Vilniuje viena po kitos užpultos nepilnametės: prabilo apie labai grėsmingą situaciją

Prieš porą savaičių su Delfi redakcija susisiekė susirūpinęs 12-metės tėvas, jis pasakojo, kad pakeliui į mokyklą nepažįstamasis grasino jo dukrai. Liūdnų pasekmių tąkart pavyko išvengti, nes mergaitės šauksmą išgirdo praeivė ir atskubėjo į pagalbą. Tačiau tėvas turėjo priekaištų policijai, nes jie nesuskubo gaudyti maniako, motyvavusi, kad tam trūksta pajėgumu.

Po to sekė kraupus atvejis,kai vasario 1 d. sostinės centre, Žvėryno rajone, 15 val. 40 min., vyras nusitempė į miško masyvą iš mokyklos ėjusią 15-metę ir ją išžagino.

„Vyksta ikiteisminis tyrimas. Kol kas daugiau informacijos neturime“, – apie šį incidentą pranešė sostinės policija, paklausus, ar jau nustatytas įtariamasis.

O pirmadienį pakeliui į mokyklą užpulta 18-metė, ja nepažįstamasis griebė už rankos, tačiau ji apsigynė dujų balionėliu. Įtariama, kad šįkart kėsintasi į moksleivės rankinę, todėl pradėtas tyrimas dėl bandymo ją apvogti.

Kol patruliavimą suaktyvinę pareigūnai intensyviai aiškinasi šiuos nusikaltimus, gyventojai patys imasi iniciatyvos. Žvėryne moterims ir merginoms organizuoti savigynos kursai, o Karoliniškėse gyventojai rinkosi patruliuoti patys.

Duomenų, kad sostinėje siautėja serijinis maniakas, pareigūnai sako neturintys.

Dalinamasi ir įvairiais naudingais patarimais, kaip apsaugoti save ir aplinkinius. Gyventojai raginami įspėti vaikus nešnekėti su nepažįstamais, neimti iš jų saldainių ir nelipti į svetimus automobilius. Be to, vaikus reiktų įspėti garsiai šaukti ir rėkti, jeigu yra užpuolami. Būtent toks elgesys padėjo 12-metei Karoliniškėse.

Svarbu nedelsiant apie įvykius pranešti 112, kadangi policijai rasti įtariamuosius daug lengviau sekant karštais pėdsakais. Taip pat siūloma mažamečius lydėti, jei jiems tenka eiti atokesnėse vietose, ypač, kai tamsu.

Tačiau bendra situacija neturėtų kelti didelio nerimo, pavyzdžiui, sostinėje viešose vietose 2020-2022 m. kasmet fiksuota vos po vieną išžaginimą, mažėja ir apiplėšimų skaičius.

Paklausta, kas galėjo lemti paskutinius užpuolimus, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė pirmiausia paminėjo pareigūnų trūkumą.

„Didžiausias trūkumas yra reagavimo padaliniuose, kurie reaguoja į įvykius, užtikrina viešąją tvarką, – kalbėjo ji ir pridūrė. – Jei paklausiame Vilniaus policininkų, tai jie sako, kad dabar reagavimas yra prioritetas ir tai ne į visus įvykius suspėja reaguoti. O tokios funkcijos kaip patruliavimas, prevencija, nusikalstamų veikų užkardymas, šitai funkcijai tiesiog visiškai nelikę laiko.“

„Tai nenuostabu, kad nusikaltėliai rytais gali daryti plėšimus, anksčiau tai buvo naktiniai, vakariniai nusikaltimai. Užpulti, išžaginti vidury dienos...“

Bendra situacija – gerėjanti

Tačiau Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis perduotame komentare nurodė, kad tai tik pavieniai atvejai, o bendra statistika rodo, kad viešose vietose padarytų nusikaltimų nedaugėja nei Lietuvoje, nei Vilniuje.

Pareigūnų trūkumas išties yra, sostinėje neužpildyti 22 proc. etatų, visoje Lietuvoje – 18 proc.

„Tiek pareigūnų krūvio subalansavimui, tiek siekiant valdyti kitas rizikas, įgyvendinami veiklos organizavimo pokyčiai, pavyzdžiui, centralizuojamas tam tikrų funkcijų vykdymas, kas leidžia perskirstyti krūvius darbuotojams, prioritetas teikiamas tyrimams ir įvykiams, kuriems skiriamas didžiausias dėmesys ir į kurios nukreipiami turimi ištekliai, standartizuojami ir automatizuojami procesai.

Taip pat nuolat įvairiais formatais probleminiais klausimais bendradarbiaujama su bendruomene, socialiniais partneriais ir institucijomis, ieškant sprendimų (naujausias pavyzdys – Vilniuje ir Kaune į pagalbą, užtikrinant viešąją tvarką, pasitelkiami VST pareigūnai).

Patruliavimas mieste vyksta nuolat. Į pavojingiausius A ir B kategorijos pranešimus policija visuomet reaguoja nedelsiant ir tai niekaip neįtakoja mažesnis pareigūnų skaičius“, – rašoma policijos komentare.

Pagal policijos pateiktą statistiką, į didžiąją dalį įvykių reaguojama laiku, be to, pareigūnų skaičius Lietuvoje vis tiek yra gerokai aukštesnis nei ES vidurkis, o viešose vietose padarytų nusikaltimų nuosekliai mažėja.

Reiktų pastebėti, kad stabiliai mažėja ir sunkių smurtinių nusikaltimų bei nužudymų skaičius.

Kritikavo reformas

R. Katinienė negailėjo kritikos nuolat policijoje vykdomoms reformoms, kurios, jos nuomone, neduoda norimų rezultatų. Tačiau sakė, kad prisiimti atsakomybę čia turi ir politikai, pirmiausia, Vidaus reikalų ministerija, kuri policijos sistemą esą paliko tvarkytis pačią, nors reikalauja itin daug – ir valdyti virusą, ir riaušes, ir spręsti aibę kitų problemų.

Roma Katinienė

© ELTA

Ji atkreipia dėmesį, kad nors nuolat kalbama apie didėjantį darbo užmokestį, išties dalį pareigūnų atlyginimo sudaro dirbti viršvalandžiai ir naktinės pamainos, o tai iškreipia realų vaizdą.

„Viešojo saugumo negalima vertinti per komercijos prizmę, apsimoka ar neapsimoka, kai kuriems dalykams reikia skirti prioritetą. Ir jeigu mes norime jaustis saugūs gatvėse, norime, kad mūsų vaikai nebūtų prievartaujami, kad vidury dienos nebūtų atiminėjami daiktai, valstybė turi labai aiškiai pasakyti, yra viešasis saugumas prioritetas ar nėra, šiai dienai, panašu, kad nėra. Reikia globalių sprendimų, rimčiau kalbėti ir apie darbo užmokestį, ir apie pareigūnų reabilitaciją, ir apie sveikatos apsaugą.

Ir dar labai svarbu, turi būti kontrolė, kad atėjusi nauja policijos vadovybė negalėtų daryti belekokių eksperimentų, kai galiausiai sistemą palieka masė pareigūnų, o valstybei yra labai brangu parengti. Dabar, ypač iš Vilniaus, yra signalai, kad pusmetį patirties turintys pareigūnas apmoko ką tik atėjusį, po 6 savaičių trukmės įvadinių mokymų. Ir tokius žmones mes įmetam į Vilnių, kur yra didžiuliai krūviai, ir žmonės realiai nesusitvarko“, – kalbėjo R. Katinienė.

Anksčiau buvo net priimtas sprendimas sostinėje policininkus ekipažuose suporuoti su šauliais ir rėmėjais, tačiau po viešos kritikos, R. Katinienės žiniomis, šios idėjos atsisakyta.

„Bet žmonės nespėja, pareigūnai jau pasitelkiami iš Elektrėnų, Trakų, Ukmergės“, – pastebėjo ji.

Statistika problemų nerodo

R. Matonio pateikta statistika rodo, kad reagavimas laiku (ne ilgiau kaip per 12 min. – mieste ir 20 min. – kaime ) į A kategorijos įvykius 2022 m. siekė net 95 proc., kai tuo tarpu per pandeminį laikotarpį (2020-2021 m.) jis siekė 96 proc., o 2019 m. reagavimas laiku siekė 89 proc. Reagavimas į B kategorijos pranešimus laiku 2022 m., kaip ir 2020-2021 m. siekia 97 proc., kai tuo tarpu 2018-2019 m. siekė 94-93 proc.

„Pareigūnų trūkumas gali turėti įtakos reagavimui į neskubius C ir D kategorijos pranešimus, kuomet nėra grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai. Tuomet dėl pareigūnų trūkumo žmonėms iš tiesų tenka ilgiau palaukti atvykstančio ekipažo“, – pažymima komentare.

„Kasmet atliekamos gyventojų apklausos rodo, kad žmonės jaučiasi saugiai (Vilniuje saugiau jaučiasi 87 proc. gyventojų, 79 proc. kriminogeninę situaciją sostinėje vertina gerai), šie skaičiai kiekvienais metais auga.“

Ramūnas Matonis

© DELFI / Kiril Čachovskij

Didžiausias reagavimo padalinio pareigūnų sumažėjimas 2022 m. stebimas Vilniaus miesto ir rajono ir Kauno miesto ir rajono teritoriją prižiūrinčiuose padaliniuose. Palyginus 2021 m. ir 2022 m. rodiklius, Vilniaus mieste registruota 8,9 proc. daugiau nusikalstamų veikų viešosiose vietose (registruota – 2677), o Kauno mieste – mažėjo 9,1 proc. (registruota – 1143). Tačiau stebimas ženklus nusikalstamų veikų, padarytų viešosiose vietose skaičiaus mažėjimas, jei vertinsime iki pandeminį laikotarpį, kai 2019 m. buvo registruotos 3407 veikos Vilniaus mieste ir 1931 – Kauno mieste.

Analizuojant užsienio šalių skaičius, matome, kad Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka apie 266 pareigūnai, t. y. ES vidurkis, (pvz. mažiausiai Suomijoje - 142, Vokietijoje – 169 pareigūnai).

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad per pandemiją siekiant mažinti reagavimo padalinių pareigūnų krūvį, buvo įsteigtas padalinys, kuris reaguoja į gyventojų pranešimus nuotoliniu būdu ir taip ženkliai sumažina krūvius gyvai reaguojantiems pareigūnams.2022 m. padalinys reagavo į 105 000 pranešimus apie C ir D kategorijų įvykius, iš kurių 90 000 buvo apdoroti nuotoliniu būdu ir pajėgoms vykti į įvykio vietą nereikėjo“, – pažymima policijos komentare.

Įtaria karo įtaką

Buvęs generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas sakė, kad pareigūnų trūkumas ypač įtakos gali turėti dėl to, nes nespėjama ištirti nusikaltimų, o ypač bėda, kai tarnyba palieka didelę patirtį turintys kriminalistai.

„Žinoma, nereikia kelti panikos, – sakė pašnekovas ir akcentavo. – Svarbiausia, jei yra tokie nusikaltimai, jie turi būti atskleisti, o nusikaltėlis atiduotas teisingumui. Čia yra didžiausia bėda, kad kai kurie pasijaučia nebaudžiami, labai svarbu, kad to nebūtų.“

Buvęs komisaras pažiūrėjo į problemą ir kiek kitu kampu, jis nerimauja dėl to, kad jauni žmonės, jo akimis, darosi vis žiauresni. Tiesa, žvelgiant į statistiką, nepilnamečių nusikaltimų registruojama vis mažiau.

„Mes matome, kas užregistruota, bet kiek yra patyčių, nežymių sveikatos sutrikdymų, tie dalykai latentiniai, jų nematome, – svarstė komisaras ir iškart pasidalino įžvalga, kad viena priežasčių gali būti karas. – Mes kiekvieną dieną skaitome apie karą Ukrainoje ir jo žiaurumus. Tai juk žudymai, sprogdinimai, kankinimai ir seksualiniai nusikaltimai. Manau, tai turi įtakos, yra, kas pagalvoja, ten vyksta, kodėl aš čia negaliu.“