 metų vasario 25-ąją įsteigto LS pirmininku buvo siūlomi Seimo vicepirmininkas G. Steponavičius, parlamentarai Eligijus Masiulis, Petras Auštrevičius ir Kęstutis Glaveckas bei Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas. Pirmininku tada tapo P. Auštrevičius.

Apie ryšius prabilo prieš kelerius metus

2016 metų gegužę A. Zuokas „Lietuvos ryto“ televizijoje prabilo jau 2004-2005 metais žinojęs apie buvusių partiečių ir „MG Baltic“ ryšius.

„Buvo matomos sąsajos, kad stambus verslas ir konkrečiai „MG Baltic“ grupė darė įtaką kuriant LS. Kad minėta finansinė grupė visada buvo viena iš pagrindinių šios partijos rėmėjų, finansuotojų ir palaikytojų, mums nebuvo paslaptis. E. Masiulis, E. Gentvilas, G. Steponavičius, R. Šimašius ir kiti asmenys jau seniai yra partijoje. Kai pirmą kartą buvau išrinktas pirmininku ir rinkimuose nugalėjau E. Gentvilą, jaučiau tos grupės priešpriešą, nes jie – kaip viena komanda“, – tuo metu kalbėjo šis politikas.

Jis taip pat tvirtino, kad 2006 metais, eidamas Vilniaus mero pareigas, raštu kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas, kad teisėsauga imtųsi prevencinių veiksmų.

„Stambios verslo grupės suskaldė partiją, frakciją miesto taryboje, Remigijus Šimašius paliko tarybą, nes tuo metu vadovavo Laisvosios rinkos institutui, kuris taip pat susijęs su „MG Baltic“ grupe“, – 2016-aisiais kalbėjo A. Zuokas.

Pirmadienį DELFI kalbintas buvęs LS lyderis, kaltinamasis korupcijos byloje E. Masiulis tvirtino, kad VSD, teikiantis tokią pažymą, kaip pasirodžiusi viešumoje, turi „ar teisme, ar kažkur kitur įrodyti tokius dalykus“.

Eligijus Masiulis
Eligijus Masiulis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Man dabar, žinote, kažką komentuoti, kur absoliučiai nieko bendro su realybe neturi, labai keista būtų. Kuo mes nebuvome vadinami, kai atsiskyrėme nuo A. Zuoko. Juk „Dujotekanos“ partija“ pirmiausia buvome kelerius metus. Tai kaip čia staiga patapome „MG Baltic“ partija? Manau, tokie vertinimai turi būti teisiškai pagrįsti. O dabar tai tik pasamprotavimų kratinys, kuris labiau primena politinį tekstą, negu solidžios institucijos dokumentą“, – sakė jis.

Pažyma rodo, kad suskaldęs LiCS, koncernas 2009 metais bandė sustiprinti LS, prie jo prijungiant dalį liberalcentristų, supriešinus juos viduje, taip pat sukėlus konfliktą tarp buvusio vadovo (manoma, A. Zuoko), ir tuometinio vadovo (2009-aiaisias LiCS vadovavo Gintautas Babravičius DELFI).

„Gal pasakyk jam, kad expirmininkas darė šiokius tokius žygius jį apdergt perskyrimo proga“, „čia kad žibalo į ugnį“, – cituojamas vykęs susirašinėjimas.

Norėjo atsikratyti A. Brazausko

Iš VSD pažymos aiškėja, kad koncernas sukūrė ir kitą ilgalaikį projektą, tai yra, darė didelę įtaką, manoma, Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP). Dokumente rašoma: praėjusiais metais įvykus LSDP krizei, „koncerno vadovai siekia išlaikyti įtaką partijoje: ir toliau veikiama pagal jau išbandytą taktiką – proteguoti pačių pasirinktą lyderį“.

Būtent LSDP skilimo metu, 2017 metais, į procesą buvo įtrauktas žurnalistas Tomas Dapkus.

Dokumente nurodoma, kad dar 2005 metais, vykstant parlamentiniam tyrimui (manoma, 2005 metų lapkričio 8 dieną Seimo opozicijos iniciatyva pradėtam parlamentiniam sandorių su tuometinio premjero LSDP lyderio Algirdo Brazausko šeimos narių valdyto sostinės viešbučio „Crowne Plaza“ (buvusios „Draugystės“) akcijomis tyrimui – DELFI), „MG Baltic“ vadovai aktyviai ir visomis priemonėmis siekė jiems parankios tyrimo baigties – manoma, A. Brazausko atstatydinimo.

Nurodoma, kad D. Mockus „spaudė“ vieną socialdemokratą (pavardė užtušuota), kad šis įtikintų, manoma, LSDP frakcijos narius pritarti Seimo komisijos išvadoms dėl interpeliacijos. Frakcijai dvejojant, esą D. Mockus pagrasino trumpąja žinute: „Dabar gausit“, o 2005 metų gruodžio 11 dieną LNK žinių laidoje buvo parodytas neigiamo pobūdžio reportažas apie A. Brazausko žmonos valdomo viešbučio įsigijimo aplinkybes.

Tyrimas tąkart nebuvo realizuotas, A. Brazauskui partiečiams pareiškus, kad jo žmonos vardas įvairiose komisijose valkiojamas nebus – kitu atveju jis pasitrauks iš premjero posto.

Šiame kontekste pažymoje pateikiamas iššifruotas pokalbis, kurio dalyviai yra D. Mockus, užtušuotas asmuo (neatmetama, kad 2006 metais A. Brazauską premjero poste pakeitęs dabartinis Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas) ir R. Kurlianskis. D. Mockus rašo žinutę: „Moralūs (užtušuota)? Kriminalinius įtraukiat į oficialią delegaciją“.

Užtušuotas asmuo jam atsako: „Ką tokiu?“. D. Mockus rašo: „Taigi savo remiamą favoritą. Kristės ir vado verslo partnerį“. Kita žinutė: „Suopis. Atspėt nesunku, kai neapsimeti“.

Užtušuotas asmuo (manoma, G. Kirkilas) rašo D. Mockui: „Kol kas tavo draugų neatstatydintas. Esu Prahoje. Grįžtu ryt. Poryt važiuosiu į žvejybą. Atvažiuok“. D. Mockus atsako: „O draugystės (manoma, viešbučio „Draugystė“) šaknį išknis vėl kaltinsit žiniasklaidą“.

Užtušuotas asmuo atsako D. Mockui: „Niekada to nedarom, bet jei bijoma pateikti informaciją, kita problema“.

R. Kurlianskis rašo žinutę D. Mockui: „Ką atsakė feldmaršalas (manoma, G. Kirkilas)?“. D. Mockus atsako: „Mala šūdą. Gal reik sutikt vadą su kamera? Paklaust kodėl agurko (manoma, tuometinio Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho) neėmė. Gal per moralus?“.

Netikėtas favoritas, kurį visi užmiršo

Pažymoje nurodoma, kad prieš 2007 metų savivaldybių rinkimus buvo parengtas planas stiprinti „MG Baltic“ pozicijas bei įtaką Vilnius savivaldybėje. Tam buvo numatyta ir remiamo pretendento į Vilniaus merus kandidatūra.

Iš pateiktos pažymos, kurioje pavardės užtušuotos, gali susidaryti įspūdis, kad koncernas favoritu laikė LSDP kandidatą – ši partija tuo metu į Vilniaus merus, netikėtai net partneriams „tvarkiečiams“, pasiūlė vėliau skandalingai pagarsėjusį Algirdą Paleckį.

VSD dokumente teigiama, kad koncerno remiamam kandidatui užėmus vicemero postą, R. Kurlianskis toliau palaikė su juo ryšį, nors buvo nepasitenkinimas, kad šio politiko pozicijos Vilniaus savivaldybėje nebus tokios, kokių tikėtasi – esą „MG Baltic“ planavo, kad šis asmuo užims pagrindines pozicijas.

Voratinklis, kurio liesti nedrįso daugiau kaip dešimt metų: kaip „MG Baltic“ siekė užvaldyti valstybę
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Dokumente cituojama R. Kurlianskio žinutė šiam politikui: „Užimk (manoma, vicemero) vietą. Imk adm (manoma, savivaldybės administracijos direktoriaus) pozicijas. Vicemer, Adm dir, miesto ūkį“.

Dokumente nurodoma, kad politikui, kurio pavardė užtušuota, atsisakius vicemero, atsakingo už miesto ūkį ir plėtrą (iš tiesų – už energetiką – DELFI) posto, R. Kurlianskis pasipiktino: „DELFI teigia, kad atsisakei svarbios vice statuso – miesto ūkio ir plėtros!!? Nejuokauk taip“. Minimu laikotarpiu buvo skelbiama, kad A. Paleckis vietoje vicemero, atsakingo už miesto plėtrą ir energetiką, posto sutiko užimti mero pavaduotojo, atsakingo už kultūrą, poziciją.

Pažymoje nurodoma, kad 2008 metais politikui, kurio pavardė užtušuota, pasitraukus iš posto (manoma, kad vicemero), jo ryšys su „MG Baltic“ tapo epizodinis. 2008-aisiais būtent A. Paleckis atsisakė vicemero pozicijos.

Dalyvavo socialdemokratų pirmininko rinkimuose

Dokumente nurodoma, kad 2017 metų pavasarį koncernas „MG Baltic“ aktyviai dalyvavo, manoma, LSDP pirmininko rinkimuose. Rašoma, kad šiame procese tiesiogiai dalyvavo T. Dapkus, o jį kuravo koncerno „MG Baltic“ tuometinis viceprezidentas R. Kurlianskis.

Esą koncerno atstovai siekė, kad būtų išrinktas jiems palankus pirmininkas – su nusižiūrėtu asmeniu santykiai esą buvo palaikomi nuo 2014 metų, o T. Dapkus neva asmeniškai ieškojo kompromituojančios informacijos apie šio politiko konkurentus.

Iš esamos informacijos galima manyti, kad koncernas pageidavo kito politiko, ne dabartinio LSDP vadovo Gintauto Palucko, pergalės. Pirmininku vis dėlto išrinkus G. Palucką, žurnalistas neva aktyviai veikė kitose partijose, siekdamas, kad pastarosios šį ignoruotų bei ieškotų būdų jam pakenkti.

Skelbiama, esą 2017 metų lapkritį T. Dapkus nurodė: „Aš ten to nepamiršau klausimo, ten mano kolegos Italijoj man renka informaciją ir turėsim objektyvią informaciją“. Prieš kelis mėnesius į viešumą pateko informacija, kad G. Palucko brolis Danas Paluckas, užėmęs aukštas pareigas LSDP, nebuvo paskelbęs apie tai, jog 2006 metais Venecijos teismas už 2002 etais įvykdytus nusikaltimus - vagystę bei šaunamojo ginklo laikymą - skyrė šiam 4 mėnesių įkalinimo bausmę ir 100 eurų baudą.

2017 metų vasarą, LSDP prasidėjus bruzdėjimams prieš valdančiosios koalicijos partnerius „valstiečius“, o G. Paluckui inicijavus partiečių apklausą, metų pabaigoje atvedusią prie LSDP pasitraukimo iš koalicijos ir tam prieštaravusių Seimo narių pašalinimo iš partijos, T. Dapkus esą agitavo kai kuriuos socialdemokratus neremti noro pasitraukti į opoziciją. Neva LSDP atstovai buvo agituojami atstatydinti patį G. Palucką ir perimti iš jo partijos vairą.

Manoma, kad tokios agitacijos taikiniu buvo tapusi tuometinė finansų ministrė Rasa Budbergytė. Esą jai nepaklusus (R. Budbergytė liko LSDP – DELFI), T. Dapkus inicijavo publikacijas apie jos sutuoktinio įdarbinimą Finansų ministerijai pavaldžiame Turto banke.

Iš „Lietuvos geležinkelių“ gavo milijardinį užsakymą

Iš VSD medžiagos matyti, kad „MG Baltic“ per atstovus siekė daryti įtaką ne tik politinėms partijoms, bet ir valstybės įstaigoms. Viena iš jų – „Lietuvos geležinkeliai“ (LG). 2008 m. gruodį MG atstovai ėmė kurti schemą, kaip laimėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ar įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus, kurie užtikrintų ilgalaikę pelningą veiklą koncerno įmonei „Mitnija“.

Pagrindinė „Mitnijos“ partnerė LG konkursuose buvo bendrovė „Kauno tiltai“. Abi šios įmonės kartu su kitomis partnerėmis 2009-2013 m. laimėjo LG organizuotų rangos darbų pirkimų konkursų, kurių bendra vertė viršija 1 mljrd. litų. VSD pažymi, kad LG ir MG neoficialių susitarimų eigą kontroliavo pats koncerno prezidentas Darius Mockus.

Nors „Mitinija“ ir „Kauno tiltai“ LG konkursus laimėjo tik 2013 m., tačiau didelė jų apimtis leido šioms įmonėms užsitikrinti pajamas iki 2016 m. Abi šias įmones itin domino kelio „Vilnius-Utena“ rekonstrukcijos projektas, kuriam vien investicijos į kelio rekonstrukciją gali siekti daugiau nei 90 mln. eurų.

Domino NT ir įstatymų projektai

Iš VSD pažymos matyti, kad MG bandė daryti įtaką Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijoms. Pagrindiniais interesais buvo universitetinių ligoninių statybų projektai Vilniuje ir Kaune. Taip pat – universitetų reforma, mokslo slėnių projektai (dėl statybų ir nekilnojamojo turto).

Aiškinama, kad, pirmiausia, MG vadovus tradiciškai domino stambūs užsakymai statybų versle. Universitetų reforma koncerną domino dėl galimybės įsigyti universitetams priklausančius pastatus, vertingus nekilnojamojo turto objektus.

MG domino ir Teisingumo ministerija, tiksliau, statybų ir IT projektai ministerijai pavaldžiose institucijose: Kalėjimų departamente ir Registrų centre. Kaip pagrindinis veikiantis MG atstovas VSD pažymoje įvardijamas žurnalistas Tomas Dapkus.

Anot VSD, MG vadovų ir T. Dapkaus interesai Teisingumo ministerijoje susiję su koncerno ir asmeniškai T. Dapkaus planais įgyvendinti stambius valstybės finansuojamus projektus šios ministerijos kontroliuojamose įmonėse bei institucijose (pavyzdžiui, Kalėjimų departamento įgyvendinami projektai). Vienas patraukliausių buvo e-sveikatos projektas, dėl jo MG ir ypač T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“. Tačiau praėjusiais metais „Registrų centrą“ perdavus Susisiekimo ministerijos pavaldumui, susiklostė T. Dapkui neparanki situacija: jis suprato, kad „Registrų centro“ IT projektus perims Vyriausybė.

MG čiuptuvai neaplenkė ir Ūkio ministerijos. Čia koncerną domino statybų projektai – ES lėšų įsisavinimas. Skelbiama, kad koncernas buvo suinteresuotas turėti sau lojalių asmenų Ūkio ministerijoje, kuri administruoja ES paramos skyrimą.

VSD mini ir bandymus „koreguoti“ įstatyminę bazę sau parankia linkme. Kaip pagrindiniai veikiantys asmenys įvardijami D. Mockus, Romanas Raulynaitis, R. Kurlianskis, T. Dapkus ir LNK direktorė Zita Sarakienė.

Anot VSD, įsteigus MG vadovų pilnai kontroliuojamą politinę partiją, koncerno atstovai pradėjo aktyvius veiksmus, kuriais siekta MG aktualių teisės aktų pataisų, kurios sudarytų koncernui išskirtines verslo sąlygas. MG domino Alkoholio kontrolės, Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo bei kitų įstatymų pataisos.

Skelbiama, kad maždaug nuo 2007 m. MG vadovai ir jų įgaliojimus gavę koncerno atstovai sistemingai siekė daryti įtaką politikams bei pareigūnams, kad būtų priimti arba blokuojami teisės aktai, galėję sudaryti koncernui išskirtines verslo sąlygas.

Užsiėmė šantažu

Kalbama ir apie bandymus daryti įtaką teismams. „MG vadovai ir jų tarpininkas T. Dapkus itin aktyviai siekė užmegzti artimų pažinčių tinklą ne tik politikų ar įtakingų pareigūnų, bet ir aukšto rango teisėjų tarpe. Kai kuriais atvejais jiems tiesiog pavyko užmegzto pažintis, kitais – palaikyti nuolatinius abipusiais naudingus ryšius“, – rašoma VSD pažymoje. Anot jos, R. Kurlianskis ir T. Dapkus domisi paskyrimais teismuose, kontaktuoja su teismų vadovais, aptaria teisėjų kandidatūras. Tą liudija pažymoje pateikiamos T. Dapkaus pokalbių išklotinės.

Užsimenama ir apie bandymus daryti įtaką kontroliuojančioms institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai, Konkurencijos tarybai, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Iš pažymos aišku, kad visose šiose institucijose MG turėjo savus atstovus, per kuriuos siekė koncernui naudingų sprendimų.

MG atstovai taip pat nuolat rinko informaciją apie pokyčius teisėsaugos institucijose, organizavo susitikimus su prokuratūros atstovais, palaikė kontaktus su Vilniaus ir Kauno apygardų prokurorais. Daugiausia koncerno interesams pasitarnavę teisėsaugos atstovai vėliau buvo įvardinti koncerne.

Bendraujant su teisėsaugos atstovais, buvo taikomas tradicinis MG atstovų veikimo būdas – publikuoti arba nepublikuoti straipsnį, kuris galėtų pakenkti tolesnei pareigūno karjerai.

Anot VSD, MG žiniasklaidos priemones kuruojantis R. Kurlianskis daugelį metų bendradarbiauja su koncerno įmonėse dirbančiu T. Dapkumi, „ilgainiui tapusiu MG vadovų interesams atstovaujančiu tarpininku, kuris ne tik mezga ryšiu su politikais bei valstybės pareigūnais, bet ir renka sau ir koncernui naudingą informaciją, ją vėliau panaudodamas kaip manipuliacijų ir/ar šantažo įrankį“.

Kaip rašoma VSD pažymoje, R. Kurlianskis ir T. Dapkus bei su jais bendradarbiavę koncernui nepriklausančių žiniasklaidos priemonių atstovai, rinkdami informaciją apie sau neparankius ar/ir norimus paveikti asmenis, manipuliuodami šia informacija bei skleisdami ją per savo kontroliuojamus visuomenės informavimo kanalus, ne tik siekė savanaudiškų tikslų, bet ir darė poveikį politiniams procesams. „Minėta šantažo požymių turinti veikla vertintina kaip piktnaudžiavimas konstitucine teise gauti ir skelbti informaciją“, – konstatuoja VSD.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Planas, kaip užvaldyti gatvę: savivaldybė – lyg nuolanki tarnaitė (53)

Vilniuje esančių Pavilnio sodų gyventojai jau ilgą laiką siekia atverti visuomenei gatvę, kuria...

Paskelbė naujas didžiausias algas: dešimtuke – netikėti naujokai (90)

Daugiau kaip 18 tūkst. Eur – tokia didžiausia vidutinė alga gegužės mėnesį mokėta vienoje...

Maldeikienė stoja į kovą dėl prezidento posto: skelbia, kaip gelbės Lietuvą (495)

Varžytis kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose ketinanti Seimo narė Aušra Maldeikienė...

Lenkijos žiniasklaida be pasigailėjimo lupa kailį nuo rinktinės stratego – komanda žaidžia kiemo futbolą (34)

„Po ketverių metų Lenkija taps pasaulio čempione“, – kažkur traukė du šios rinktinės...

Paprastas būdas pasitikrinti, ar nepagavo infekcija: užteks servetėlės kuo skiriasi žiemos ir vasaros peršalimas? (5)

Daugelis mano, jog vasarą bijoti peršalimo neverta. Tačiau nuolatiniai oro temperatūros...

Futbolo čempionato įkarštyje galimybė susipažinti su Rusija: vietos, kurias būtina aplankyti (32)

Birželio ir liepos mėnesiais viso pasaulio akys nukreiptos į Rusiją ir joje vykstantį futbolo...

Vandalizmo aktas Lukiškių aikštėje: pavogta kapsulė su dokumentais (58)

Pirmadienio rytą Lukiškių aikštėje pamatytas vaizdas šokiravo ne vieną. Išniekintas...

„MG Baltic“ byla. Idealus partijų trejetukas ir kyšis, kurį Masiuliui įteikė TV eteryje (68)

Politinės korupcijos bylą ištyrę prokurorai teigia, kad dabar jau iš politikos pasitraukęs...

Adomaitis: kiekvienas treneris norėtų tokių problemų (11)

Lietuvos krepšinio rinktinė pradeda pasiruošimą Pasaulio čempionato atrankos rungtynėms su...