Mokytojai jaučiasi nesaugūs
Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko pavaduotojos Jurgitos Kiškienės teigimu, apmaudu, kad būtent šventiniu laikotarpiu tenka kalbėti apie smurtą ir nesaugią aplinką, tačiau tai – šių dienų realybė.
„Norėtųsi jaustis ir saugiai, ir labai gerai. Aš, asmeniškai, gal dar gerai jaučiuosi, ačiū Dievui, saugiai, bet tikrai girdžiu labai neraminančių atvejų visos Lietuvos mastu. Bendraujame su kolegomis iš visos Lietuvos, tai tikrai yra daug tų atvejų ir labai gaila girdėti, kad jau yra ne tik psichologinis smurtas, bet pereina ir į fizinį smurtą, fizinį veiksmą. Tikrai darosi nesaugu, neramu“, – kalbėjo ji.
Be to, pašnekovės pastebėjimu, ankstėja ir agresyviai nusiteikusių mokinių amžius.
„Jau ne tik gimnazijose ir progimnazijose visko prisiklausome. Žinokite, tikrai mokytojai nesijaučia saugūs“, – teigė J. Kiškienė.
Jos teigimu, ypatingai sunku yra jauniems ir dar neseniai dirbti pradėjusiems mokytojams.
„Atėjus jaunam žmogui, dar pakankamai jautriam, neužsiauginus tos odos papildomos, neįgavus patirties, kaip reaguoti į tuos iššūkius, į tas situacijas, turint auklėjamą klasę, o tuo pačiu ir visus tėvelius, mamytes, kurie irgi turi labai daug pageidavimų ir norų didelių, ir visa kita – sunku. Mes, be abejo, kaip mokytojai, klasės vadovai – viską stengiamės išpildyti, bet labai gaila, kad pamirštame ir patį mokytoją. Pats mokytojas – nebesusitvarko su tomis situacijomis, nebesusitvarko su šeimomis, kurios dažnai nusisuka arba nenori pripažinti tų atvejų mokyklose“, – tvirtino Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko pavaduotoja.
Kaip spręsti situaciją?
Pasak J. Kiškienės, būti policininkais mokykloje – mokytojai nenori, tačiau tam tikrų veiksmų imtis yra tiesiog privaloma.
„Visai švietimo bendruomenei reikia kalbėtis, ką daryti, nes, iš tikrųjų, situacija eina vis blogyn ir blogyn, ir jauni žmonės net nesiryžta dirbti ne vien smurtinėje aplinkoje, bet jau apskritai sako: aš nežinau, ką daryti, kai man pasako kažką, aš sureaguoju jautriai, noriu išeiti iš darbo“, – kalbėjo ji.
Anot pašnekovės, problemą tam tikra prasme galėtų padėti išspręsti didesnis mokytojų padėjėjų ir psichologų skaičius mokyklose, tačiau personalo kiekio klausimas – tai tik viena problemos sprendimo atšaka. Kai kurie mokytojai valdžios reikalauja mokyklose įrengti ir rentgeno aparatus.
„Manau, kad ir iš valdžios pusės galėtų būti jau kažkokie aiškesni kriterijai, nurodymai, susitarimai su mokyklomis, ko bendrai siekiame, ko imamės, nes situacija nebeeilinė. Tikrai sunku sužinoti, ką mokiniai kuprinėje laiko. Tikrai reikėtų jau ne tik mokyklai numesti tą problemą, bet reikėtų jau valdžios atstovams galvoti apie tai ir priimti kažkokias rimtesnes priemones“, – teigė J. Kiškienė.
Nerimą keliančių istorijų apie įvairias situacijas mokyklose šiemet girdėjome daug. Tikimės, kad sprendimai bus rasti ir kitais metais tiek mokytojai, tiek patys mokiniai mokyklose galės jaustis saugiau.
Visą reportažą rasite LNK portale:
