Vilniaus matematika: slėptuvės išparduotos už 1,5 mln. eurų, dabar jas atkurti reikėtų dešimčių milijardų

Karo, apie kurį nuolat kalba politikai, atveju liktume pliki ir basi, o slėptis neturėtume kur. Toks gerų laikų palikimas, nes slėptuvės ir priedangos, kuriose galėtume prisiglausti nuo bombų ir raketų buvo privatizuotos ar parduotos, miestui nepriklauso, o atkurti buvusią struktūrą finansiškai nepajėgi nei valstybė, nei miestas.

Tačiau šis sovietinis palikimas nedingo be pėdsako. Dar neseniai tuose požemiuose virė pusiau legalus gyvenimas, o kai kurios iš jų išlikę ir puikiai išsilaikę. Kas vykdavo požemiuose atgavus Nepriklausomybę, kaip jos atrodo dabar ir kokie reikalavimai keliami naujoms – video pasakojime.
Tačiau savarankiškai ieškoti dar išlikusių, kad ir privatizuotų, objektų neverta. Savivaldybė, motyvuodama asmens duomenų apsauga, atsisakė pateikti jų adresus.

Parduodant tiek valstybei, tiek savivaldybėms nuosavybės teise priklausančias slėptuves, naujiems savininkams būdavo privaloma su apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba pasirašyti slėptuvės apsaugos ir priežiūros sutartį ir naudotis slėptuvės patalpomis pagal sutartyje nustatytas sąlygas. Tokiu būdu naujas savininkas buvo įpareigojamas leisti naudotis slėptuve, jei toks poreikis iškiltų.

2010 metais įsigaliojo naujos redakcijos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, buvo priimti nauji teisės aktai, reglamentuojantys slėptuvių ir kolektyvinės apsaugos statinių poreikį, paskirtį ir įrengimo reikalavimus. Pagal galiojančius teisės aktus privatūs slėptuvių savininkai nebėra įpareigojami leisti naudotis slėptuve, jei toks poreikis iškiltų.