Vilniuje perskaityti užmirštų moterų vardai ir paskelbta Vasario 17-osios deklaracija

Renginio metu taip pat paskelbtas vasario 17 dienos aktas, kviečiantis kurti demokratišką valstybę, kurioje visos grupės turėtų galimybę lygiavertiškai dalyvauti valstybės gyvenime. Skaitymai surengti iš viešbutis „Narutis“ balkono, nes šalia esantys Signatarų namai iniciatyvą įsileisti atsisakė.

Renginiai vasario 17 -ąją organizuojami neatsitiktinai. Plačiajai visuomenei iki šiol mažai žinoma, kad 1918 m. vasario 17 dieną įvyko pirmoji protesto akcija nepriklausomybę ką tik paskelbusioje Lietuvoje. Kaip teigia moterų judėjimus tyrinėjanti istorikė prof. Virginija Jurėnienė, į ją susirinko tūkstantinė minia ir priėmė peticiją, reikalavusią į Lietuvos Tarybą įtraukti moteris. Nors šiandien mažai kas klausia, kodėl tarp nepriklausomybės akto signatarų moterų nebuvo, anuomet tokia situacija neatrodė normali – suprasta, kad besikuriančios valstybės demokratijos kokybę gali garantuoti tik visų gyventojų atstovavimas.

Po skaitymų prie Signatarų namų, dalyviai persikėlė prie seksualinio priekabiavimo purtomos Vilniaus dailės akademijos, ten pastatytos menininkės Eglės Grėbliauskaitė raidės #MeToo (liet. aš irgi), kuriomis solidorizuojamasi su seksualinio priekabiavimo ir smurto aukomis.

Šiandien nuo vidurdienio Nacionalinėje galerijoje taip pat vyksta konferencija „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje:klimato kaita“. Joje pranešimus skaito Lietuvos mokslininkai ir aktyvistai, tarp kurių ir Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas prof. Dainius Pūras, Lietuvių tautosakos ir literatūros vyr. mokslo darbuotoja Audronė Žukauskaitė, lygių galimybių ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė ir kt.

Renginiai, prisiminti 1918 m. vasario 17 d., vyksta jau trečią kartą. Organizatorės, pabrėždamos demokratinio dalyvavimo svarbą, vasario 17 d. kviečia vadinti Nacionaline emancipacijos diena. Dėl to praėjusiais metais kreiptasi į LR Seimą, kreipimąsi parėmė beveik 300 LR piliečių.