aA
Dėl šeimos modelio transformacijų ir išaugusio skyrybų skaičiaus tradicinės socialinės apsaugos sistemos nepajėgia vienišų tėvų namų ūkių apsaugoti nuo skurdo. Ypač didelę skurdo riziką patiria mamos, vienos auginančios vaikus, parodė Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas.
Mama ir vaikas
© Shutterstock

Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalių ekonominio augimo laikotarpiu - 2015 metais - Baltijos šalių socialinės apsaugos sistemos neapsaugojo pažeidžiamų grupių nuo skurdo. Tarp vienišų tėvų jis išaugo ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje.

Kaip Eltai teigė tyrimo „Pajamų išlyginimas gyvenimo kelio etapuose socialinių investicijų požiūriu Baltijos šalyse“ bendraautorė Aušra Čižauskaitė, moterys skurdo labiau nei „naujųjų“ skurdo rizikos grupių vyrai. Mokslininkai tendenciją vadina skurdo feminizacija.

Dabartinėje „vaiko pinigų“ schemoje tyrėjai siūlo išskirti specialią pagalbą vienišos motinos (tėvo) šeimai.

„Tyrimas parodė, kad vieniems vaikus auginantiems tėvams parama nėra adekvati. Namų ūkių, kuriuose vaikus augina vienas iš tėvų, daugėja, jų skirdo rizika ir socialinė atskirtis auga, todėl turi būti papildoma valstybės parama vienišiems tėvams“, - pabrėžė A. Čižauskaitė.

Ar ta parama turėtų būti grindžiama universaliu pajamų testavimu, kaip yra dabar? Tyrėjų nuomone, ne, tačiau tai turėtų spręsti politikai.

„Mūsų tyrimas parodė, kad papildoma parama namų ūkiams, kuriuose vaikai auga su vienu iš tėvų - būtina. Tyrimo duomenimis, vienišų tėvų pajamos buvo apie trečdalį mažesnės nei dviejų tėvų su vaikais ir apie ketvirtadalį mažesnės nei šalies vidutinės pajamos“, - vardijo mokslo darbuotoja.

Socialinės išmokos vienišų tėvų ir labai mažu intensyvumu dirbančių grupių pajamų nelygybę mažino menkai. Po socialinių išmokų pajamų nelygybė minėtose grupėse išlieka labai aukšta.

Socialinės išmokos nemažino ir vienišų tėvų skurdo gylio. 2015 metais, palyginti su 2010-aisiais, vienišų tėvų pajamų nelygybė po socialinių išmokų nesumažėjo.

Analizuojant socialinių investicijų grąžą Baltijos šalyse, paaiškėjo, kad nerimą keliantys „naujų“ grupių skurdo rizikos ir nelygybės rodikliai kvestionuoja socialinių investicijų politikos veikimą ir kenkia tolimesnėms socialinių investicijų galimybėms, konstatuoja mokslininkai.

Kalbėdama apie paramą šeimai, A. Čižauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos socialinėje politikoje dominuoja lyčių lygybės prieiga esant pilnoms šeimoms. „Tačiau mūsų tyrimas parodė, kokia aktuali skurdo feminizacija - ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse skurdo rizika didesnė moterims. Remiantis tyrimo rezultatais, ypatingas dėmesys ir speciali parama turėtų būti skiriama mamoms, vienoms auginančioms vaikus, kurios nesukūrė šeimos ar iširus šeimai vaikus augina vienos“, - pabrėžė tyrėja.

Baltijos šalių socialinių apsaugų sistemų analizė parodė, kad nėra specialių priemonių vienišoms motinoms. Kaip pabrėžė Eltos pašnekovė, paprastai valstybė padeda tik tuomet, kai motina su vaikais skursta, traktuojant tai pagal bendrus kriterijus - atsižvelgiant ne į namų ūkio tipą, bet tik į pajamas, ar jos atitinka sąlygas socialinei paramai gauti.

„Vis dėlto, vienišų tėvų skurdo mastai rodo, kad turėtų būti skiriamas dėmesys būtent jiems. Norime akcentuoti, kad į namų ūkio tipą turėtų būti labiau atsižvelgiama“, - sakė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto jaunesnioji mokslo darbuotoja.

Kaip parodė tyrimas, dėl tradicinio šeimos modelio dažniausiai vieniši tėvai yra mamos, vienos auginančios vaikus. „Tam tikra valstybės parama ir pagalba atvejais, kai skyrium nuo šeimos gyvenantis tėvas nemoka vaikams priteisto išlaikymo - šis tas. Tačiau mes savo tyrime norėjome akcentuoti būtinybę išskirti vienišų tėvų namų ūkio tipą, kaip reikalingą specialios pagalbos“, - pridūrė tyrėja.

Skyrybų skaičius auga, šeimos modelis keičiasi, todėl vienišų tėvų klausimas tik aktualės. „Mes manome, kad reikia papildomos priemonės būtent vienišiems tėvams, juolab, kad dažnai skurdo rizika susidubliuoja: vienam kelis vaikus auginančiam tėvui ar mamai tenka ne tik pareiga aprūpinti šeimą, bet ir prižiūrėti vaikus. Tyrimas taip pat patvirtino, kad skurdo rizikos persidengia. Vieniša tėvystė dažnai siejasi su neįgalumu, sveikatos problemomis, dažnai - su mažu darbo intensyvumu. Logiška, kad vienam auginant vieną, du ar daugiau vaikų tenka apriboti užimtumo darbe galimybes“, - komentavo A. Čižauskaitė.

Kaip pabrėžė mokslo darbuotoja, geros investicijos į vaikus turi ilgalaikį poveikį jų ateičiai.

„Svarbu, kad visi vaikai turėtų vienodas galimybes tobulėti, ugdytis nuo darželio iki universiteto, nepriklausomai nuo to, kokio tipo namų ūkiuose auga. Ugdymo paslaugų prieinamumas turi būti užtikrintas visoms šeimoms, o ypač vienišos tėvystės atveju - tyrimo duomenys rodo, kad tokių šeimų daugėja, skurdo rizika auga, tad joms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys“, - pakartojo Eltos pašnekovė.

Ar galima sakyti, kad Lietuvoje vaikų turėjimas savaime stumia į skurdo riziką? A. Čižauskaitė sako, kad taip, ir vardija priežastis: darbo rinka nebėra tokia stabili, kaip anksčiau, daugėja skyrybų, negali būti tikras, kad išlaikysi stabilias pajamas ir pavyks sėkmingai derinti darbą su vaikų priežiūra. Visa išorinė socioekonominė aplinka bei jos nestabilumai turi didelės įtakos, nežinomybes daugiau nei anksčiau.

Kaip liudija vieni vaikus auginantys tėvai, stengiantis neiškristi iš darbo rinkos, uždirbti pinigų pragyvenimui, dažnai nelieka laiko ir jėgų rūpintis atžalomis, ką ir kalbėti apie save. „Mūsų tyrimas buvo orientuotas į socialinių išmokų vaidmenį mažinant vienišų tėvų skurdą, tačiau nesunku nuspėti, kad ir pačių vienų vaikus auginančių mamų ar tėvų gyvenimo kokybė labai nukenčia, žinant, kad šeimos išlaikymas ir buitis dažnai pasidalijama neproporcingai, didesnė našta tenka tam, kuris lieka su vaikais“, - antrino tyrėja

Vienų vaikus auginančių tėvų atveju ypač aktuli apmokamo ir neapmokamo darbo suderinamumo problema. „Kompleksinė parama tokioms šeimoms turi būti didesnė, tačiau, kaip parodė mūsų tyrimas, augant ekonomikai, vienų vaikus auginančių tėvų skurdo grėsmė ne mažėjo, o augo“, - konstatavo A. Čižauskaitė.

Kokia speciali pagalba gali būti teikiama vienišiems tėvams? A. Čižauskaitės nuomone, mažinant vienišų tėvų skurdo riziką turėtų būti atsižvelgiama, kiek vaikų auga su vienu iš tėvų ir formuojant į skurdo mažinimą nukreiptos socialinės paramos politiką išskirti šį namų ūkio tipą.

Kaip skelbė ELTA, „naujoms“ pažeidžiamųjų grupėms tyrėjai priskyrė asmenis, turinčius žemą išsilavinimą, vienišus tėvus ir dirbančiuosius mažu intensyvumu.

Didžiausias vienišų tėvų ir žemiausio išsilavinimo asmenų skurdas stebimas jaunesnėse darbingo amžiaus grupėse, tuo tarpu tarp dirbančiųjų labai mažu intensyvumu - vyresni darbingo amžiaus žmonės.

Pasak tyrėjų, tradicinės darbo formos, sietinos su stabiliu darbu visu etatu ir stabiliu atlyginimu, paskutiniais dešimtmečiais smarkiai pasikeitė, tačiau tradicinės socialinės apsaugos sistemos nėra prisitaikiusios prie naujų užimtumo formų ir profilių.

Visos trys minėtos grupės patiria didžiausius gerovės nuostolius, nes „nebetelpa“ į tradicinius gerovės valstybių institucinius rėmus ir patiria didžiausią socialinę riziką patekti į nepriteklių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktu tyrimu siekta išanalizuoti socialinės apsaugos piniginių išmokų vaidmenį, apsaugant „naujas” rizikos grupes nuo skurdo rizikų.

Kaip rašoma tyrimo išvadose, būtina ieškoti socialinės politikos priemonių, orientuotų į moteris, jaunesnius bei žemos kvalifikacijos asmenis, nes šios rizikos grupės šiandienėje visuomenėje patiria didžiausius gerovės praradimus.

Tyrimas parodė, kad žemiausią išsilavinimą turinčių asmenų pajamos po mokesčių ir socialinių išmokų buvo žemesnės apie ketvirtadalį nei aukštesnį išsilavinimą turinčių asmenų, taip pat ir vidutinių šalies gyventojų pajamų, bei sudarė apie pusę aukščiausiąjį išsilavinimą turinčių asmenų pajamų Baltijos šalyse.

Labai mažu intensyvumu dirbančiųjų disponuojamos pajamos sudarė apie pusę vidutinių šalies pajamų ir dar mažesnę jų dalį nei dirbančiųjų labai dideliu intensyvumu.

Tuo tarpu vienišų tėvų pajamos buvo apie trečdalį mažesnės nei dviejų tėvų su vaikais ir apie ketvirtadalį mažesnės nei šalies vidutinės pajamos.

Atliktas „naujųjų“ rizikos grupių skurdo tyrimas parodė, kad ypatingai menkas išsilavinimas ir labai mažas darbo intensyvumas pasmerkia žmones kone masiniam skurdui tose grupėse, o išėjimas iš jų kartais labai sumažina skurdo tikimybę.

Menko išsilavinimo ir vienišų tėvų grupėje Baltijos šalyse skursta nuo 30 iki 40 proc. asmenų, o labai mažo darbo intensyvumo - net 60-70 proc.

Tuo tarpu labai didelio darbo intensyvumo ir aukšto išsilavinimo grupėse skursta tik 5-10 proc., o 2 tėvų šeimose - apie 15 proc. gyventojų.

Skurdo gylis (skirtumas tarp skurdo rizikos ribos ir skurstančiųjų pajamų) ir po socialinių išmokų išlieka gana didelis, siekia apie 30-50 proc.

2015-aisiais ekonominio augimo metais socialinės išmokos ne itin sumažino vienišų tėvų, žemo išsilavinimo asmenų bei labai mažu intensyvumu dirbančiųjų skurdo lygį.

Atsižvelgdami į tyrimo rezultatus, mokslininkai esamoje „vaiko pinigų“ schemoje išskiria specialią pagalbą vienišos motinos (tėvo) šeimai, menko išsilavinimo asmenims, gaunantiems socialinę paramą, piniginių paskatų mokytis sistemos diegimą.

Sprendžiant mažo darbo intensyvumo grupės pajamų apsaugos problemą, siūloma atskirti paramos sąlygas nedarbingiems ir darbingiems asmenims, pastariesiems paramą susiejant su aktyvinimo ir integracijos į darbo rinką priemonėmis.

Lietuvos mokslo tarybos lėšomis finansuotam tyrimui „Pajamų išlyginimas gyvenimo kelio etapuose socialinių investicijų požiūriu Baltijos šalyse“ vadovavo doc. Daiva Skučienė, prie jo prisidėjo prof. Romas Lazutka, Eltai tyrimą komentavusi A. Čižauskaitė ir dr. Jurgita Markevičiūtė.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po Austrijos pastabų sukruto visa Europa: patyliukais pasirašomos sutarties pasekmes jausime ilgai papildyta (112)

Vokietija kunkuliuoja. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Jungtinių Tautų parengta Pasaulinė...

Andrius Tapinas. Laisvas mokytojų laikas – pasityčiokit dar, premjere, jums gerai sekasi (535)

Ilgai galvojau apie tai, ką vakar drėbtelėjo mano valstybės premjeras, o šiandien kaip...

Karjeros aukštumų pasiekusi lietuvė: jei tausosi save – rezultato nebus (7)

„Turiu labai smarkiai išreikštą „aš galiu“ savybę. Prisideda ir įgimtas žingeidumas....

„Norfa“ atsitraukia: pirkėjai privertė keisti prekybos tinklo planus (312)

Prieš metus pirmąją parduotuvę be tradicinių kasų atidaręs mažmeninės prekybos tinklas...

Skirmantas Malinauskas negaus nuobaudos už paviešintą informaciją apie Vyriausybės serverius (1)

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas nebus baudžiamas dėl paviešintos...

Jau visai netrukus visų dirbančiųjų laukia lemtingas apsisprendimas: nuo to priklausys, kokią pensiją gausite (24)

Nuo naujų metų Lietuvoje įsigalios nauja pensijų reforma , kuri jau dabar verčia būsimus...

Mokytojų pavyzdžiu seka ir ugniagesiai: ruošiasi protestui (100)

Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) reikalauja kitų metų valstybės biudžete skirti...

Erika Vitulskienė parodė visą „plius dydžio“ kolekciją moterims, žinančioms savo vertę (46)

Lapkričio 17 dieną Panevėžyje įvyks mados mugė, kurioje kartu su kitais žinomais Lietuvos...

Vilniaus planuose – visiška Ukmergės gatvės transformacija (133)

Intensyvi ir dažnai spūsčių kaustoma Ukmergės gatvė Vilniuje keisis neatpažįstamai, ją...

Rekomenduoja DELFI: kaip atėjus į „Scanoramą“ nepasiklysti tarp filmų

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ jau įsibėgėjo. Akys mirga nuo filmų pavadinimų,...