Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotoja Janina Gadliauskienė aiškina, kad tokie procesai vyksta visur, kur yra kapitalizmas, kur valdyti norinčios verslo struktūros daro įtaką politikai.
Ji pateikia sostinės Gerosios Vilties bendruomenės pavyzdį. Čia privatus asmuo nusipirko pusę kiemo ir jame išpjovęs pušis nori statyti du gyvenamuosius namus. Kita kiemo pusė priklauso savivaldybei. „Čia iki šiol tebevyksta arši kova, čia irgi atsirado aktyvių žmonių“, - sakė J. Gadliauskienė. Namo gyventojai kreipėsi į prokuratūrą prašydami ginti viešąjį interesą.
„Kokią įtaką jiems daro verslininkai? Man rodos, tas savininkas tiesiogiai juos kelia, bando apeiti viešąjį interesą. Juk jis įsigijo sklypą ir, be abejo, nori gauti pelną. Jo interesai susipriešino su gyventojų interesais ir vyksta negraži kova“, - aiškino J. Gadliauskienė.
Prie panašių pavyzdžių žaliųjų atstovė mini kovas dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo, atliekų deginimo gamyklos prie Gariūnų statybos, kovą dėl miško parkų, Vingio parko gynimą nuo „Akropolio“ uzurpacijos.
„Verslo struktūros ir pasiturinti bendruomenė bando savanaudiškai pasisavinti tai, kas turėtų būti vieša ir prieinama visuomenei“, - konstatuoja J. Gadliauskienė.
Šiuo metu Seime užstrigęs Viešojo intereso gynimo įstatymas. „Vyksta diskusijos, ar reikia viešo intereso apibrėžimo, ar nereikia. Daug kas pasisako, kad jo nereikia ir tai neįmanoma. Tačiau tai įmanoma ir toks apibrėžimas turėtų būti, nes teisme ginant viešąjį interesą teismas pats kiekvienąkart svarstys, yra čia viešas interesas yra, ar jo nėra“, - mano pašnekovė.
Pasak jos, apibrėžimas padėtų iš anksto nustatyti, ar viešasis interesas yra ir eidamas į teismą žinotum, ar viešąjį interesą gini.
Viešasis interesas – konkrečių asmenų interesas
„Viešojo intereso“ sąvoka dažnai vartojama politikoje, teismuose, tačiau klausimas, ar iš tiesų aiškus pačios sąvokos turinys, kas tai yra viešasis interesas“, - DELFI sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas.
Tai esą patvirtina ir Seime parengtas įstatymo projektas, kuriame neapibrėžiama, kas tai yra viešasis interesas. Konstitucinio Teismo (KT) praktika teįvardija dalykus, kurie konkrečiose bylose laikyti viešu interesu, tačiau esą neduodama daug kriterijų, kada galėtume sakyti, kad vienas ar kitas dalykas – viešasis interesas. Be to, KT yra pasakęs, kad nėra aiškios arba visą laiką vieningos viešųjų interesų hierarchijos.
„Mūsų vertinimu, visi tie ginčai yra tam tikrų dviejų asmenų grupių interesų susikirtimai, arba dviejų viešųjų interesų susikirtimas, kur nėra visiškai aišku, kuris viešasis interesas yra viršesnis“, - teigia G. Kadziauskas.
Juk, anot jo, Konstitucija gina teisę į saugią ir sveiką aplinką, paveldo išsaugojimą, taip pat gina teisę į savo nuosavybės naudojimą, teisę į ūkinę veiklą. Šios vertybės gyvenime konkuruoja, ir nėra taip, kad visada turi nugalėti aplinkosaugos ar paveldosaugos interesai.
„Galime interpretuoti, kad viešasis interesas yra abejose pusėse, ir mes stebime, kuris interesas bus viršesnis“, - apie „Lietuvos“ atvejį kalbėjo laisvosios rinkos ekspertas.
Be to, jo nuomone, vargu ar verta kalbėti apie viešąjį interesą kaip visuomenėje visiems asmenims priimtiną dalyką. „Yra vienu ar kitu sprendimu suinteresuotos asmenų grupės, kurios remiasi konstitucine nuostata ir sako, kad mūsų pusėje yra viešasis interesas. Nors tuo pat metu galime pasakyti , kad tai yra tam tikros apibrėžtų žmonių grupės interesas“, - teigė G. Kadziauskas.
„Čia matome viešojo intereso sąvokos infliaciją – bet kas gali pasakyti, kad mano ginamas interesas yra viešasis interesas. Tai nėra geras reiškinys“, - įsitikinęs pašnekovas.
K.Klimka: viešojo intereso gynėjai rizikuoja viskuo
„Tokių atvejų, kad areštuotų turtą, arba visuomenės veikėjus tąsytų po teismus individualiai, teiktų po penkis ieškinius, Vakarų Europoje niekur nėra“, - tikina publicistas Karolis Klimka. Pasak jo, Vakaruose ir visuomeninės organizacijos stipresnės, kai kurios jų turi savus teisininkus, o ir teismai palankesni viešajam interesui.
Lietuvos atvejį K. Klimka vadina rusišku sovietiniu. „Aišku, Rusijoje šiuo metu viskas yra dar žiauriau, visa teisėsauga, teisėtvarka ir jėgos struktūros pajungtos valdžiai. Tyrimų duomenimis, didžiulė teisėjų dalis ima kyšius už palankų sprendimą. Šį tyrimą oficialiai paskelbė valdžia. O jūs Lietuvoje girdėjote? Pas mus visi teisėjai 100 proc. puikūs, sąžiningi ir neima kyšių“, - kalbėjo pašnekovas.
K. Klimkos įsitikinimu, politikai, kviečiantys žmones aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, demonstruoti pilietiškumą, turėtų susimąstyti, ką daro. „Iš esmės jie neatsakingi, nes kviečia žmones tiesiogine prasme rizikuoti savo turtu, sveikata, įskaitant psichologinę sveikatą. Taip pat iš esmės jie siūlo žmonėms rizikuoti savo laisve, ir nemanyčiau, kad esamoje situacijoje, turint omenyje visas teisines prielaidas, dabar susiklosčiusią tesiminę praktiką, yra atsakinga kviesti žmones dalyvauti pilietinėje veikloje“.
„Manau priešingai – atsakingi politikai turėtų atvirai pasakyti, kad žmonės turėtų susilaikyti nuo dalyvavimo visuomeninėje veikloje, nes tai labai pavojinga asmeniškai, jų šeimoms ir jų laisvei. Jie rizikuoja viskuo net pradėję rinkti parašų ar parašę skundą. Mat bet kokia įmonė už tai gali pareikšti ieškinį ir tada teismas gali areštuoti jų turtą, gali būti iškelta daugiatūkstantinis ieškinys dėl žodžių radijo laidoje“, - tęsė publicistas.
Jo teigimu, problema ne ta, kuo minėti ieškiniai baigiasi, mat dažniausiai jie nesibaigia niekuo arba baigiasi neaiškiai. K. Klimka sako, kad pats procesas veikia kaip atgrasantis veiksnys ir juo kuo toliau, tuo labiau naudosis stambūs privatininkai.
K. Klimkos manymu, tai, kad viešasis interesas teisės aktuose niekur neapibrėžtas, padaryta specialiai. Pašnekovas pastebi, kad nėra teisminės viešojo intereso gynimo praktikos, o kas yra viešasis interesas, niekas nežino. Juo esą kartais pagraso tik tyrimus dėl pajūrio užstatymo inicijuojanti prokuratūra.