Testavimo metu surengta spaudos konferencija, kurios metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Norvegijos Karalystės ambasados pirmasis sekretorius Eirik Lyberg Bergene bei PAGD direktorius Saulius Greičius aptarė sirenų sistemos plėtrą, vykdomą iš Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų finansuojamo projekto „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“.
ELTA primena, kad praėjusių metų rudenį PAGD pasirašė sutartį dėl perspėjimo sirenų valdymo įrangos diegimo.
Įgyvendinant projektą, planuota įsigyti sirenas, kuriomis iš dalies būtų modernizuota Lietuvos gyventojų perspėjimo sistema ir sudarytos prielaidos tolesnei jos plėtrai bei integracijai su kitomis sistemomis.
Pažymėtina, kad praėjusiais metais su tiekėjais buvo pasirašyta sutartis dėl 197 sirenų įrengimo. 2023 m. rugsėjo mėn. pasirašyta dar viena sutartis dėl šių sirenų valdymo įrangos diegimo.
Skaičiuojama, kad įrengus sirenas ir įdiegus valdymo įrangą bus sudarytos sąlygos perspėti ne mažiau kaip 75 proc. gyventojų, gyvenančių vietovėse, patenkančiose į Astravo atominės elektrinės skubių apsaugomųjų veiksmų ir išplėstinio planavimo atstumą – iki 100 kilometrų poveikio zoną.
Moderni perspėjimo sirenomis sistema diegiama 17 savivaldybių. Numatytas sirenų ir jų valdymo įrangos montavimo darbų laikas – 2023-2024 metai.
Vilniuje išbandytas Norvegijos finansuojamo perspėjimo sirenų projektas
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje pirmadienį išbandyta sirenų sistema, kuri turi perspėti gyventojus apie kylantį branduolinį, cheminį bei oro pavojų. Kaip teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, finansuojant Norvegijai tokių sirenų septyniolikoje Lietuvos savivaldybių iš viso bus įrengta beveik 200.
„Poros metų perspektyvoje kartu su Norvegų projektu ketiname įdiegti apie 500 sirenų. Projekto vertė būtų apie 10 mln. eurų. (...) Užbaigus projektą Lietuvoje turėtume turėti iš viso 1141 sireną“, – žurnalistams pirmadienį teigė A. Bilotaitė.
Ji taip pat pažymėjo, kad šiuo metu sirenomis galima pasiekti apie 58 proc. gyventojų. Šį skaičių, anot ministrės, siekiama padidinti.
„Šiuo metu Lietuvoje turime gana neblogą sirenų tinklą. Jame yra apie 1 tūkst. sirenų“, – sakė A. Bilotaitė, pridurdama, kad kol kas visos jos jungiamos atskirai.
„Turime decentralizuotą tinklą, o tai reiškia, kad kiekviena sirena pajungiama atskirai. Dirbame link to, kad turėtume centralizuotą sistemą“, – pabrėžė ministrė.
Kaip praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), jog Norvegijos finansuojamo projekto metu perspėjimo sirenos montuojamos tose šalies vietovėse, kurios patenka į Baltarusijos atominės elektrinės skubių apsaugomųjų veiksmų ir išplėstinio planavimo atstumą – 100 kilometrų poveikio zoną.
PAGD: bus diegiama dar 500 sirenų
Kalbėdamas apie tolesnius sirenų tinklo tobulinimo darbus, S. Greičius sako, kad Norvegijos finansuojamo projekto metu pirmąsias sirenas pasirinkta diegti pasienio su Baltarusija savivaldybėse, nes jos yra arčiausiai Baltarusijoje veikiančios Astravo atominės elektrinės. Planuojant projektą karo pavojaus nebuvo numatyta, akcentuoja S. Greičius.
„Atsižvelgiant į naujus geopolitinius iššūkius, yra paskaičiuota, kad reikia įsigyti dar 500 sirenų, kurios būtų išdėstomos visoje Lietuvoje, siekiant padidinti gyventojų perspėjimą ne tik dėl Astravo pavojaus, bet ir kitų grėsmių“, – žurnalistams nurodė S. Greičius.
Visgi, pripažįsta PAGD vadas, toks kiekis sirenų vis vien neužtikrins šimtaprocentinio Lietuvos gyventojų perspėjimo.
„Nebus, kad pasieksime 100 proc. gyventojų (…) Bet tai, kad bus pasiekiami 75–80 proc. gyventojų, yra pakankamai geras, žiūrint pasaulio mastu, pasiekiamumas. Juolab sirenos nėra vienintelis gyventojų pasiekiamumo būdas“, – pažymėjo jis.
