aA
Neseniai įsiplieskęs skandalas, kai vyriausybė nutarė neatverti Registro centro duomenų žiniasklaidai, politologo Šarūnas Liekio manymu, parodo, kad valdžia taip ir neišmoko konsultuotis su visuomene. Anot jo, nereikia stebėtis, kad iš buvusių vyriausybių klaidų nepasimokė ir premjeras Saulius Skvernelis, mat šis visą gyvenimą dirbo policijos sistemoje ir buvo įpratęs duoti nurodymus. Tuo metu viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus įsitikinęs, kad S. Skvernelio ir žurnalistų priešprieša rodo, kad baigėsi kone dvejus metus trukęs premjero ir žiniasklaidos medaus mėnuo.
Mykolas Katkus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę vyriausybės pasitarime buvo atmestos Susisiekimo ministerijos parengtos įstatymų pataisos, turėjusios sudaryti galimybes žiniasklaidai neatlygintinai gauti Registrų centro duomenis. Kaip teigė premjeras S. Skvernelis, minėtas projektas nesulaukė pritarimo, nes teisininkai nustatė jo trūkumus, kuriuos žadama artimiausiu metu ištaisyti.

Žiniasklaidai paprašius paviešinti minėto vyriausybės pasitarimo garso įrašą, pranešta, kad vyriausybės kanceliarija šį įrašą sunaikino. Šie įvykiai paskatino žurnalistus pirmadienį susiburti į protesto akciją prie vyriausybės rūmų.

Mato norą užčiaupti žurnalistus

LRT.lt kalbintas opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas teigė manantis, kad S. Skvernelio vedamas ministrų kabinetas, svarstydamas Registrų centro duomenų atvėrimo klausimą, padarė kelias grubias klaidas, į diskusiją neįtraukdami žiniasklaidos atstovų.

„Viskas padaryta atvirkščiai: uždraudė (naudotis Registrų centro duomenimis – LRT.lt), sukėlė pasipiktinimą, triukšmą, šurmulį ir patys įkrito į tą duobę. Dabar įkritę į tą duobę supranta, kad vis tiek reikės nusileisti, bet jau pykčio audros beveik mėnuo sukasi. Jeigu būtų pasakę, kad „nuo spalio 15 dienos pakeisime tvarką, ateikite, diskutuokite“, tai būtų rastas kompromisas, bet ne – nukirto, atėmė galimybę (Registrų centro duomenimis – LRT.lt) naudotis nemokamai, tada prasidėjo triukšmas su visomis skaudžiausiomis viešųjų ryšių pasekmėmis vyriausybei ir asmeniškai S. Skverneliui“, – komentavo E. Gentvilas.

Liberalas, paklaustas, kodėl vyriausybė vis dėlto nesuteikė žurnalistams suteikti teisės laisvai naudoti Registrų centro duomenimis ir nepaviešino vyriausybės posėdžio garso įrašo, svarstė, kad konfliktas kilo arba dėl to, kad premjeras S. Skvernelis nesuvokia žiniasklaidos vaidmens demokratinėje valstybėje, arba dėl to, kad jis siekia užčiaupti tyrimus atliekančius žurnalistus. E. Gentvilas neslėpė linkstantis prie pastarojo galimo scenarijaus. Politiko manymu, bandymai varžyti žurnalistų darbą valdančiųjų rankomis yra susiję ir su artėjančiais rinkimais.

„Dvejus metus pabuvus valdžioje, galima apie tave daug ką atrasti. Tarkime, LRT tyrimų skyrius atrado, kad R. Karbauskis arba „Agrokoncernas“ pastatė valstybės įmonę kaip kromelį, kuri pardavinėtų R. Karbauskio trąšas. Taip sugebėjo padaryti, kad jis turi savo trąšų pardavimo tinklą, bet dar būtų gerai, kad ir valstybė jo trąšomis paprekiautų. Taigi valstybės įmonė paversta tarnaite, kuri prekiauja „Agrokoncerno“ trąšomis. Negražu valdantiesiems prieš rinkimus taip atrodyti, todėl siekiama, kad nebebūtų tokie atvejai viešinami“, – dėstė E. Gentvilas.

Politologas: susidūrė skirtingos kultūros

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis mano, kad skandalas dėl Registrų centro duomenų neatvėrimo žurnalistams parodo, jog Lietuvos vyriausybės, priimdamos sprendimus, iki šiol neišmoko konsultuotis su visuomene, o ypač – su interesų grupėmis. Anot jo, išimtimi netapo ir premjero S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas.

„Visos vyriausybės nesivadovauja konsultaciniu modeliu. Mažai informuojama, mažai tariamasi su interesų grupėmis – „kuo skubiau, kuo greičiau susitvarkome savo reikalus taip, kaip mums atrodo geriau“. Iš to kyla problemų.

Reikia derinti sprendimus su interesų grupėmis, šiuo atveju – su Žurnalistų sąjunga. Niekas šito nenori daryti, niekas šituo nenori užsiimti, nes negalvojama, kad tai yra vertybė, interesų grupės nėra vertinamos kaip rimti partneriai. Visa kita, kas yra už valstybės institucijų ribų, jiems mėtosi po kojomis. Pilietinės visuomenės silpnėjimas yra visos šitos situacijos indikatorius. Valstybė ne tik nesukuria galimybių pilietinei visuomenei daryti įtaką sprendimams, bet ir žlugdo tą pilietinę visuomenę“, – LRT.lt komentavo Š. Liekis.

Politologas, paklaustas, kodėl S. Skverneliui nepavyko suvaldyti situacijos ir įsiplieskė konfliktas tarp vyriausybės ir žiniasklaidos, paragino prisiminti, kad dabartinis premjeras visą gyvenimą dirbo policijos sistemoje, tad spręsti dilemas politinėje arenoje ir ieškoti kompromisų jam, panašu, iki šiol nėra lengva.

„S. Skvernelio visas gyvenimas praėjo statutinėje organizacijoje. Jis duoda komandą, pavyzdžiui, trims policijos nuovadoms, kiti pakelia ranką prie kepurės ir išsivaikšto vykdyti užduoties, o čia yra viskas sudėtingiau – vyriausybė nėra statutinė organizacija. Šioje situacijoje susiduria skirtingos kultūros“, – atkreipė dėmesį Š. Liekis.

Viešųjų ryšių specialistas įžvelgia lūžio tašką

Komunikacijas agentūros „Fabula“ vadovas, ryšių su visuomene specialistas Mykolas Katkus LRT.lt tvirtino, kad konfliktiniai santykiai tarp ministro pirmininko S. Skvernelio ir žiniasklaidos neturėtų stebinti. Anot pašnekovo, vyriausybių kadencijoms įpusėjus, ministrų kabinetų galvos – tiek Andrius Kubilius, tiek Algirdas Butkevičius – dažniausiai visada susilaukdavo daugiau kritikos iš žurnalistų. Šios vyriausybės atvejis, anot M. Katkaus, netapo išimtimi.

„Man atrodo, kas S. Skvernelio medaus mėnuo su žiniasklaida pasiekė savo pabaigą. Tame nėra nieko ypatingai keisto. Paprastai visos vyriausybės, įpusėjusios savo kadenciją, ilgainiui bando reguliuoti santykius su žiniasklaida ir pasiekia tam tikrą medaus mėnesio pabaigą. Kurį laiką tam tikra žiniasklaidos dalis vyriausybės vadovą kritikavo, bet bendrai S. Skvernelis žiniasklaidoje buvo matomas kur kas palankiau negu, pavyzdžiui, R. Karbauskis.

Dabar savotiškas medaus mėnuo pasibaigė, pasitikėjimo, matyt, nebeliko ir kiekvienas vyriausybės veiksmas vertinamas labai kritiškai“, – aiškino M. Katkus.

Komunikacijos specialisto manymu, jei tokie patys klausimai dėl Registrų centro duomenų prieinamumo kiltų S. Skvernelio vyriausybės kadencijos pradžioje, tokio ažiotažo nebūtų kilę.

„Man atrodo, kad valdančiosios daugumos ir žiniasklaidos santykiai pasiekė tam tikrą lūžio tašką. Nemanau, kad, jei kadencijos pradžioje būtų kilusi tokia diskusija, [...] ji būtų sulaukusi tokios aštrios reakcijos. Manau, kad turbūt žiniasklaida būtų susiderėjusi dėl kažkokio pereinamojo laikotarpio, kaip jie galėtų laikinai naudotis Registrų centro duomenimis.

Šiuo metu taip viskas sutapo, kad ir dėl LRT parlamentinio tyrimo išvadų diskutuojama, ir prieš tai esame girdėję eilę iniciatyvų, kurios nukreiptos į žiniasklaidą, tai atsitiko taip, kad S. Skvernelio ir žurnalistų santykiai pasiekė šaltojo karo stadiją, kurioje bet koks susikirtimas tarp vyriausybės ir žurnalistų automatiškai virsta į tokį skandalą, kokį mes dabar matėme“, – svarstė M. Katkus.

Ryšių su visuomene ekspertas sutiko, kad vyriausybė viešojoje komunikacijoje apie Registrų centro duomenų atvėrimą buvo padaryta klaidų, tačiau, anot jo, konflikto esmė yra ne komunikacija, o pasitikėjimo tarp premjero S. Skvernelio ir žiniasklaidos nebuvimas.

„Net, jei S. Skvernelis ir nebūtų planavęs uždaryti Registro centro duomenų – mes negirdėjome to vyriausybės pasitarimo garso įrašo – žurnalistai nebūtų juo patikėję“, – pažymėjo pašnekovas.

M. Katkaus manymu, vyriausybė galiausiai nuspręs leisti neatlygintinai žurnalistams naudoti Registrų centro duomenimis. Anot jo, iš S. Skvernelio taikos vardan galima tikėtis ir daugiau.

„Su žiniasklaida pyktis yra labai neteisinga strategija. Neabejoju, kad S. Skvernelis turės tą nepasitikėjimą sumažinti. Vienas kelias yra kalbėti su tais žurnalistais, su ta žiniasklaida, kuri šioje ir kitose situacijose labiau palanki jo pozicijai. Iš kitos pusės, manau, kad mes galime laukti tam tikrų simbolinių S. Skvernelio veiksmų, kurie parodytų pagarbą žiniasklaidai“, – komentavo komunikacijos specialistas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po skandalo Pravieniškėse – košmaras Alytuje: „bachūrai“ pademonstravo, kas zonoje yra valdžia (398)

Alytaus pataisos namuose , kur bausmę atlieka už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteisti...

Kandidatų į prezidentus reitinguose – paskutinė didelė mįslė (518)

Kandidatų į prezidentus reitinguose į antrą vietą stipriai padidinusi savo populiarumą iškopė...

Daugybę metų prekyboje skaičiuojantys Lietuvos verslininkai: sumažinti kainų – neįmanoma (234)

Beveik 19 metų prekybos verslu Lietuvoje užsiimantys Valdas Čeilutka ir Saulius Jurkus įsitikinę...

Ekspertė: Macronas prakalbo itin netinkamu metu, Maskvai lieka tik pasidžiaugti (50)

Bandymai kurti jungtines Europos kariuomenės pajėgas nepadės Europos Sąjungai nei patenkinti...

Robotai gviešiasi europiečių darbo vietų – ypač pažeidžiama – Lietuva (102)

Robotai taikosi į žmonių darbo vietas Europoje, ir ypač pažeidžiamos atrodo šalys iš...

15 kg priaugusi Natalija Bunkė dabar save vadina plius dydžio modeliu: dar niekada tiek daug nesvėriau (166)

Atlikėjai Natalijai Bunkei tikrai galima pavydėti žavesio. Tačiau pati dainininkė savo grožio...

Neišnešiotų naujagimių pasaulyje daugėja: šeimos pasigenda pagalbos (4)

107 dienos. Tiek mamos su gimusiais neišnešiotais kūdikiais praleidžia ligoninėje. Ir jei...

11 didžiausių klaidų, kurias daro bandantys maitintis sveikai (6)

Nesvarbu, kiek sveikų užkandžių suvalgote ar kaip dažnai sportuojate, kaip ir daugelis žmonių,...

Vincas Alesius patarė, kaip pasidaryti dailiausią asmenukę: žinokite savo „šokoladinę“ pusę (3)

Ir asmenukėms pozuoti gana sudėtinga – ypač jei žmogus nežino savo „šokoladinės“ pusės,...

Gražiausiame Lietuvos rezervate pjaunami visi medžiai iš eilės: miškininkai sako, kad tai būtina (49)

Naglių gamtiniame rezervate jau kurį laiką darbuojasi medkirčiai su pjūklais – kertamas per...