„L. Bražėnienę išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių“, – antradienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, pažymėjusi, kad nepasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu pateikti kaltinimai dėl dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir dokumentų klastojimo.
Tiesa, nuosprendis kol kas nėra įsiteisėjęs, proceso šalys, jeigu nesutiks, jį dar galės skųsti apeliacine tvarka.
Šią baudžiamąją bylą teismas nagrinėjo daugiau kaip pusantrų metų, procesas vyko neviešuose posėdžiuose – taip buvo siekiama apsaugoti nukentėjusiosios privačius asmens ir sveikatos duomenis.
Kaip Delfi.lt nurodė teismas, šioje byloje buvo atliktos trys deontologinės teismo medicinos ekspertizės.
„Teismas, įvertinęs teisės normų, kurių netinkamu atlikimu buvo kaltinama L. Bražėnienė, aiškinimą, įvertinęs ekspertų teisme duotus paaiškinimus, remdamasis atliktų deontologinių teismo medicinos ekspertizių išvadomis, sprendė, kad gydytoja L. Bražėnienė atliko visus tyrimus ir tinkamai juos vertino“, – nurodė teisėja A. Ragelienė.
Anot teismo, byloje esantys duomenys patvirtino, kad „vaisius žuvo dėl motinos-vaisiaus kraujotakos nepakankamumo“, o vienoje iš išvadų buvo konstatuota, kad to nebuvo galimybės nustatyti iki gimdymo (vaisiaus ir placentos gimimo).
„Todėl negalima teigti, kad atlikus papildomus tyrimus būtų buvę galima išvengti vaisiaus žūties bei tai, kad priežastinio ryšio tarp gydytojos akušerės ginekologės L. Bražėnienės veiksmų (neveikimo) ir vaisiaus žūties nenustatyta, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiosios vaisius žuvo dėl gydytojos L. Bražėnienės neteisėtų veiksmų (neveikimo)“, – nuosprendyje pažymėjo teisėja A. Ragelienė.
Anot jos, šioje byloje taip pat nenustatyta objektyvių duomenų, kad gydytoja būtų tyčia klastojusi nukentėjusiosios medicininius dokumentus.
„Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms – teismo manymu, nėra pagrindo pripažinti, kad L. Bražėnienės veika žymint duomenis nėščiosios sveikatos kortelėje darė įtaką teisiniams santykiams, pacientės teisėms, gydymo eigai, būdui ir pan., todėl tokia veikia, jei ji ir būtų padaryta, baudžiamosios atsakomybės neužtraukia“, – teismas nurodė, kodėl L. Bražėnienė buvo išteisinta dėl dokumento suklastojimo ir panaudojimo.
Be to, buvo įtariama, kad L. Bražėnienė į nėščiosios kortelę įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis bei šią kortelę panaudojo pateikdama gydymo įstaigos administracijai, kai buvo nagrinėjamas nukentėjusiosios skundas. Vėliau šie dokumentai buvo pateikti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, kurios vertino, ar medikė nepadarė klaidų.
Bylos duomenimis, dar 2018 m. vienai vilnietei maždaug pusę metų buvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos – nėštumo priežiūra. Vėliau mergina buvo hospitalizuota Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje dėl vaisiaus žūties gimdoje – nustatyta, kad gimė vyriškos lyties negyvagimis.
Šioje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio policija, o jį kontroliavo – Panevėžio prokuratūra, nes nukentėjusiąja pripažinta mergina dirba vienoje teisėsaugos institucijoje Vilniuje; perdavus baudžiamąją bylą į kitą miestą buvo siekiama išvengti galimo pareigūnų šališkumo.
