Po pirmosios Aljanso viršūnių susitikimo dienos Lietuvoje netruko pasigirsti politikų vertinimų, kuriais apgailestauta dėl aptakaus ir nekonkretaus NATO pasiūlymo Ukrainai. Savo ruožtu Vokietijos valdantieji ir NATO susitikime dalyvavę politikai priimtą sprendimą buvo linkę teisinti. Kaip rodo ELTA atlikta Vokietijos žiniasklaidos apžvalga, daugiau kritiškų ir nusivylusių balsų buvo galima išgirsti iš ekspertų ir opozicijos flango.
Pasiteisinimai ir pažadai
„Kodėl NATO delsia? Todėl, kad Vašingtonas ir Berlynas spaudžia stabdžius. Tikriausiai jie reikalavo aptakiomis paversti formuluotes“, – rašo ir savaitraščio „Spiegel“ naujienų portalas.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas savo viešuose pasisakymuose akcentavo, kad Vokietija laikėsi su JAV suderintos pozicijos, kuri, anot jo, yra teisinga. Vokietijos premjeras pabrėžė, kad Vokietija yra antroje vietoje po JAV pagal teikiamą karinę ir finansinę paramą Ukrainai ir paskelbė apie naują įsipareigojimą skirti dar papildomus 700 mln. eurų, kuriuos žiniasklaida netruko pavadinti paguodos pleistru. Vokietijos kancleris taip pat akcentavo, kad jo šalis įvykdys prievole paverstą NATO įpareigojimą savo šalies gynybai skirti 2 proc. BVP.
„Suprantu nepasitenkinimą ir nekantrumą, ypač esant tokiai padėčiai, kokioje yra Ukraina, aš ją visiškai suprantu, – antradienio vakarą ARD laidoje „Tagesthemen“ teletiltu iš Vilniaus sakė gynybos ministras, socialdemokratas Borisas Pistoriusas. – Ir vis dėlto pažadas yra duotas – Ukraina taps NATO nare, kai tik bus įvykdytos iškeltos sąlygos. Tokio aiškaus susitarimo dar nėra buvę.“
Valdančiosios koalicijos žaliųjų „Die Grünen“ deleguota užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Vilniuje prieš televizijos kameras gynė sprendimą, bet tuo pačiu demonstravo ir supratimą, kad Ukraina nusivylusi: „Suprantama, kad net visa tai, ką mes pasiūlėme, nepakanka šaliai, kuri yra užpulta ir atsidūrusi brutaliame kare.“
Trečiadienio rytą ji pridūrė, kad užsienio politika visų pirma yra ne pageidavimai, o galimybių ieškojimas realybėje, kurią sukūrė brutali Rusijos agresija.
Pagyros žodžius sunkiai renka ir kanclerio partiečiai. „NATO viršūnių susitikimas Vilniuje yra svarbus etapas Ukrainos kelyje į NATO. Net jei galutinė deklaracija nepateisino mano ir daugelio kitų lūkesčių, Ukraina žengė didelį žingsnį NATO link, – „Twitter“ rašo Bundestago narys socialdemokratas Michaelis Rothas, kuris dažnai Ukrainos klausimu eina prieš partijos vadovybės ir Vyriausybės srovę. Jis ragina ir toliau siekti kuo greitesnės Ukrainos narystės aljanse. – Narystė NATO nėra dosni dovana, ji tarnauja mūsų nacionaliniams ir Europos saugumo interesams. Tai geriausias pasirinkimas Ukrainai ir visam Aljansui, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika.“
Opozicinių krikščionių demokratų parlamentaras Roderichas Kiesewetteris trečiadienio rytą socialiniame tinkle „Twitter“ išreiškė nusivylimą: „Europos saugumas praleido svarbų šansą, nepakvietus Ukrainos į NATO ir nepateikus konkretaus prisijungimo tvarkaraščio. Rusija vertina tai kaip silpnumo ženklą.“ Naujienų televizijos „n–TV“ laidoje jis dar pareiškė, kad O. Scholzas užmynė ant stabdžio, tad turės prisiimti atsakomybę, jei Vokietiją užplūs nauji pabėgėlių iš Ukrainos srautai.
Per mažai garantijų
„Tai ne tai, kas būtų buvę reikalinga“, – trumpai „Twitter“ paskyroje NATO sprendimą įvertino ir Nico Lange, saugumo politikos ekspertas. Televizijos ZDF eteryje jis pridūrė, kad saugi Ukraina yra ne tik šios šalies, bet ir Vidurio Rytų Europos interesas, o Vakaruose trūksta supratimo, kad tai svarbu bendrai Europos saugumo architektūrai: „Deja, kartais elgiamės taip, tarsi narystė NATO Ukrainai būtų mūsų malonė. Tuo tarpu prezidentas Zelenskis teisingai pažymi, kad kalbama apie esminius Europos saugumo klausimus.“
Vokietijos Tarptautinės politikos ir saugumo instituto bendradarbė dr. Claudia Major savo „Twitter“ paskyroje NATO viršūnių susitikimo pagrindinę žinią dėl Ukrainos perspektyvų NATO pavadino nuviliančia.
„Jei Ukrainai įstojimas į NATO liks tolimas ir neaiškus, ji gali ieškoti alternatyvų savo saugumui užtikrinti. Tačiau šios alternatyvos, mano nuomone, yra kur kas mažiau patrauklios nei stojimas į NATO ne tik Ukrainai, bet ir jos rėmėjams Vakaruose“, – rašo ji ir patikslina, kad Vakarams gali finansiškai daugiau kainuoti Aljansui nepriklausančios Ukrainos rėmimas ir apginklavimas.
Fondo „Mokslas ir politika“ politologas Markusas Kaimas pastebi, kad atsargias formuluotes pasirenkantis kancleris pasakė, kad Vokietija pasieks 2 proc. finansavimą, pasitelkus ypatingos paskirties 100 mlrd. eurų fondą. Kalbėdamas su televizija „Phoenix“ jis pabrėžė, kad nėra garantijų, kad Vokietija, iki šiol skyrusi tik apie 1,5 proc. BVP gynybai, ilgainiui užsitikrins 2 proc. finansavimą. Pasak jo, po trejų, ketverių, gal penkerių metų pasimatys, ar O. Scholzo, ar kita Vyriausybė sugebės išlaikyti šitą kursą. Gali būti, kad tai taps kontraversišku klausimu. Jei karas Ukrainoje pasibaigs, galbūt susilpnės ir dabartinis spaudimas skirti dideles lėšas gynybai, atsiras spaudimas vėl labiau atsigręžti į socialinius klausimus, tokius kaip pensijos, vaiko priežiūros atostogų išmokos ir kt.
