„Mes, deja, turime daryti prielaidą, kad mūsų kariai čia nebus tik porą metų. Manau, kad tai yra ilgalaikė investicija. Mes norime, kad kariai ir jų šeimos jaustųsi kaip namie“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė C. Zimmermannas.
„Kariams reikia būsto, reikia pastatų, todėl tai yra dvipusis susitarimas. Mes suteiksime karius, konkrečiau, stipriai mechanizuotas kovines pajėgas, o iš jūsų pusės, suprantama, kad suteiksite infrastruktūrą: zonas treniruotėms, patalpas amunicijai, transportui; būstą, mokyklas ir panašiai – viską, ko reikia, kad apgyvendintumėte pilną brigadą Lietuvoje“, – kalbėjo jis.
Ambasadorius nelinko detalizuoti brigados dydžio karinio vieneto perkėlimo į Lietuvą planų. Visgi, jis patikino, kad Berlynas į šalį atsiųs 4,8 tūkst. karių ir 200 civilinio personalo.
„Kodėl mes tai darome – mes tikime, kad tai padės sustiprinti atgrasymą Lietuvoje. Ir tai yra tai, ką mes darome, kad padėtume savo sąjungininkei, savo partnerei ir draugei – bet taip pat ir dėl savo intereso, nes mes tikime saugumo nedalumu. Taigi, jūsų saugumas – yra mūsų saugumas, ir, mes investuojame į NATO Rytinio flango saugumą“, – aiškino ambasadorius.
Pasak diplomato, būtent dėl besitęsiančių infrastruktūros įrengimo darbų brigada į Lietuvą bus perkeliama etapais. Todėl galutinė data, kada visi Lietuvai paskirti vokiečių kariai bus šalyje, varijuoja.
„Manau, tai vyks etapais. Manau, kad naudos nėra iš karių be būsto, o taip pat – iš būsto be karių. Todėl logiška pažingsniui didinti vokiečių karių buvimą Lietuvoje. Tad, ko reikia – tai labai gero koordinavimo tarp abiejų pusių, ir, manau, tai vyksta. Matau, kad yra daug komunikacijos, supratimo, ir aš jaučiuosi labai užtikrintas, kad šių metų pabaigoje, mums pavyks pasirašyti veiksmų planą, kuris mums sudarys darbotvarkę sėkmingam karių dislokavimui Lietuvoje“, – apibendrino C. Zimmermannas.
ELTA primena, kad Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių, itin reikšmingai prisidedančių prie regiono saugumo užtikrinimo. Tarp svarbiausių Lietuvos ir Vokietijos karinio bendradarbiavimo krypčių – bendros pratybos ir bendras dalyvavimas tarptautinėse operacijose, Lietuvos prisijungimas prie Vokietijos vadovaujamos „Europos dangaus skydo“ iniciatyvos.
Vokietija taip pat įsipareigojo šalyje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Du Vokietijos koviniai batalionai, šiuo metu esantys Bavarijoje ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, bus dislokuoti šalyje kaip naujos Vokietijos karinės brigados branduolys, pranešė Gynybos ministerija.
Į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe vakarų Vokietijoje, pranešė ministerija.
Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais.
Didžioji Vokietijos brigados dalis Lietuvoje bus dislokuota 2026 metais. Visgi, šalys iki šių metų gruodžio 22 dienos sutarė pasirašyti detalų planą dėl karių perkėlimo.
