Išeinantis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, anot jo, paliko baisią sumaištį, netikrumą, absurdiškumo ir beprasmybės jausmą.
„Tarpiniai patikrinimai sutrikdė ugdymo procesą, parodė užduočių nekokybės kontekstą. Galbūt tik vienas sveikintinas dalykas, kad mokinių ir tėvų iniciatyva visas šitas absurdas, kuris buvo nuleistas buldozeriniu principu ant mokyklų, pritariant įvairioms liokajiškoms organizacijoms, kurios rado argumentų, kad tai labai svarbu, buvo sustabdytas“, – LNK Vidurdienio žinioms kalbėjo jis.
Pasak S. Jurkevičiaus, licėjaus moksleiviai raštu kreipėsi į institucijas dėl fizikos egzamino, o šiomis dienomis išsiuntė kreipimąsi dėl lietuvių kalbos tarpinio patikrinimo.
„Tėvai sukėlė didžiulį ažiotažą dėl komisijų, kurios perskaičiavo įvertinimus. Iš esmės kiekvienas žingsnis buvo lydimas kažkokio nesusipratimo, beprasmybės ir mokyklas iš normalaus ritmo, galima sakyti, išjungė mėnesiui“, – teigė Vidurdienio žinių pašnekovas.
Vadina eksperimentu
Vilniaus licėjaus vadovo teigimu, įvedant tarpinius patikrinimus buvo eksperimentuojama su moksleiviais, tėvais ir su visuomene. Dabartinę situaciją jis prilygino Gordijaus mazgui, kurio išpinti esą beveik neįmanoma.
„Manau, sistema toliau bandys užglaistyti, bandys įrodyti tam tikrų keitimų prasmę, nes mes įklimpome keisdami programas, įvesdami papildomas disciplinas, neparuošę mokymo priemonių, įvedę tokias disciplinas kaip „gyvenimo įgūdžiai“. Sukūrėme kažkokią nerealią situaciją, iš kurios norisi išeiti kaip iš tam tikro košmaro“, – kalbėjo jis.
Tūkstantmečio mokyklų projektą licėjaus vadovas vadina paaugintu pseudoprojektu, ir apibendrino, kad kiekvienas valdžios žingsnis buvo lydimas keisto pojūčio. Esą bendruomenė yra sutrikusi, pasimetusi, o dalis žmonių net nesusivokia, kas čia vyksta.
Jo teigimu, mokytojai tarpinius patikrinimus kentėjo sukandę dantis, jie matė tam tikrų dalykų beprasmiškumą.
„Parodė visos sistemos diletantizmą, neprofesionalumą. Kai reikia pagaminti konkretų produktą... Kai kalbame apie vizijas, idėjas, atrodo labai gražiai, bet produkto pagaminti nesugebame. Tarpiniai patikrinimai ir parodė, kad užduočių paruošti kokybiškai, laiku pateikti mokymo priemonių nesugebame“, – LNK sakė jis.
Laidos pašnekovas tęsė, kad visoje švietimo sistemoje esame atsidūrę tarp įsivaizdavimo, kaip turėtų būti, nesuprantant, ar to reikia, iki visiškos nekompetencijos ir nekvalifikuotumo.
Tarpiniai egzaminai, anot jo, ir atvėrė tą knygą ir parodė, kokie mes esame.
Dabar ateina palengvėjimas
Pasak S. Jurkevičiaus, dalis mokytojų buvo ypač nepatenkinti tuo, kas vyksta, nes vaikai į tarpinius patikrinimus ėjo net nesimokę kai kurių temų.
„Visa sistema taip įnervinta buvo, kad tas pūlinio trūkis... Tarsi dabar ateina palengvėjimas tikintis, kad galbūt bus priimtas sprendimas“, – kalbėjo jis.
Pasak licėjaus vadovo, keli tarpiniai patikrinimai jau atšaukti, liko istorijos, jo vertinimu, dar kartą parodysiantis mūsų kokybinį pasirengimą.
Jis spėjo, kad brandos egzaminai gali sukelti „tam tikrų niuansų“.
Nauja valdžia, anot jo, turės labai rimtai susimąstyti, ką daryti toliau.
Įtraukaus ugdymo idėją Vidurdienio žinių pašnekovas vadina labai kontroversiška. Jo nuomone, mokykloms reikės labai gerai pagalvoti kaip spręsti šį klausimą.
„Mes palietėme tiek daug taškų švietime ir galime sakyti, kad jie nebuvo nei gerai įgyvendinti, nei gerai jiems pasiruošta. Iš šalies žiūrint atrodytų, kad ir taip trapi švietimo sistema, su kuria turėjo būti elgiamasi atsargiai, galutinai krečiama ir tarsi norima ją pribaigti“, – kalbėjo jis.