Konferencijoje „Istorija ir atmintis. Sovietinė praeitis 1953-1990 m.“ politikas kalbėjo apie sąžinę prarandančią bei amnezija sergančią Europą, kuri vis labiau ima panašėti į Rusiją.
„Su eurosąžine yra sudėtingiau. Antai oficialiojoje Rusijoje toks reiškinys neegzistuoja. Ergo galima padaryti išvadą, kad oficialioji Rusija lieka už sąžinę ar jos likutį dar turinčios Europos ribų. Tai kita civilizacija. Ir čia, o ne su musulmonais, gresia civilizacijų karas. To negalima leisti, todėl netrukus matysime jau ir dabar neoficialiai siūlomą išeitį – kad ir Europa neturėtų sąžinės. Nėra skirtumo, nėra problemos. Ir niekas nesijaučia blogai“, - konferencijoje sakė politikas.
Finansų krizė kilo dėl sąžiningumo stokos
Pradėdamas savo pranešimą V. Landsbergis pabrėžė, kad eurosąžinė yra sietina su besivienijančia Europa. Anot politiko, tai tarsi dalykas, be kurio demokratinė Europa būtų neužbaigta, tačiau pastaruoju metu vis dažniau kalbama ir apie Europą krečiančią amneziją – polinkį užmiršti istoriją, istorinį teisingumą ar tiesiog sąžiningumą.
„Tokie procesai, deja, Europoje progresuoja reikiama kryptimi. Juk ir didžioji tarptautinė finansų krizė – tai pirmiausia ir iš esmės sąžiningumo krizė. Ir iš čia griuvo finansų sistemos. Bankai ir vyriausybės veikė nesąžiningai, apgaudinėjo, sukčiavo...“, - apgailestavo V. Landsbergis.
Jo nuomone, mes, europiečiai, labai patogiai atskyrėme teisėtumą nuo padorumo. „Padorumas yra moralinis, etinis vertinimas, o teisėtumas – tai kaip susitariama su juristais. Ir, žinoma, mes labai linkę akcentuoti, kad juridinėje plotmėje jeigu kas nors nėra prigriebtas, tai viskas tvarkoje ir padorumo klausimo dėl elgesio nėra. Štai iš čia ir ta finansų krizė“, - savo nuomonę išsakė europarlamentaras.
V. Landsbergis taip pat pabrėžė, kad net ir Europoje, kuri akcentuoja būtinybę laikytis įstatymų, jų nėra laikomasi.
„Buvo toks Stabilumo paktas. Jis galbūt dar tebėra. Siūloma sudaryti naują“, - teigė europarlamentaras ir priminė, kad Stabilumo paktas nustatė Europos Sąjungos valstybėms narėms tam tikrą finansinę drausmę.
„Tačiau dvi didžiausios ir svarbiausios valstybės nesilaikė to Stabilumo pakto, kiti tegul laikosi, o jos elgiasi, kaip joms geriau. O po to stebimasi, kad nėra bendrų kriterijų ir susilaukiama didelių problemų“, - sakė politikas.
Anot V. Landsbergio, panašią tendenciją atskleidžia ir „vištų karas“ tarp Lietuvos bei jo kaimynių. Pasak V. Landsbergio, Lietuva laikosi Europos Komisijos direktyvos dėl vištų dedeklių laikymo sąlygų, o jos kaimynė ne. „Kaimynams geriau, jų kiaušiniai pigesni, jie nukonkuruoja ir gali sužlugdyti Lietuvos vištų ūkį. Reiškia, nesilaikyti įstatymų yra geriau“, - svarstė V. Landsbergis.
Europos blizgesys – neypatingas
Politikas sako, kad sąžinės praradimas Europoje yra tendencija, tačiau į Rytus nuo Europos tos sąžinės apskritai nesama: čia kurpiamos bylos prieš politinius oponentus, nekurpiamos patiems didžiausiems sukčiams.
V. Landsbergio nuomone, tai liudija civilizacijų skirtumą, kuris ilgainiui gali tapti civilizacijų karu.
„Kai aš pasakiau, kad į Rytus nuo mūsų apskritai nėra jokios sąžinės ir jokio teisingumo, tai tą matome iš visokių garsių bylų ir iš bylų prieš politinius oponentus arba bylų nebuvimo patiems didžiausiems sukčiams. Šiek tiek priminiau, kad ir kitoje pusėje ne ypatingas blizgesys“, - teigė europarlamentaras.
Kalbėdamas jis užsiminė ir apie nesąžiningumo atvejus Lietuvoje, tarp kurių paminėjo ir dienraščio „Lietuvos rytas“ poziciją rašant apie visuomenės reikmėms perimtą bei bankrotui ruošiamą banką „Snoras“, kuriame, kaip teigiama, pasigesta apie 3,4 mlrd. Lt iš 8 mlrd. Lt deklaruoto turto.