Viesulas vėl baugina Lietuvą

Pastarosiomis dienomis Lietuvą prislėgusi kaitra, apsiniaukęs dangus ir slogi tvankuma verčia nerimauti dėl škvalo. Užvakar jis jau nusiaubė Utenos kraštą. Beveik prieš metus Lietuvą užklupęs viesulas kilo būtent tokiomis pat aplinkybėmis: pirmiausia - stipri ir tvanki kaitra, paskui - kamuoliniai debesys ir škvalas, rašo „Lietuvos žinios“.

Ar gali škvalas šiomis dienomis aplankyti ir kitas krašto vietas? Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos budinti sinoptikė Ieva Nariūnaitė tiksliai atsakyti į šį klausimą nesiryžo.

"Iš tiesų vėjas labai sustiprėjęs, o Lazdijuose šiuo metu smarkiai lyja, stipri perkūnija. Bet ar vėl susiformuos kur nors škvalas - labai sunku prognozuoti, juk šie gamtos reiškiniai lokaliniai, dažniausiai pasitaiko tik kurioje nors nedidelėje teritorijoje. Todėl gali būti, kad net jei ir būtų škvalas, mūsų meteorologijos stotys jo neužfiksuotų, nebent apie tai praneštų žmonės", - LŽ penktadienį pavakare sakė I.Nariūnaitė.

Kaip reikėtų elgtis per škvalą, perkūniją? To paklausta Hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja, mokslų daktarė Audronė Galvonaitė negailėjo karčių žodžių.

"Anksčiau visos bobutės žinojo, kaip elgtis per perkūniją, nors nebuvo nei interneto, nei televizorių ir panašių naujovių. Jos uždarydavo langus, užstumdavo krosnies sklendes, susodindavo anūkus greta savęs - sėdėk, nes gali tekti bėgti iš namų, jei dundulis į juos trenks. O dabar, nors kasdien mokome, ką reikia per perkūniją daryti, vis tiek žmonės elektros neišjungia, kištukų iš elektros, televizorių lizdų neištraukia, namų langai atlapi, palapinės pastatytos po medžiais, perkūnijai trankantis keliaujama ir dar mobiliaisiais telefonais kalbama", - kritikavo žmonių neatsargumą A.Galvonaitė.

Meteorologė įspėjo, kad dėl pastaraisiais metais sparčiai besikeičiančio klimato pavojingų gamtos reiškinių sulauksime vis dažniau, tad turime būti atidūs, jiems pasirengę, rašo „Lietuvos žinios“.

Kad nelaimė aplenktų, patariama perkūnijos metu nebūti aukštose vietose, po medžiais, arti vandens. Pamačius kamuolinį žaibą reikia nejudėti, nes jis juda pagal oro sroves, jį galite pritraukti. Pavojinga slėptis po aukšta stogine, statiniu arba kalvos viršūnėje, būti šalia metalinio aptvaro, oro elektros tiekimo linijos, dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke arba statybinėmis bei žemės ūkio mašinomis, bėgti. Palūkėti, kol praeis perkūnija, geriausia būtų nedidelėje lomoje (įduboje), giraitėje arba stataus šlaito papėdėje. Lygioje vietoje patartina pritūpti arba atsisėsti ant akmens.

Jeigu jūs vis dėlto atsidūrėte po medžiu, atstumas nuo jo kamieno ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, dar geriau 8-10 metrai. Negalima slėptis po aukštais atskirai stovinčiais medžiais lygioje vietoje arba pamiškėje. Žmonės, perkūnijos metu esantys automobilyje arba traktoriuje, pataikius žaibui paprastai nenukenčia. Tačiau apsvaigintas vairuotojas gali prarasti gebėjimą valdyti techniką, todėl perkūnijos metu reikia sustoti.

Jeigu užėjus perkūnijai esate pastate - prisiminkite, kad negalima naudotis elektriniais prietaisais, telefonu, liesti vandentiekio čiaupų, būti šalia dūmtraukių, krosnių arba stambių metalinių daiktų, t. y. vengti visko, kas gali turėti stiprų elektros krūvį. Ypač tai pasakytina apie pastatus, neapsaugotus žaibolaidžiais. Tam, kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų. Ventiliacijos angas būtina uždengti įžeminta metaline gardele.

Audra Šilalės rajone nuniokojo Tūbinių kapines

Dėkojame ir DELFI skaitytojams už nuotraukas ir vaizdo reportažus:

DELFI.TV žiūrovas Robertas penktadienį Šilalės rajone nufilmavo kelionės metu pastebėtą viesulą (tornadą).

Štai taip atrodė Gargždų miesto centras po liūties: