aA
Baltijos jūroje šeštadienio vakarą dingusio lėktuvo „An-2“ dviejų pilotų šeimų ryžtas davė vaisių. Nors sekmadienio vakarą gelbėjimo ir paieškos operacija buvo nutraukta, neteikta vilčių, kad ji bus tęsiama, pirmadienio rytą nuspręsta, kad ji bus atnaujinta.
© M.Milinio nuotr.

Tai DELFI preliminariai patvirtino vienas Krašto apsaugos ministerijos atstovų. Visą rytą vyko posėdis, kuriame buvo sprendžiama, ar atnaujinti paiešką. Galų gale sutarta, kad dingusio lėktuvo ir jo dviejų pilotų paieška turi vykti ir pirmadienį. Vėliau sudėliotos detalės, kaip turi vykti paieškos darbai: paieškos ir gelbėjimo operacijai skiriamas Lietuvos karinių oro pajėgų  transporto  lėktuvas „Spartan“C-27J; taip pat prašoma Švedijos ir Latvijos pagalbos vykdant paieškos darbus. Operacijai vadovauja Lietuvos karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras.

Atnaujinti paiešką prašė artimieji

Tokio sprendimo sekmadienio vakarą, kai paieška buvo nutraukta, verkdamos prašė dingusių pilotų – Adolfo Mačiulio ir Alvydo Selmistraičio šeimos.

Čia yra mano tėvelis, ir mes vis dar tikim kad jis gyvas, nes nėra pasaulyje geresnio An-2 piloto už jį. O jo ir Alvydo...
Posted by Brigita Mačiulytė on 2015 m. gegužės 17 d.

Brigita Mačiulytė, A. Mačiulio dukra, socialiniame tinkle „Faceboook“ net sukūrė specialų projektą, kuriuo prašoma visuomenės susivienyti ir prašyti atsakingų institucijų, kad paieška būtų atnaujinta.

„Kol kas mus laiko kaip aklus kačiukus, nieko nežinome, laukiame. Iš Krašto apsaugos ministerijos tik sulaukiau atsakymo, kad jie apgailestauja, o ministras užsienyje. Mes tikrai nepasiduosime, kovosime iki galo, kad paieška būtų atnaujinta. Juk visi suprantame, kad delsimas yra pats didžiausias priešas, kad laikas, kai nieko nedaroma, gali pražudyti ir mano tėtį, ir kitą pilotą“, – pirmadienio rytą kalbėjo B. Mačiulytė.

Dingusio piloto dukra: SOS signalą jie pasiuntė, kai buvo prie Šventosios

Palangos skrydžių valdymo centro vadovo žodžiai, kad darbuotojai padarė viską, ką galėjo, B. Mačiulytei pasirodė lyg įžeidimas. „Jie aiškina, kad lėktuvas skrido per žemai, todėl jo nefiksavo radarai. Sutinku, kad tai gali būti tiesa. Tačiau esmė yra radijo ryšys – paspaudi mygtuką ir kalbiesi su Palangos skrydžių valdymo centru. Tikiu, kad tėtis ar jo kolega tą mygtuką paspaudė, siuntė pagalbos signalą, kai suprato, kad pateko į bėdą. Tačiau SOS signalo niekas kažkodėl neišgirdo. Tai neatleistina klaida, jei tokia buvo. O kad taip galėjo būti, juk pavirtina ir kiti pilotai, pasakojantys savo patirtį, jog kartais su Palangos skrydžių valdymo centru nepavyksta susiekti ir 20 minučių“, – kalbėjo B. Mačiulytė.

Ji pasakojo, jog pati ne kartą yra skridusi su tėčiu būtent „An-2“ tipo lėktuvu. „Juk matydavau, kaip tėtis paspausdavo tą radijo ryšio mygtuką, kaip  jis pranešdavo savo koordinates, skrydžio planą, planuojamą nusileidimo laiką. Todėl pasakojimai, kad niekas jų neužfiksavo, nes skrido per žemai yra nesąmonė“, – įsitikinusi pašnekovė. 

Ji tikino turinti neoficialių duomenų, kad dingusio lėktuvo pilotai nelaimės signalą radijo ryšiu pasiuntė, kai jau buvo netoli Šventosios.

„Negaliu pasakyti, iš kur turiu tokią infomaciją, negaliu patvirtinti, ar ji tiksli. Faktas tas, kad gandų yra labai daug ir jų tik daugės, kol nebus konkrečių atsakymų. Tačiau įsivaizduokime, kad jei tas tėčio ir jo kolegos siųstas nelaimės signalas Palangos skrydžių valdymo centre būtų užfiksuotas, juk tada būti žinomos labai tisklios koordinatės, kur nukrito lėktuvas. Ir tuomet juos būtų pavykę labai greitai rasti“, – samprotavo B. Mačiulytė.

Ji tikino, kad radijo ryšis lėktuve veikė, nes A. Mačiulis, įskridęs į Lietuvos oro erdvę, ne tik apie tai pranešė Palangos skrydžių valdymo centrui, bet tuo pačiu radijo ryšiu pasisveikino ir su kolega, pilotavusiu pramoginį lėktuvą. 

„Dar vienas klausimas – kodėl taip vėlai gelbėtojams pranešta, kad Baltijos jūroje dingo lėktuvas. Pagal planą jis Klaipėdos aerodrome turėjo nusileisti 17.20 val. Akivaizdu, kad Palangos skrydžių valdymo centras negavo inforrmacijos, kad lėktuvas nusileido, kaip buvo numatyta. Tad kodėl apie šį faktą buvo pranešta tik 18 val. Taip prarasta beveik valanda, kuri labai brangi“ – teigė B. Mačiulytė. 

Ji pasidžiaugė, kad pilotų paieška pirmadienį buvo atnaujinta, tačiau tikino, kad nepaisant to, kaip ji baigtųsi, šeima nepasiduos ir ieškos atsakymų į visus klausimus. 

„Man sunku žiūrėti į mamą, kuri per dvi paras pavirto šešėliu. Aišku, kad tikimės, jog tėtis ir jo kolega bus rasti gyvi. Tačiau jei nutiktų blogiausias scenarijus, tikrai ieškosime kaltininkų. Suprantu, kad technika genda, kad varklis galėjo sustoti. Tačiau tėtis ir jo kolega yra profesionalai, kokių reta, jie tikrai padarė viską, kaip reikia, kad praneštų apie nelaimę, kad išliptų iš laivo. Vadinasi, kažkas kažkur suklydo“, – samprotavo pašnekovė.

Didelės bangos trukdo ieškoti Baltijos jūroje dingusio lėktuvo ir pilotų

Pirmadienį rytą buvo atnaujinta Baltijos jūroje šeštadienio pavakare dingusio lėktuvo „An-2“ ir dviejų jo pilotų paieška. Kol kad paieška yra bevaisė, nes matomumą sunkina didelės bangos. 

Šiuo metu gelbėjimo ir paieškos operacijoje dalyvauja Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“ C-27J. Prie paieškos prisijungė ir Latvijos paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis.
Prašyta ir Švedijos tarnybų pagalbos, tačiau kadangi paieškos plotai yra arčiau Lietuvos ir Latvijos krantų, švedai savo technikos bent kol kas neatsiuntė.

„Oro sąlygos paieškoms yra gana prastos. Bangos jūroje yra 3 metrų aukščio, todėl ką nors pastebėti labai sunku. Tačiau vis tiek viliamės, jog pavyks rasti kokių nors užuominų“, – teigė Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas kapitonas leitenantas Antanas Brencius.
Paieškos plotas Baltijos jūroje yra nuo Klaipėdos iki Liepojos ir 63 jūrmylės (apie 115 km) nuo kranto.

„Švedijos jungtinio gelbėjimo koordinavimo centras perdavė duomenis, kad Švedijos gikluotų pajėgų radarai užfiksavo, jog lėktuvas, kurio ieškome, buvo nuo Palangos nutolęs būtent 63 jūrmyles. Tada jis dingo iš radarų, nes jų stebėjimo zona baigiasi ties ta riba“, – tvirtino A. Brencius. 

Pirminiais duomenimis, pagal kuriuos paieška vykdyta šeštadienį, kai gautas pranešimas, jog dingo lėktuvas, buvo 97 jūrmylės nuo Palangos. Lėktuvas toje vietoje buvo, kai užmezgė ryšį su Palangos skrydžių valdymo centru. Po to ryšio tarp lėktuvo ir Palangos skrydžio valdymo centro nebebuvo. 

„Planas dabar yra toks, kad numatyti paieškos plotai turi būti išvalgyti iki 16 val. Jei juose per tą laiką nepavyks rasti jokių lėktuvo detalių, užuominų, pilotų, paieška gali būti nutraukta“, – teigė A. Brencius.

KAM: siunčiamas Lietuvos karinių oro pajėgų  transporto  lėktuvas „Spartan“C-27J

Krašto apsaugos ministerija (KAM) patvirtino, kad pirmadienį  atnaujinama   ir vykdoma gegužės 16 d. virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo An-2 paieškos operacija.   Paieškos ir gelbėjimo operacijai skiriamas Lietuvos karinių oro pajėgų  transporto  lėktuvas „Spartan“C-27J.  

Taip pat prašoma Švedijos ir Latvijos pagalbos vykdant paieškos darbus.

Operacijai vadovauja Lietuvos karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras.

„Oro navigacija“: dingęs lėktuvas skrido nevaldomoje oro erdvėje

Virš Baltijos jūros dingęs bendrovės „Klaipėdos avialinijos“ lėktuvas skrido palyginti žemai, nevaldomoje oro erdvėje, ir jo nefiksavo nė vienos šalies radarai. Oro eismo paslaugas teikiančios bendrovės „Oro navigacija“ atstovai kategoriškai neigia viešoje erdvėje pasklidusius komentarus apie galimai prastą radijo ryšį ar iš darbo vietos pasitraukusius darbuotojus.

„Kur mes teikiame paslaugas, ryšys yra geras, jokių nusiskundimų dėl to nesame sulaukę. Kiekvienais metais tikriname radijo siųstuvus, su jais viskas yra gerai. Skrydžių centruose budi ne po vieną darbuotoją, jie be leidimo iš darbo vietos neturi teisės pasitraukti. Tačiau mes teikiame paslaugas aukštyje nuo 3 kilometrų, tai, kas yra žemiau - vadinamoji nevaldoma oro erdvė“, - BNS sakė „Oro navigacijos“ vadovas Algimantas Raščius.

Oro navigacijos“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas Vytautas Vaižmužis BNS patvirtino, kad į Lietuvos oro erdvę įskridęs lėktuvas pranešė, kad yra 4 tūkst. pėdų, arba 1,5 kilometro aukštyje.

„Tai buvo nevaldoma oro erdvė - vos 4 tūkst. pėdų. Lėktuvo nefiksavo nei Lietuvos, nei Lenkijos, nei Švedijos radarai, nes jis skrido per žemai bei buvo nutolęs nuo kranto daugiau nei per 100 kilometrų“, - BNS sakė V.Vaižmužis.

Pasak jo, tokiame aukštyje skrendantis lėktuvas neturi prievolės nuolat pranešinėti informacijos apie savo skrydį.

„Aviacijos specialistai ar lėktuvo savininkai geriau galėtų pasisakyti, kodėl buvo pasirinktas toks rizikingas kelias. Vienmotoris lėktuvas virš Baltijos jūros, toli nuo kranto yra retas atvejis“ , - BNS sakė „Oro navigacijos“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas.

Jo teigimu, lėktuvas galėjo būti gabenamas saugesniu keliu sausuma, kaip konteinerinis krovinys.

Palangos skrydžių valdymo centro vadovas Albinas Balčiūnas BNS teigė, kad „Oro navigacijos“ specialistai nuolat yra darbo vietoje, visi pokalbiai yra įrašinėjami.

„Tokie samprotavimai gali atsirasti neišmanant mūsų darbo specifikos, nes prie pulto niekuomet nebudi vienas žmogus, budi keli. Jie gali pasitraukti tik gavę leidimą. Be to, yra įrašinėjami ne tik pokalbiai su pilotais, 24 valandas per parą yra įrašomi ir vidiniai mūsų darbuotojų pokalbiai“, - BNS sakė A.Balčiūnas.

Vadovas: Palangos skrydžių valdymo centro darbuotojai padarė viską, ką galėjo

Palangos skrydžių valdymo centro vadovo tvirtinimu, centro darbuotojai padarė viską, ką galėjo.

„Lėktuvui įskridus į oro erdvę viskas buvo tvarkoje. Kol vyksta tyrimas, nenoriu leistis į detales, galiu tik pasakyti, kad mūsų žmonės padarė viską ir dar daugiau negu reikėjo padaryti, mes pirmieji pradėjome ieškoti lėktuvo“, - BNS sakė A.Balčiūnas.

Baltijos jūroje dingusius lietuvius iš Švedijos išlydėjęs oro uosto vadovas sakė, kad skrendant iš Geteborgo į Klaipėdą Palangos centras kartais kurį laiką neatsiliepdavo į siunčiamus pranešimus.

„Dažnai būdavo, kad skambinu ir nesulaukiu atsakymo. Palangai kartais prireikdavo daug laiko atsiliepti“, - BNS telefonu iš Švedijos sekmadienį sakė Kattlebergo oro uosto Geteborge vadovas Kjelas Brattforsas.

A. Brencius: laivai į paieškos operaciją nebus siunčiami

Anot Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjo kapitono leitenanto Antano Brenciaus, lėktuvas „Spartan“ C-27J nėra išskirtinis, pritaikytas gelbėjimo ir paieškos operacijoms.

„Tiesiog toks buvo skirtas, juo ir bus vykdoma paieška. „Spartan“ kol kas dar yra Šiaulių aviacijos bazėje, tačiau netrukus turėtų kilti. Jis gavo leidimą skristi ir virš Latvijos teritorinių vandenų, todėl žvalgys ir juos, ir Lietuvos teritorinius vandenis“, – teigė A. Brencius.

Lietuvos atsakingos institucijos kreipėsi pagalbos į Švediją ir Latviją, kad šių šalių lėktuvai taip pat prisidėtų prie paieškos.

Tačiau, anot A. Brenciaus, kol kas atsakymo iš šių valstybių negauta.

„Laivai į paieškos operaciją nebus siunčiami. Jūroje didelės bangos, todėl laivais vykdyti paiešką sudėtinga. Be to, užtruktų, kol jie nuplauktų bent iki preliminarios įvykio vietos. Todėl ir nuspręsta, kad tikslingiausia paiešką vykdyti iš oro“, – aiškino A. Brencius.

Jo teigimu, dabar jau labai sunku pasakyti, kokia yra paieškos teritorija, nes ji labai išsiplėtė. Nuo šeštadienio vakaro, kai gautas pranešimas apie dingusį Lietuvos orlaivį, jau praėjo daug laiko, todėl, jei pilotai ir yra gelbėjimosi valtyje, nežinia, kiek ir į kurią pusę ji galėjo nudreifuoti.

Be to, kariškius pasiekė ir neoficialios žinios, kad orlaivis „An2“, kai jame veikiausiai įvyko variklio gedimas, galėjo pasukti Gotlando salos link, o ne sklęsti į Klaipėdą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gaisras pasiglemžė 3 mažamečius auginančios šeimos namus: paviešintos 5-mečio nuotraukos abejingų nepalieka

„Sūnaus sveikata geresnė negu buvo ir kasdien po mažą žingsniuką gerėja, bet būklė...

STT: pas korupcija įtariamus teisėjus per kratas rasta 200 tūkst. eurų grynųjų (422)

Specialiųjų tyrimų tarnyba penktadienį pranešė, kad pas korupcija įtariamus teisėjus per...

Marčiulionį ir Kauno eglutės kūrėją į Europos parlamentą siūlantis Karbauskis: dabar bus puolimas papildyta (207)

Penktadienio popietę į Tarybos susirinkimą susirinkę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Albinas Januška - apie šūdmalą, melą politikoje ir Karbauskio herojų (288)

Knygų mugėje per diskusiją iš įtakingo buvusio diplomato, signataro Albino Januškos pusės...

Įvardijo sritis, kuriose labiausiai trūksta darbuotojų (26)

2018 m. sumažėjo laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams. Pernai šalyje jų buvo 18,5 tūkst....

Kauno daugiabučių kiemuose – lyg po karo: duobėse užstringa net tvarkdariai (18)

Kaune, Dainavos mikrorajone, kelio danga kaip po karo – asfaltą nusėjusios didžiulės duobės ,...

Bastys Lietuvą apskundė Strasbūrui (22)

Buvęs parlamentaras Mindaugas Bastys Europos Žmogaus Teismui apskundė Lietuvą, penktadienį...

Skaičiuojami didžiausi turistų srautai šalies istorijoje – šalys lyderės nesikeičia (5)

Praėję metai buvo rekordiniai Lietuvos turizmui. 2018 m. mūsų šalyje bent su viena nakvyne...

Rusija užsipuolė JAV: kaltina perkėlus specialiąsias pajėgas ir karinę įrangą (221)

Rusija penktadienį apkaltino Jungtines Valstijas naudojantis pagalbos teikimu Venesuelai kaip...

Sėkmingiausių fondų valdytojų dešimtukas: pernai jie uždirbo 7,7 mlrd. JAV dolerių

Netgi šiame paauksuotame amžiuje su 0,0001 proc. palūkanomis Kennethas Griffinas susižeria pinigų.