Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius ketverius metus iš Panevėžio miesto ir rajono emigravo maždaug 23 tūkstančiai lietuvių. Ir nors visi jie šiemet suplūsti į gimtąjį kraštą tikrai nesiruošia, nekilnojamo turto ekspertai, nors ne itin drąsiai, bet jau pradeda trinti rankomis – lietuviai grįžta ir perka butus bei namus.
Patys panevėžiečiai apie šį reiškinį kalba kur kas atviriau – mieste kuriasi emigrantų rajonai, kur prabangius namus statosi iš užsienio grįžę kraštiečiai.
Kuriasi emigrantų rajonas
„Vedžiodamas šunį užklydau į Molainių gyvenvietę. Pastebėjau, kad ten statoma labai daug naujų namų. Keista man pasirodė tai, kad gyventi juose niekas neskuba. Panašu, kad nauji, prabangiai įkurti namai stovi tušti. Užkalbinus ten gyvenančius paaiškėjo, kad čia namus statosi užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie planuoja grįžti į Lietuvą, Panevėžį. Kuriasi toks emigrantų rajonas“, – pasakojo iš Panevėžio kilęs, šiuo metu Vilniuje gyvenantis Kęstutis.
Tą patį patvirtino ir mieste užkalbinti panevėžiečiai. Štai turguje prekiaujantis Romas sakė besistebintis, kaip sparčiai šioje vietoje išdygo namai.
„Prieš kelerius metus vos vienas kitas namas buvo, o dabar taip aktyviai ėmė statyti, kad net keista. Bet girdėjau, kad čia agentūros namus stato, o emigrantai tik perka. Supraskite, statybos vis tiek ne taip paprasta. Matyt, pristatė namų, o vasara ateina, emigrantai grįš, ims pardavinėti“, – svarstė panevėžietis.
Traukia patogi vieta
Savo ruožtu Panevėžyje daugiau nei dvidešimt metų gyvenanti Ieva pasakojo, kad Molainių gyvenvietė tiesiog atsigauna – namus čia statosi ar perka ne tik emigrantai, bet ir patys panevėžiečiai.
„Vieta – puiki, miestas – netoli, važiuoja miesto autobusas, Molainių tvenkinys – netoli, parduotuvės šalia, o ko bloga vieta gyventi? Keliai tik gal nekokie, bet irgi mačiau, kad tvarkoma tai“, – pasakojo moteris.
Ji sakė, kad namą šioje vietoje neseniai nusipirko ir jos bendradarbė. Vieno aukšto, 80 kvadratinių metrų dydžio namas, kuriame yra trys kambariai, kainavo apie 100 tūkst. eurų.
Grįžta iš Norvegijos ir Anglijos
Savo ruožtu nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober–Haus“ atstovas Panevėžyje Romualdas Paulauskas taip pat patikino pastebintis, kad emigrantai grįžta į Panevėžį.
„Emigrantai grįžta, perka namus, bet daugiau dairosi jau pastatytų, gal tik nevisiškai įrengtų. Būnant emigracijoje prižiūrėti statybų darbus tikrai yra sudėtinga. Kiek esame susidūrę, dažniausiai emigrantai perka jau pastatytą namą, bent, taip vadinamą, dėžutę. Būna – grįžta, nusiperka, vėl išvažiuoja“, – pasakojo R. Paulauskas.
Atgyja ir daugiau rajonų
Tiesa, „Ober–Haus“ atstovas tikino nepastebėjęs, kad tam tikrus Panevėžio rajonus emigrantai būtų ypatingai pamėgę.
„Nelabai kas pasikeitė. Svarbiausi kriterijai išlieka du – vieta ir kaina. Emigrantų koncentracijos viename taške nepastebėjau“, – sakė jis.
Paklaustas apie Molainių gyvenvietę, taip vadinamus antruosius Molainius ir Stetiškes – esą ten taip pat buriasi emigrantai, R. Paulauskas patikino, kad auksinius laikus šie rajonai išgyveno ekonominio pakilimo laiku, dabar namai ten taip pat statomi, tačiau ne taip aktyviai.
„Ten gyvena ne tik emigrantai, bet ir vietiniai, panevėžiečiai, atvažiuoja jaunos šeimos, žinau, pavyzdžiui, gyvena gydytojų šeima iš Kauno. Pastebime, kad labiau atgyja Ežerėlio kvartalas prie aplinkkelio, kuris buvo pradėtas vystyti pakilimo metu, žmonės domisi nekilnojamuoju turtu Dembavoje“, – pasakojo R. Paulauskas.
Namai tušti, nes savininkai uždarbiauja baldams
Nekilnojamojo turto nuoma ir prekyba Panevėžyje užsiimančios įmonės „Markesa“ vadovas Saulius Markevičius pripažino, kad Molainių gyvenvietėje yra „vienas kitas namas, kurį nuperka grįžę emigrantai“, tačiau masiniu reiškiniu jis to nevadina.
„Emigrantai dažniausiai ieško dar neįrengto namo, jį įsigyja ir vėl išvyksta tam, kad užsidirbtų pinigų jo įrengimui“, – kodėl dalis naujų namų – tušti, aiškino nekilnojamojo turto ekspertas.
Anot jo, Panevėžys – specifinis miestas. Šiuo metu jis dar – labai ištuštėjęs.
Pamena senus laikus – pirko bet ką
„Anksčiau, ekonominio pakilimo laikais, taip, emigrantai pirko bet ką bet kur nežiūrėdami, tačiau dabar taip nebėra. Daugelis emigrantų dar nesvarsto apie ateitį – ar ją sies su Panevėžiu, ar ne, todėl investuoti į nekilnojamąjį turtą ryžtasi labai minimalias pinigų sumas. Pavyzdžiui, aš dažniau susiduriu su tuo, kad jie ieško ne namo, o buto“, – pasakojo S. Markevičius.
Jis taip pat pripažino, kad ypatingai atgyjančių rajonų Panevėžyje nėra. Kur gyventi, emigrantai renkasi pagal būsto vietą, kainą ir būklę.
„Kas kokias pajamas turi, tas tą ir perka. Retas kuris emigrantas sau leidžia įsigyti ką prabangiau nei įprastas panevėžietis. Nėra taip, kad, jei jau emigrantas, tai atvažiavo, atvėrė piniginę ir ima sklaidytis. Jei kas užsidirbo daugiau pinigų, ieško namo, jei mažiau – buto“, – aiškino jis.
