Išsipuošė įdomiais kostiumais

Eitynių dalyviai į eitynes pradėjo rinktis dar 11 val. Vienų veidus puošė išpieštos vaivorykštės spalvų vėliavos, o netrūko ir tokių, kurie pasirūpino ir įdomesniais kostiumais ir juos gaminosi patys. Sutikta mergina pasakojo dailią karūną gaminusi pati, o suknelę nusipirkusi.

„Manau, kad heteroseksualūs žmonės, jie nesupranta, kiek teisių jie turi. Mes dėl to ir protestuojame, dėl to ir palaikome“, – sakė viena dalyvė.

Dalyviai, paklausti, kodėl jie šiandien yra čia, pasakojo tiesiog norintys palaikyti seksualines mažumas.

69 metų senjoras Jonas taip pat rankoje laikė vaivorykštės spalvų vėliavą.

„Aš juos palaikau dar nuo Tarybinių laikų“, – sakė jis ir džiaugėsi švente.

LGL pirmininkas ir „Baltic Pride“ organizatorius Vladimir Simonko DELFI pasakojo, kad pagaliau atėjo laikas ne diskutuoti apie žmonių teises, o daryti realius darbus.

„Mes žygiuojame su žinute, kad visi esame šeima, o šeimos gali būti įvairios, ką ir pasakė Konstitucinis Teismas (KT).

Politikai, man atrodo, iki šiol neįsisąmonina, kad KT sprendimus privaloma vykdyti. Tai, dėl to žmonės ir atėjo čia, o kai jie pamatys šią laimingą ir gerai nusiteikusią žmonių grupę, manau, kad susimąstys ir supras, kad atėjo laikas ne diskutuoti, o daryti darbus“, – kalbėjo V. Simonko.

Nors buvo tikimasi, kad parade dalyvaus apie 10 tūkst. dalyvių, pasak organizatoriaus, jų tikrai susirinko daugiau nei planuota.

„Turėsime rekordą ir tai yra labai rimta paraiška mūsų miestui, nes pažadų buvo pakankamai daug, o dabar yra nauja valdžia ir, manau, atėjo laikas įgyvendinti pažadus“, – sakė jis.

DELFI susisiekė ir su Policijos departamento Komunikacijos poskyrio vedėju Ramūnu Matoniu, kuris užtikrino, jog jokių nusiskundimų dėl parado policija nesulaukė.

Anot R. Matonio jokie asmenys nebuvo sulaikyti, taip pat pranešimų taip pat susijusiu su minimu renginiu nebuvo.

Pasisakė už lygybę visiems

Eitynėse buvo galima matyti ir politikų. Sutiktas socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas DELFI sakė į eitynes atėjęs nes nori savo draugams ir pažįstamiems parodyti solidarumą.

„Noriu, kad jie galėtų gyventi taip, kaip gyvenu aš, su savo mylimu žmogumi“, – sakė jis.

Paklaustas, kaip bendrai vertina LGBT situaciją Lietuvoje jis sakė, kad viskas čia labai paprasta.

„Jie gyvendami porose neturi elementarių socialinių ekonominių teisių. Nuėjus į ligoninę sergant tavo partneriui tu nesi jo atstovas. Tai yra nenormalu. Taip pat paveldėjimo ir kartu užgyvento turto klausimas. Mokesčių klausimas – neišspręstas. Jos visiems turi būti vienodos, jei partneriai gyvena kartu“, – sakė G. Paluckas ir pabrėžė, kad čia nėra jokios grėsmės tradicinei šeimai.

„Mes galime rinktis: ignoruoti bei sakyti, kad jų nėra, arba užtikrinti jiems tas pačias teises, kaip kitiems. Manau, kad demokratinės visuomenės pareiga yra tokia, kad užtikrintų teises“, – sakė politikas.

Eitynės šiemet prasidėjo prie pagrindinio Bernardinų sodo įėjimo lygiai 13 val., o dalyviai Barboros Radvilaitės, Šventaragio ir Gedimino pr. gatvėmis žygiavo iki Lukiškių aikštės.

„Rusijoje vyksta LGBT žmonių genocidas“

Eitynėse Vilniuje šeštadienį dalyvavo ES šalių, JAV, Kanados ambasadų atstovai, Švedijos užsienio prekybos ministrė Ann Linde, Nyderlandų europarlamentarė Sophie in 't Veld (Sofi Int Veld), Škotijos vyresnių žmonių ir lygybės ministrė Christina McKelvie. Taip pat – įvairių šalių LGBT bendruomenių nariai, renginyje plevėsavo ir Rusijos vėliavos.

Iš Rusijos atvykęs 33 metų gydytojas Petia Voskresenskis BNS teigė su kitais Rusijos LGBT bendruomenės nariais dalyvaujantis jau penktame iš eilės Baltijos parade.

„Organizuojame rusų koloną šiose eitynėse, todėl, kad labai svarbu kelti Europoje klausimus dėl žmogaus teisių pažeidimų LGBT bendruomenės atžvilgiu Rusijoje. Joje per paskutinius dvejus metus vyksta LGBT žmonių genocidas, daugiausia Čėčėnijos respublikoje, kur tiesiog žudomi kitos orientacijos žmonės. Čėčėnijos emisarai važinėja dabar ir į Maskvą, ir į Sankt Peterburgą, kur ten taip pat persekioja kitokios orientacijos žmones“, – pasakojo P. Voskresenskis.

Tačiau anot jo, Rusijoje pačios opiausios ne LGBT žmonių teisės, o apskritai visų piliečių teisų problemos.

„Žmogaus teisių problema LGBT žmonių atžvilgiu nėra itin opi. Rusijoje ypač ryški ir skaudi žmogaus teisių problema visų jos piliečių atžvilgiu. Mes neturime nepriklausomų teismų, nepriklausomos žiniasklaidos, mūsų rinkimų sistema iš esmės sužlugdyta, kuriamas totalitarinis režimas, kuris nuožmiai kovoja su pilietine visuomene“, - kalbėjo eitynių dalyvis iš Sankt Peterburgo.

Tuo metu eitynes atokiau stebėjęs Lietuvoje dirbantis 35-erių statybininkas Vladimiras iš Ukrainos sakė priimantis kitokios orientacijos žmones, bet nepritariantis jų paradams.

„Aš manau, kad kiekvieno tai asmeninis reikalas, tegul jie gyvena, kaip nori. Bet manau, kad parado dėl to nereikia rengti. Mes gi neorgnizuojame paradų šiaip sau, nors mes normalios orientacijos. Nesakau, kad jie nenormalūs. Jie yra, visi pripažįsta, kad jie yra ir ačiū Dievui. Bet kam rengti demonstracijas“, – kalbėjo Vladimiras.

Kai kurie BNS bandyti kalbinti eitynes stebėję vyresnio amžiaus žmonės nepanoro komentuoti eitynių. Tuo metu 65-erių vilnietė Irena sakė atėjusi pasižiūrėti spalvingo ir nuotaikingo reginio.

„Aš tai visiškai normaliai, tolerantiškai žiūriu į visa tai. Jei erzintų, aš čia nebūčiau. Atėjau pasižiūrėt tiesiog, smagu, spalvota, gražu“, – sakė moteris.

Po eitynių gyventojai ir miesto svečiai yra kviečiami į šventę, kuri vyks po atviru dangumi parke prie „Paviljono“, vaivorykštės spalvų perėjos ir LGL būstinės.

„Baltic Pride“ eitynės Baltijos šalyse vyksta kasmet, tačiau vis skirtingose šalyse, tad Lietuvoje jos organizuojamos kas trejus metus.

Pernai eitynės „Už lygybę“ vyko Latvijos sostinėje Rygoje, o jose dalyvavo daugiau nei 8 tūkst. žiūrovų. Dar prieš šeštadienį rengiamas eitynes buvo kalbama, kad tikėtina, jog Vilniuje bus pasiektas dalyvių rekordas ir jų bus apie 10 tūkst.

Riboja eismą

Svarbu, kad eitynių metu Vilniaus mieste numatomi ir laikini eismo ribojimai ir viešojo transporto judėjimo pakeitimai.

Birželio 8 d., nuo 11 iki 15 val., bus draudžiamas transporto eismas Gedimino prospekto dalyje tarp Lukiškių ir Katedros aikščių, T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse bei prieigose.

Nuo 7 iki 15 val. bus draudžiamas automobilių stovėjimas Gedimino prospekto dalyje tarp Lukiškių ir Katedros aikščių, T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio gatvėse ir automobilių stovėjimo aikštelėse prie Katedros bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos.

Taip pat laikinai bus keičiamas viešojo transporto darbo organizavimas: Birželio 8 d. nuo 11 iki 15 val. keisis 10, 11, 33 ir 89 autobusų maršrutų trasos. Nuo 12.30 iki 15 val. keisis 1G greitojo autobuso, 53, 88 autobusų maršrutų ir 2, 3, 6, 12, 14 ir 20 troleibusų maršrutų trasos.