Kelios visuomeninės organizacijos kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl teisėjų, kurie savo sprendimais genocido byloje išteisino buvusį vidaus reikalų ministrą Marijoną Misiukonį.
Savo ruožtu politikai atkreipia dėmesį, kad po tokių sprendimų Lietuvoje nieko keisto, kad ir Strasbūro žmogaus teisių teismas prieš porą savaičių nusprendė, jog Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui.
„Buvo bandoma lyg ir galimai legitimizuoti KGB struktūrą kurios pagalba, kurios rankomis buvo sunaikinta apie 30 tūkst. Lietuvos gyventojų, ir ištremta virš 300 tūkst. nekaltų žmonių. Mes norime paklausti, ar iš tikrųjų gali tokio pobūdžio bylose tokius sprendimus priėmę teisėjai toliau atstovauti ir veikti Lietuvos vardu“, – kalbėjo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas Laimis Dieninis.
Europos žmogaus teisių teismas, konstatavęs, kad Lietuva partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui, taip pat sulaukė visuomeninkų kritikos. Pasak jų, tai gali tapti teisiniu precedentu vertinat visus sovietų nusikaltimus. Seimo nario Arvydo Anušausko teigimu, jei išteisinamieji sprendimai genocido bylose priimami Lietuvoje, tai nėra ko stebėtis ir Strasbūro sprendimais.
„Mes gi teismų sprendimų nepriimam, bet mes atkreipiam visuomenės dėmesį į tuos sprendimus, kuriuose ne tik painiojamos sąvokos, bet, mano įsitikinimu, teisėjų, kurie priima šiuos sprendimus, išmanymas apie Lietuvos istoriją, apie tas struktūras yra labai ribotas, gana minimalus, jie neturėtų priiminėti tokių sprendimų“, – teigia A. Anušauskas.
Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas kol kas negalėjo pasakyti, ar Panevėžio apygardos teismo teisėjai, išteisinę M. Misiukonį, gali būti svarstomi etikos komisijoje. Pasak E. Laužiko, nuo bet kokių komentarų jis susilaiko, kol aukščiausiajame teisme nebus išnagrinėta minėta genocido byla.