"Nemanau, kad Lietuvoje kaip nors blogai turėtų atsiliepti, aš manau, priešingai, tas balsavimo rezultatas rodo, kad blogi tikslai nelaimi. Aš manau, kad mažiau seksis kiršinti", - BNS sekmadienį sakė V.Landsbergis.
Jo teigimu, tautinių mažumų vardu Lietuvoje kalbantys asmenys neatspindi jų realios padėties, o rodo "užsienio politikierių įtaką".
"Tie santykiai (lietuvių ir Lietuvos tautinių mažumų - BNS) nėra problemiški, jeigu nebūtų kiršinimo. Be abejo, jeigu būtų referendumas Latvijoje laimėjęs, tai čia labai pakeltų galvas kiršintojai, o dabar, kadangi jis pralaimėjo, ir tokiu dideliu procentu, tai turėtų apsiraminti. Nebent visai neturi proto", - dėstė europarlamentaras.
Latvijoje šeštadienį referendume už antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai balsavo 22,5 proc. piliečių, o prieš - 77,22 procento. Referendume balsavo 70,37 proc. gyventojų.
V.Landsbergis teigė, kad referendumas pademonstravo Latvijos gyventojų vienybę.
"To tikrai turbūt nesitikėjo iniciatoriai nei Maskvoje, nei Rygoje. Rezultatai, ko gero, yra priešingi, negu laukta. Matomas latvių ir lojalių Latvijai piliečių susivienijimas užuot laukto suskaldymo į dvi dalis, kur būtų supriešinti latviai ir ne latviai, tuo ne latvius dirbtinai vadinant jau gal ne senoviškai tarybų tauta, dabar vadinant rusakalbiais, nors tai toli gražu ne vien rusai. Bet juos norima pajungti po šita formule, ko gero, ir tiesioginei Rusijos ambasados įtakai", - BNS sakė europarlamentaras.
Jis svarstė, kad vienas iš referendumo tikslų buvo parodyti Latvijos rusus penktąja kolona, kuri nori Latvijai blogo, siekia pažeminti latvius, pakirsti pasitikėjimą ateitimi.
"Turbūt tokio penktosios kolonos vaizdo tikrai nepavyko sukurti, nes tam pasipriešino sąžiningi ir sąmoningi rusai", - teigė V.Landsbergis.