Vokiečiai pasišovę išvalyti Šiaulių oro uosto teritoriją

Vokietijos firmos siūlosi išvalyti dar sovietų kariuomenės naftos produktais užterštą Šiaulių oro uosto teritorijos gruntą, tačiau kol kas neaišku, kas apmokėtų tokią paslaugą, kainuojančią apie 50 mln. JAV dolerių (200 mln. litų). Antradienį trijų Vokietijos firmų atstovai susitiko su Šiaulių miesto vadovais.

Vokiečiai jau turi patirties atliekant panašius darbus, todėl techninių problemų neturėtų kilti. Atviras klausimas kol kas lieka finansavimas. Pirminiais apskaičiavimais, užterštai aerodromo teritorijai išvalyti reikia 50 milijonų JAV dolerių.

Šiaulių miesto savivaldybė, kuri netrukus ketina perimti labiausiai užterštą Šiaulių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritoriją, - prieš keletą mėnesių Vyriausybei pateikė įstatymo projektą dėl Šiaulių LEZ panaikinimo, todėl tikimasi, kad ši teritorija bus perduota savivaldybės žinion, - tokių lėšų neturi.

Susitikę su vokiečiais šiauliečiai aptarė galimus finansavimo šaltinius - ISPA fondą, atskirų Vokietijos žemių fondus, Lietuvos Vyriausybę. Kadangi pastaroji neseniai pasikeitė, ir nauji ministrai nėra išsamiai susipažinę su Šiaulių oro uosto ekologinėmis problemomis, nutarta kitą savaitę surengti dar vieną susitikimą, kuriame dalyvautų ir Aplinkos ministerijos vadovai.

Manoma, kad prie oro uosto valymo darbų finansavimo turėtų prisidėti ir visos su šia teritorija susijusios įmonės - UAB "Šiaulių oro uostas", Krašto apsaugos ministerija, kadangi dalis teritorijos priklauso kariškiams, Šiaulių miesto savivaldybė.

ELTA primena, kad buvusio Šiaulių karinio aerodromo plotas sudaro daugiau kaip 12 kvadratinių kilometrų. Dėl ankstesnės Sovietų Sąjungos kariškių karinės-ūkinės veiklos susidarė kritinė ekologinė situacija. Labiausiai užteršta šiuo metu Šiaulių LEZ valdymo bendrovei priklausanti teritorija.

Didžiausią pavojų gruntui ir gruntiniam vandeniui kelia po žeme esantys laisvi naftos produktai - daugiausia žibalas. Naftos produktais užterštas gruntinis vanduo šaltiniais įteka į netoliese esančius Kairių ir Gudelių ežerus, be to, sunkiaisiais metalais bei raketinio kuro likučiais smarkiai užterštas dirvožemis. Šios medžiagos pavojingos ir žmonių sveikatai.

Iš Lietuvos pasitraukus sovietiniams kariams, aerodromo teritorijoje šiauliečiai plėtojo unikalų verslą - iš rankomis iškastų šulinėlių kibirais sėmė žibalą ir jį pardavinėjo.

1998 metais Danijos kompanija "Kruger Consult" ir Baltijos konsultacinė grupė šią teritoriją bandė valyti su skimeriais (specialiais siurbliais), tačiau technologija nepasiteisino ir projektas buvo nutrauktas. Pastaraisiais metais jokie valymo darbai buvusio karinio aerodromo teritorijoje nevyko.