Tokios mintys trečiadienį skambėjo Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės filialo ELSA Vilnius VU surengtoje diskusijoje apie homofobijos apraiškas Lietuvoje. Tiesa, diskusijos dalyviai oponentų praktiškai neturėjo – į renginį žadėję atvykti monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir Seimo narys konservatorius Egidijus Vareikis diskusijoje nepasirodė. Pasak renginio organizatorių, „paskutinę minutę jie pabūgo ir neatvyko“.

V.Mizaras: valstybė ir visuomenė įpratusi kurti rezervatus

Vytautas Mizaras
VU Teisės fakulteto Privatinės katedros vedėjas profesorius V. Mizaras teigė, kad Lietuvai reikia pripažinti bendrą fobijų problemą.

„Matyti, kad turime fobijų ir nepakantumo arba netolerancijos, lygiateisiškumo nepripažinimo ir kitų socialinių grupių atžvilgiu. Man atrodo, jau net nesvarbu, ar visuomenė pasiruošusi, ar pribrendusi, ar ne. Aš teigčiau, kad visuomenė jau privalo būti pasiruošusi ir pribrendusi, nes laikas yra pakankamai ilgas praėjęs ir, mano manymu, turi atsisakyti tradicinio arba standartinio egzistavusio požiūrio, kad visuomenė yra apskritai tokia, kokia yra politinės valdžios padiktuota arba suprantama politinės ideologijos“, – kalbėjo profesorius.

Pasak V. Mizaro, visuomenė skirtinga, tad negalima valstybėje kurti tam tikrų socialinių grupių rezervatų. Jo nuomone, valstybė ir visuomenė įpratusi kurti rezervatus, atskirti socialines grupes ir kiek įmanoma prieštarauti jų integracijai į visuomenę. Mokslininko teigimu, netgi dabar visuomenė nenori matyti neįgaliųjų – tai jis grindžia neįgaliesiems sukurta infrastruktūra, galimybėmis šviestis.

Mažinti fobijas V. Mizaras pirmiausia siūlo švietimo keliu. Esą nuo mažens žmonės turi matyti visuomenę su skirtybėmis, įvairumais, nekenkiančiais kitų visuomenės narių teisėms lygiateisiškai egzistuoti valstybėje.

Profesorius apgailestavo, kad šiandien tam dar nėra politinės valios tobulinant ir įgyvendinant teisę.
Štai homoseksualai, pasak jo, neturi teisės į saviraišką – taikias demonstracijas, mitingus, susirinkimus, kuriuose galėtų išreikšti save ir savo pažiūras, atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį.

„Jeigu jūs sakysite, kad buvo realizuota teisė į saviraišką, nes buvo leista organizuoti eitynes – atsiprašau – man tai skambėtų kaip absurdas. Apie tokį pripažinimą ir šios teisės realizavimą nenorėčiau kalbėti, nes tai vėlgi buvo rezervatas, ir jau net fizine prasme, kadangi buvo užtverta vienoje upės pusėje viena, kitoje pusėje – kita visuomenė“, – dėstė teisininkas.

M.A.Pavilionienė: homofobija kurstoma dirbtinai

Marija Aušrinė Pavilionienė
„Homofobija Lietuvoje tikrai egzistuoja ir yra dirbtinai kurstoma. Gal dėl to, kad homoseksualumo problema nėra suprasta, dažnai homoseksualumas tapatinamas su pedofilija, nors tai visiškai skirtingi dalykai“, – dėstė Seimo narė profesorė M. A. Pavilionienė.

M.A. Pavilionienė diskusijoje reiškė kritiką mokslininkams – biologams, genetikams, kultūros istorikams. Šie, pasak profesorės, apie homoseksualumo reiškinį nekalba, žmonėms neaiškina jų sudėtingos lytinės prigimties.

„Tai yra neišprusimo problema. Ar kairė, ar dešinė – abi vienodai nesupranta. Užtai Seime vyksta tokios absurdiškos ir gėdingos diskusijos. Nesupranta šito reiškinio apskritai“, – konstatavo ji.

Parlamentarė paneiginėjo su homoseksualais siejamus mitus – kad tai yra liga, iškrypimas, homoseksualumą galima išgydyti, homoseksualumas – iš Vakarų atėjusi mada, nuodėmė, homoseksualai griauna šeimas, platina ŽIV ir AIDS.

M.A. Pavilionienė tvirtino, kad homoseksualumas egzistuoja nuo žmogaus susiformavimo. Profesorė prisiminė vienoje diskusijoje išgirdusi, kad vienalytės sąjungos sunaikins tautą.

„Klaipėdoje dalyvaujant diskusijoje apie šeimą vienas kunigas, pavarde Vilius Viktoravičius, pasakė: „jeigu mes nesidauginsime, nepasisakysime už tradicinę šeimą, mūsų vietą užims musulmonai“, – iš su homoseksualais siejamų baimių primityvumo juokėsi Seimo narė.

„Savo lytinės prigimties neturėtume gėdytis, mes turėtume suprasti savo lytinę prigimtį, nes lytinė prigimtis, lytinė tapatybė – kiekvieno asmens asmenybės tapatybės dalis. Nesupratę savęs kaip lyties, mes negalime suvokti savęs kaip visavertiškos asmenybės“, – studentams aiškino M.A. Pavilionienė.

Gėjai žmonijos neišnaikins

Vytautas Mizaras, Vladimiras Simonko, Eglė Markevičiūtė, Marija Aušrinė Pavilionienė
Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko prisiminė, kad tik 1993 m. Lietuvoje panaikintas Baudžiamojo kodekso 122 straipsnis, baudęs už homoseksualius santykius tarp vyrų.

„Situacija tokia, kad Lietuva, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, garsėja savo nepakantumu. Aš nesakau, kad tai yra nepakantumas tiktai lytinėms mažumoms. Jei plačiau pažiūrėti, problema yra žymiai giliau. Tiesiog nepakantumas homoseksualams – matomiausia nepakantumo dalis ir kai kas bando ant šios bangos padaryti sau karjerą, surinkti balsus“, – kalbėjo V. Simonko.

Tuo metu Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė Eglė Markevičiūtė pateikė liberalų požiūrį į homoseksualumą. „Aš žmogaus neskirstau į kategorijas. Liberalai iš principo neskirsto žmogaus į kategorijas – ar tai moteris, ar vyras, ar homoseksualus, ar gėjus, ar žydas, ar dar kažkas. Mums labai paprasta – kiekvienas individas, tas, kuris su kitu individu nusprendžia turėti kažkokį santykį abipusiu susitarimu – mums visiškai neįdomu, ką jie daro. Mes neiname į diskursą, ar homoseksualumas yra natūralu, ar tai nuodėmė, ar ne nuodėmė. Tai kiekvieno pasirinkimas ir kiekvieno požiūrio taškas“, – aiškino E. Markevičiūtė.

Pasak E. Markevičiūtės, visi individai turi turėti tas pačias teises, pavyzdžiui, sukurti santuoką, kaip ir vadinami „normalūs“ tradicinės orientacijos žmonės. Liberalės manymu, Lietuvoje problema paprasta: čia žmonės skirstomi į kategorijas ir jiems per daug aiškinama, kaip jie turi gyventi.

Diskusijoms dalyviams oponavo kai kurie studentai. Viena mergina išreiškė nuogąstavimą, kad per homoseksualius santykius einama į visuomenės išnykimą. V. Mizaras nuramino – esą jei ši grėsmė būtų reali, per amžių amžius žmonija jau būtų išnykusi.