Pirmieji įnašai 1992 m. siekė apie 15 000 tuometinių rublių. Tačiau sudėjus pamatus apie 1993 m. statybos įstrigo. Tai atsitiko dėl kelių priežasčių: pirmiausia kooperatyvo nariams stigo lėšų ir keitėsi teisinis kooperatinių butų statybos reglamentavimas. Kita vertus, kilo įtarimų pirmininko atžvilgiu dėl nesugebėjimo tinkamai tvarkyti kooperatyvo reikalus. Pirmininkas atsistatydino, palikdamas ir tam tikrų sunkumų, tačiau, kaip vėliau pamatysime, tai buvo tik kur kas didesnių bei įdomesnių problemų įžanga.
1993 m. 181–asis GNSK reorganizuotas į 38–ąją gyvenamųjų namų statybos bendriją, kuri veikia iki šiol, nors namas, pasak bendrijos pirmininko Gintauto Indriūno, galutinai priduotas statybos priežiūros komisijai jau 2006 m. viduryje, praėjus vos aštuonetui metų po jo apgyvendinimo.
Tiesa, tai įrodančių dokumentų pirmininkas nepateikia net valdybos nariams.
Po pirmojo pirmininko atsistatydinimo dalis gydytojų, ligoninėje jau įgijusių autoritetą ir turinčių pajų 38–ojoje GNSB, kaip naujos bendrijos išrinkta nauja valdyba visuotiniam susirinkimui pasiūlė išrinkti ir naują pirmininką. Į šias pareigas buvo siūloma, kaip tuo metu daugeliui atrodė, padori ir energinga vyresnioji medicinos sesuo Dalia Petrikienė. Deja, tik vėliau išaiškėjo, kad visa valdyba ir pirmininkė buvo vienas senų draugų ir giminių „klanas”, kuris jau tuo metu, matyt, turėjo savų tikslų, nebūtinai sutampančių su bendrijos narių svajonėmis kuo greičiau įsikurti moderniame ir gana nebrangiame nuosavame būste.
Bankų „priežiūra”
Reikalas merdėjo iki 1994 m. rugpjūčio mėnesio, kol buvo pasirašyta 38–osios GNSB ir Lietuvos žemės ūkio banko ilgalaikio kredito sutartis bei pradėjo plaukti pinigai į bendrijos sąskaitą, kurią valdė tik bendrijos pirmininkė Dalia Petrikienė. Kredito grąžinimas turėjo prasidėti tik 1997 m., o galutinis jo grąžinimas turėjo baigtis iki 2019 m. Minėtas lengvatinis kreditas turėjo būti suteiktas ir paskirstytas bendrijos nariams pagal LR Vyriausybės 1993–04–19 d. nutarimo Nr.274 nustatytą tvarką (nauja redakcija 2001–08–09 d. Nr. 982).
Įdomu tai, kad niekas nesupažindino bendrijos narių su minėtu Vyriausybės nutarimu ir nepateikė sutarties kopijų, kaip dar vėliau paaiškėjo, net nesudarė su gyventojais individualių kredito, t.y. skolos perkėlimo, sutarčių, nors kredito sumos bendrijos nariams buvo gana aiškiai paskirstytos. Šią veiklą kuravo Vilniaus miesto savivaldybė, kuri turėjo prižiūrėti proceso teisėtumą.
Bendrijos nariams nebuvo įteikti net individualūs paskolos mokėjimo grafikai, kuriuose būtų pateiktos konkrečios datos ir mokėtinos bankui sumos. Kažkodėl tiek tada LŽŪB, tiek po to NORD/LB, tiek ir dabar DnB NORD bankui tai visai nerūpėjo, nors bankas, kaip žinoma, yra vienas iš paskolą administruojančių subjektų, prižiūrinčių ir jos panaudojimo teisėtumą bei finansinės apskaitos tvarką. Keitėsi tik banko pavadinimai.
Tačiau buvo sudaryti bendrijos narių sąrašai, visi, kurie turi kreditą, pasirašė sutinką su gautų sumų skaičiumi, o sąrašai atiduoti LŽŪB. Taip bankui neliko galimybės sakyti, kad jis neturi informacijos. Vadinasi, bankas turėjo kontroliuoti ir administruoti minėtą paskolą. Kaip žinoma, pagal minėtą Vyriausybės nutarimą komercinių bankų priežiūrą turėjo vykdyti ir Lietuvos bankas, nes visos didesnės problemiškos paskolos yra fiksuojamos ir administruojamos Lietuvos banke.
Afera
Dauguma bendrijos narių buvo jauni (20–30 m.), gal kiek naivūs, tikintys kitais bei neįtarinėjantys kiekvieno nepadorumu. Tuo pasinaudojo ir pirmininkė D.Petrikienė, mat dauguma bendrijos narių buvo jos bendradarbiai ar jų šeimų nariai, su kuriais susitikdavo ir bendraudavo įvairiausiomis gyvenimo progomis.
Neaiškumai prasidėjo apie 1996 m., kai reikėjo spręsti dėl galutinės būsto 1m2²kainos, jos formavimo ir statybų užbaigimo. Kaina buvo nustatyta tokia: 1100 Lt už 1 m2 Tačiau čia prasideda „įdomioji” istorijos dalis.
Pirmininkė D.Petrikienė, vyr. finansininkė Viktorija Šapranauskienė ir statybų vadybininkas Vidas Rakauskas nuolat pabrėžė, kad dauguma vėluoja mokėti už statybas, nors kreditą, kaip vėliau paaiškėjo, paskirstė ir savo „artimiems” ar „klano” žmonėms, kurie juo pasinaudojo, pardavė butus ir paliko visas skolas bei problemas bendrijai.
Čia verta pasakyti, kad 2006 m., banko DnB NORD duomenimis, kredito nesutapimas pagal bendrijos apskaičiavimus ir banke fiksuojamas sumas yra apie 249 000 Lt, tai yra keletui žmonių neteisėtai suteikto, o vėliau jiems su D.Petrikienės pagalba pardavus butus, negrąžinto bendrijai kredito dalis. Žinoma, palūkanas ir delspinigius D.Petrikienė su savo finansininke bei banku skaičiavo visiems.
Tačiau DnB NORD banko vadovybė, būtent Specialiųjų aktyvų departamento vadovas Vaidotas Aleksius ir kiti, puikiai žinodami situaciją 38–ojoje GNSB, kažkodėl nė karto neiškėlė klausimo dėl „paleidžiamų”(pažymos išduotos D.Petrikienės ir Šapranauskienės) iš bendrijos narių. Tie nariai pristatydavo pažymas, kad nieko nėra skolingi bendrijai, tuo pat metu bankui skola augo, augo ji ir antstoliams. Bankas net nesivargino atsiųsti patikrinimo komisiją, jau nekalbant apie elementarų paskolos administravimą ir panaudojimo teisėtumo bei tikslingumo kontrolę. Jis nereagavo ir į faktą, kad 38–osios GNSB pirmininkė nesivargino pateikti finansinių ataskaitų metų pabaigoje. Taip pat, nors gyventojai prašė, net nebuvo varginamasi jiems pateikti individualių ataskaitų iš banko.
Taip prasidėjo įvairios mokėjimų įskaitymo banke ir bendrijoje klaidos bei neatitikimai. Bendrijos nariai ne kartą prašė patikslinti kai kuriuos duomenis bei sumas ir tik griežčiau pareikalavus būdavo raminama, kad jau bankas visa tai rengia ir esą pateiks pirmininkei D.Petrikienei viską, ko reikalaujama. Pirmininkė esą ramiai perduos bendrijos nariams, kad po vieną ar būriais į banką vaikščioti nedera, esą yra bendrijos įgaliotas atstovas ir t.t. Pagaliau visas bendrijos banko sąskaitas areštavo antstoliai, o tuomet D.Petrikienė pasiūlė bendrijos nariams atsiskaityti grynaisiais į kasą. Įdomiausia, kad ji išrašinėjo kvitukus ir visi ramiai mokėjo.
Tuo metu pradėjo atsirasti bendrijos skolos AB”Vilniaus energijai”, AB „Rytų skirstomiesiems tinklams” ir kelioms statybos bendrovėms. Belieka pridurti, jog antstoliai šiuo metu bendrijai pareiškę pretenzijų už 519 517 Lt. Svarbu ir tai, kad areštuoti ne visi bendrijos narių butai, tačiau skola priklauso visiems, kol nebus nustatytas kaltas (–ti) asmuo (–nys).
Regis, D.Petrikienė bent iš pradžių pasisavino 380 368 Lt grynaisiais. Tai patvirtino bendrijos revizijos komisija, nepriklausomas bei Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (ENTS) atliktas auditas. Grynųjų pinigų pasisavinimo faktas gal nebūtų taip greit išaiškėjęs, jei ne keletas kitų aplinkybių.
Įdomios aplinkybės Nuo 1998 m. dauguma bendrijos narių negaudavo kvietimų į rinkimus. Panorėję juose dalyvauti turėdavo eiti aiškintis individualiai į rinkimų apylinkes ir pan. Na, bet tai galima pavadinti ir nesusipratimu.
Svarbiausia, jog daugeliui tiesiog nusibodo gyventi neturint teisinės buto registracijos. Gyvendami nuolatinėje nežinioje dėl kredito ir skolų, vis daugiau bendrijos narių pageidavo individualizuoti kreditą ir mokėti tiesiogiai bankui, o ne per bendrijos sąskaitą. Taip pat daugelis reikalavo, kad namas būtų „priduotas” statybų priežiūros komisijai, nes bankas pabrėžė, kad priešingu atveju kredito negalima atskirti.
Tačiau tapo itin įdomu, kai bendrijos narys Laimas Dieninis paskelbė NORD/LB banke sužinotą informaciją, kad nesutampa bendrijos buhalterės V.Šapranauskienės pateiktas kredito likutis su banko duomenimis (tai minėta). Staiga D.Petrikienė pačiupo atsineštus kredito paskirstymo bendrijos nariams sąrašus, kuriuos visiems susirinkusiems pristatė, ir ėmė visų akivaizdoje juos plėšyti. L.Dieninis ir kiti tiesiog pagavo tuometinę pirmininkę už rankų, buvo atimti minėti sąrašai. Iš sąrašų akivaizdu, kam D.Petrikienė „padalijo” kreditą, ir dar akivaizdžiau, kas jo negrąžino. Buvo iškviesta policija (įvykis oficialiai užfiksuotas 2005 m. pradžioje).
Tada bendrijos nariai nutarė nedelsdami perimti iš D.Petrikienės ir finansininkės V.Šapranauskienės visus, kiek tą vakarą buvo įmanoma, bendrijos dokumentus. Bendrijos nariai pasiskirstė grupėmis: vieni nuvyko su D.Petrikiene prie jos buto durų (į vidų niekas nėjo, kad nebūtų apkaltinti neteisėtais veiksmai) ir laukė, kol ji perduos namuose laikomą dokumentų dalį. Taip pat buvo perimami dokumentai (deja, tik tie, kuriuos geranoriškai perdavė) ir iš V.Šapranauskienės buto. Vėliau jau revizijos komisija atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis dokumentų, o ypač paskutinio laikotarpio – 2002–2005 m., yra neaišku kur.
Veiksmai ir proveržiai
Vėliau paaiškėjo, kad tuo metu buvo parduodamas D.Petrikienės ir kai kurie kiti jai artimų žmonių butai.
Jie buvo išregistruojami pas antstolius ir banke, nurodant, kad esą nieko nėra skolingi.
Tačiau įvyko aferistams akivaizdžiai nenumatytas atvejis – netyčia bendrijos nariui D.Druskiui pavyko perimti kelis tūkstančius grynų pinigų priėmimo kvitų originalų. Taip paaiškėjo pinigų pasisavinimo faktas.
Po revizijos komisijos pateiktų išvadų 2005 m. gegužės 25 d. buvo įteiktas 38–osios GNSB įgaliotinių prašymas Vilniaus m. ENTS viršininkui A.Lapickiui. Birželio 6 d. dėl D.Petrikienės veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Keitėsi ne tik bylą tyrę policininkai, bet ir prokurorai. Dabar oficialiai bylą prižiūri Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė, tačiau byla jau pusantrų metų nejuda iš vietos. Prokurorė teigia, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl komentuoti bei prognozuoti bylos baigties negalinti.
Netrukus bendrijoje prasidėjo dar keistesni dalykai. Valdybos ir visuotinių susirinkimų metu bendrijos nariams siūlant, kad reikėtų samdyti audito įmonę ir advokatą, pirmininkas Gintautas Indriūnas (Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Turizmo tarybos sekretorius) ir dar keli valdybos nariai (pvz., Birutė Danilovienė, Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino giminaitė) tam pasipriešino.
Dar vienas įdomus faktas: būtent B.Danilovinė pirmoji „atsiskyrė” kreditą, bet nespėliosime, kaip jai tai pavyko.
Bronė Indriūnienė taip aršiai tam priešinosi ir agitavo bendrijos narius, kad jie balsuotų prieš šiuos pasiūlymus. Ko gero, nereikia nė minėti, kad ir G.Indriūnas tam nepritaria, nors turi visus įgaliojimus.
Viena „smulkmena” – bendrijos visuotinis susirinkimas patvirtino, kad reikia surinkti pinigus (tikslinei paskirčiai) auditui ir advokatui samdyti (didžioji dalis pinigų jau surinkta, juos turi pirmininkas), bet yra galiojantys du valdybos bei susirinkimo protokolai, kad tik su jau minėto valdybos nario L.Dieninio pritarimu ir tiesioginiu dalyvavimu būtų sudaryta sutartis su advokatų kontora, kuri galėtų tinkamai atstovauti bendrijos narių interesams. Belieka pridurti, kad dar šiandien nėra sudaryta sutartis su jokiu advokatu ar kontora, nes tam ir toliau priešinasi bendrijos pirmininkas. Be G.Indriūno pritarimo nėra galimybės pajudėti iš mirties taško.
Pagaliau įdomu... ..., jog atskiriems bendrijos nariams pradėjus domėtis savo teisėtai valdomo ir naudojamo nekilnojamojo turto klausimais, paaiškėjo, kad turtas niekur nėra registruotas jų vardu. Žmonės ten gyvena ne vienerius metus, moka mokesčius ir t.t.
..., jog įspėjimai bei grasinimai atskiriems aktyviausiems bendrijos nariams iš DnB NORD banko vadovų beveik tapę norma – pvz., buvo sakoma, kad tie, kurie daug šneka ir aiškinasi, dažniausiai lieka paskutiniai.
..., jog bendrijos nariai nuolat ignoruojami, jiems piktybiškai nepateikiant jokių duomenų apie įsiskolinimus – DnB NORD bankas (iš dokumentų aišku, kad būtent Vaidotas Aleksius bei Janina Liutkevičienė) nemato tam reikalo.
..., jog sutikslinus Vį Registrų centro duomenis šiuo metu įkaitų name iš 100 (nors name yra 96 butai) yra: 17 butų, kurių savininkai jau nėra bendrijos nariai (neaišku, kas ir kada, kaip, būdami skolingi ar ne išėjo iš bendrijos);
41 butas, kurių savininkai yra bendrijos nariai ir turi nuosavybės teises į turtą, nors neaišku, kur ir kas turi, kas ir kada, kaip, būdami skolingi ar ne, suteikė leidimą įregistruoti nekilnojamąjį turtą arba jį parduoti;
42 butai, kurių savininkai yra bendrijos nariai, bet dar iki šiol neturi įregistravę nuosavybės teisių į savo valdomą ir naudojamą turtą (absurdas?).
Bendrijos pirmininkas G.Indriūnas teigia, jog „tam tikri asmenys” be reikalo kelia triukšmą ir klausia paprastai: „Kas Jus užsakė?” Dar sako, kad „jeigu bėda tik Indriūnas...”, jis galintis pirmininkas ir nebūti, bet esantis suinteresuotas „teigiama” ir kuo greitesne bylos baigtimi.
Faktai
- Atstolių areštuoti, iš paminėtų 100, tik 26 butai.
- Iš viso yra 83 bendrijos nariai.
- Įvairių antstolių iš bendrijos išieškoma skola – daugiau nei 0,5 mln. Lt.
- Didžiausi skolininkai jau paleisti iš bendrijos be skolų.
- Teisėtvarkininkai teigia, jog nieko komentuoti negali, nors tyrimas vyksta jau 1,5 metų.
- Bankas iki šiol neginčija sudarytų butų pardavimo arba įregistravimo sandorių.
- Nes neva vyksta tyrimas...
Politikos savaitraštyje "Atgimimas" taip pat skaitykite:
Stanislovas Kairys kalbina televizijos žurnalistą Marių Jančių: „Žinokime, ko iš žiniasklaidos norime”
Rasa Gečaitė: "Rivjeros" lietuviškai
Džina Donauskaitė: Konkurencijos šaržai