„Sprendžiant pagal skambučių ir elektroninių laiškų kiekį, tų grupių dar gali gerokai daugėti“, - DELFI sakė užsienio kalbų mokymo bendrovės „Filora“ projektų vadovė Jolanta Gumbrevičienė.
„Kelis pastaruosius metus vokiečių kalbos grupių apskritai neturėjome ir abejojau, ar kada turėsime. Tačiau dabar situacija keičiasi tiesiog akyse. Kol kas esu viena, mokanti vokiečių kalbos, tačiau atrodo, kad didėjančio krūvio viena pati nebegalėsiu aprėpti“, - kalbėjo Vilniaus pedagoginiame universitete vokiečių kalbos studijas baigusi specialistė.
J.Gumbrevičienės pastebėjimu, vokiečių kalbos „atgimimo“ požymius jau buvo galima pajusti praėjusį rudenį, tačiau tikras susidomėjimas Lietuvoje populiarumą praradusia kalba kilo prieš keletą savaičių, kai žiniasklaidoje pasirodė gausios publikacijos apie gegužės mėnesį numatomą Vokietijos darbo rinkos atvėrimą naujųjų Europos Sąjungos šalių piliečiams.
Ypač aktyvūs medikai
„Pas mus besimokančiųjų vokiečių kalbos padaugėjo apie 60 procentų. Dažniausiai į kursus užsirašo į Vokietiją dirbti besirengiantys išvykti medikai“, - sakė užsienio kalbų mokymo bendrovės „Gloria lingua“ direktorė Aiva Tamaliūnaitė.
Panaši situacija ir kitose užsienio kalbos kursus rengiančiose bendrovėse.
Klaipėdoje veikiančios bendrovės „Eurolingvija“ direktorė Liudmila Don prisipažino, jog apie numatomus pasikeitimus Vokietijos darbo rinkoje nieko nežinojusi, tačiau kai ėmė skambinti vokiečių kalbą pageidaujantys mokytis žmonės, supratusi, kad įvyko kažkokios reikšmingos permainos.
„Negalėčiau sakyti, kad pas mus būtų kažkoks antplūdis. Jei anksčiau vokiečių kalbos mokėsi apie 20 žmonių, tai dabar apie 40. Pastebėjau, kad vokiečių kalbos aktyviai mokosi mėsininkai, matyt, jiems bus geros įsidarbinimo galimybės“, - svarstė bendrovės „Eurolingvija“ vadovė.
Formuos naujas grupes
Pasak „American English School“ vadybininkės Rūtos, šioje įstaigoje besimokančiųjų vokiečių kalbos padaugėjo apie 50 – 60 proc.
Bendrovės „Mokslo namai“ mokymų koordinatorė Julija Barusevičiūtė tvirtino,
kad iki šiol vokiečių kalbos mokymo grupės net nebuvo formuojamos, tačiau netrukus jų atsiras.
„Dar ne taip seniai norinčiųjų mokytis, pavyzdžiui, ispanų kalbos buvo gerokai daugiau nei norinčiųjų gilintis į vokiečių kalbą. Tačiau dabar situacija keičiasi. Nuolat sulaukiame interesantų, pageidaujančių pramokti vokiškai“, - sakė J.Barusevičiūtė.
Nušvito viltis mokytojams
Daugiau papildomo darbo ėmė rastis ir beveik be pamokų bendrojo lavinimo mokyklose likusiems vokiečių kalbos mokytojams.
„Jau turiu keletą įvairaus amžiaus mokinių, kurie rengiasi netrukus išvykti į Vokietiją. Nustebino turtinga penkiasdešimtmečių šeima, turinti namą ir brangius automobilius.
Regioninio prekybos tinklo vadovas ir svarbias valdiškas pareigas užimanti jo žmona sakė norintys apsigyventi netoli savo dukters medikės, kuri Vokietijoje dirba jau ne pirmi metai. Tie žmonės teigė, kad Vokietijoje ketina ir dirbti – prižiūrėti senukus“, -- pasakojo Klaipėdoje vokiečių kalbos mokytoja dirbanti Nomeda.
Tobulinti vokiečių kalbos pas ją ateina ir viena rusų kalbos mokytoja, kuri ketina Vokietijoje rengti rusų kalbos kursus.