Jis patvirtino, kad „Delfi“ gauti dokumentai yra naujausios rengiamų projektų versijos.
„Čia jau yra galutinis variantas. Artimiausiu metu bus darbo grupės susitikimas, kuriame bus siūloma pritarti šitam variantui. Žinoma, gali kažkokios nuomonės išsiskirti, bet toks yra kompromisinis pasiūlymas“, – sakė T. V. Raskevičius.
Politikas pripažino, kad rengiant įstatymo projektus buvo įvairių diskusijų, tarkime, ar partnerystė kaip nors reglamentuos partnerių santykius su vaikais.
„Buvo pasirinktas variantas, kad apskritai bus atsisakoma reglamentuoti. Tada buvo tam tikrų klausimų dėl pavardės, bet diskusija buvo konstruktyvi ir, manau, kad susitarti pavyko“, – teigė T. V. Raskevičius.
Pagal dabartinį įstatymo projekto variantą, asmuo gali pasirinkti partnerio pavardę.
„Taip, bet, žinote, čia yra tik darbinis variantas. Jis dar bus diskutuojamas Seime, ir Seimo nariai irgi galės (siūlyti korekcijas)“, – sakė T. V. Raskevičius.
Kalbant apie vaikus, pasak vieno iš projekto rengėjų, visi su jais susiję klausimai (tėvystės pripažinimas, galimybė įsivaikinti) yra reglamentuoti Civiliniame kodekse.
„Kadangi viešojoje erdvėje yra labai daug diskusijų ir kartais nepagrįstų baimių, kad vaikais augs ir tos pačios lyties šeimose, tai mes šiame variante renkamės atsiriboti nuo tų baimių, nesukurti platformos įvairiems politikams papildomai kiršinti visuomenę.
Siunčiame labai aiškią žinutę: šitie santykiai bus reglamentuojami taip, kaip jie buvo reglamentuojami iki šiol. Partnerystės įstatymas šitų santykių niekaip nepakeis. Partnerystės įstatymu, visų pirma, siekiama sureguliuoti dviejų žmonių tarpusavio įsipareigojimus, tai yra teises ir pareigas“, – sakė T. V. Raskevičius.
Pasak parlamentaro, vienintelis nepatogumas, kurį sukurtų dabartinis variantas, – kad skirtingų lyčių poroms, kurios būtų partnerystėje, vis tiek reikėtų eiti pas notarą pripažinti tėvystę.
„Bet čia argumentas yra labai paprastas. Partnerystė visų pirma turi būti orientuota į dviejų žmonių tarpusavio teises ir įsipareigojimus. O, jeigu atsiranda vaikai, tada reikėtų galbūt galvoti apie galimybę sudaryti santuoką“, – sakė T. V. Raskevičius.
Parlamentaras pasidžiaugė, kad, jo vertinimu, įstatymas yra orus.
„Jis yra orus tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties poroms. Džiaugiuosi, kad partneriai įgis civilinį statusą. Jiems bus taikoma plačiai mūsų sistemoje numatyta teisių ir pareigų apimtis. Akivaizdu, kad šis variantas yra tikrai kokybiškesnis ir žymiai labiau išdirbtas nei visokios siūlomos jungtinės veiklos alternatyvos. Labai tikiuosi, kad Seime galėsime turėti konstruktyvią diskusiją apie tai“, – sakė T. V. Raskevičius.
Navickas: palaikau įstatymo priėmimą
Palaikymą Partnerystės įstatymo priėmimui viešai feisbuke išreiškė ir kitas jo rengėjas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Andrius Navickas.
„ Gaila, kad, kaip rodo Prezidento užsakyta apklausa, didesnė dalis visuomenės yra įbauginta ir, panašu, lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą priima, kaip problemą, o ne sprendimą. Kita vertus, žmogaus teisių klausimai niekada nėra populiarūs, o visų mažumų apsauga ir dėmesys kiekvienam žmogui yra brandžios demokratinės visuomenės bruožas. Todėl svarbu turėti drąsos priimti partnerystės įstatymą. Ne todėl, kad to nori Laisvės partija, bet todėl, kad tai teisinga ir atitinka bendro gėrio principą“, – rašė A. Navickas.
Jo vertinimu, Partnerystės įstatymas niekaip nėra susijęs su teologiniu homoseksualumo traktavimu.
„Šis įstatymas niekaip neįpareigoja keisti žmones savo religines pažiūras. Taip pat juo niekaip nekeičiama nei bažnytinės, nei civilinės santuokos sampratos. Bažnyčios vidaus reikalas, kaip traktuojama santuoka, o civilinę santuoką Lietuvoje reglamentuoja Konstitucija“, – rašė A. Navickas.
Pasak jo, lietuviškas įstatymo projektas didesne dalimi remiasi Vokietijos patirtimi.
„Vokietijoje egzistuoja Gyvenimo partnerystės įstatymas. Jis niekaip nesuardė vokičių šeimų ar nesugriovė šios valstybės“, – teigė A. Navickas.
Parlamentaras pabrėžė, kad lyčiai neutralios partnerystės įstatymas reglamentuoja dviejų asmenų santykius ir niekaip neišplečia jų teisių vaikų atžvilgiu.
„Jame nėra numatyta nei speciali įvaikinimo galimybė, nėra ir pretenzijos, kad partnerystės įteisinimas yra tas pats, kas santuokos sudarymas“, – rašė A. Navickas.
Pasak jo, per viešą diskusiją Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo aiškiai pasakyta, kad ūkinių sąjungų įstatymas, kuris kurį laiką buvo pristatomas, kaip alternatyva ar kompromisas partnerytei, negali kompensuoti partnerystės įstatymos ir esą net nėra tikra alternatyva.
„Partnerystės įstatymas skirtas tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų sąjungoms. Abiem atvejais jis suteiks santykiams saugumo, didesnį apibrėžtumą, įteisins aiškias pareigas ir teises“, – rašė A. Navickas.
Jis pats teigė esąs įsitikinęs, kad „partnerystė nėra žmonių, kurie negali sudaryti sąjungos (kalbu pirmiausia apie tos paties lyties partnerius) įnoris, tačiau saugesnio, oresnio gyvenimo užtikrinimas“.
„Tai labai svarbus žingsnis, įtvirtinant jų žmogaus teises. Mano įsitikinimu, kiekvienas krikščionis Lietuvoje turėtų siekti tokios visuomenės, kurioje kiekvienas asmuo jaučiasi saugus ir nėra nei diskriminuojamas, nei stigmatizuojamas“, – rašė A. Navickas.
Lydeka: tas įstatymas pirmiausia svarbus skirtingų lyčių asmenims
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Arminas Lydeka teigė, kad, jo žiniomis, dar galutinio įstatymo varianto nėra.
„Yra įvairių pasiūlymų – ir dėl tik tos pačios lyties, ir dėl visų asmenų. Kitas aspektas – klausimai, per kurią teisę eiti, ar partnerystė kaip namų ūkis, ar – kaip šeima. Kol kas nėra galutinio varianto“, – sakė A. Lydeka.
Tačiau parlamentaras pabrėžė, kad iš principo jis pasisako už tai, kad įstatymas yra reikalingas.
„Ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad trečdalis vaikų gimsta nesusituokusiose šeimose. Dėl vaikų Partnerystės įstatymas yra tiesiog būtinybė. Jeigu žmonės nenori registruoti santuokos, tada gali sukurti kito pobūdžio šeimą per partnerystę. Šis įstatymas yra reikalingas, pirmiausia, dėl skirtingų lyčių asmenų“, – sakė A. Lydeka.
Jis aiškino, kad partnerystė svarbi ir dėl kitų, su vaikais nesusijusių aspektų.
„Šalia to yra turtiniai aspektai, sveikata. Kaip žinia, galima suteikti informaciją apie kito žmogaus sveikatą tik šeimos asmeniui. Dėl visų šitų aspektų partnerystė yra tiesiog būtina“, – kalbėjo A. Lydeka.
Nors, parlamentaro vertinimu, šis institutas svarbus, pirmiausia, skirtingų lyčių asmenims, nereikėtų diskriminuoti ir tos pačios lyties porų.
„Jie negali sukurti santuokos, nes Konstitucija reglamentuoja, kad santuoka yra kuriama tarp vyro ir moters. Bet, jeigu jie nori gyventi kartu, ir turėti galimybę vienam kitą globoti, gauti informaciją susirgus iš sveikatos priežiūros institucijų, paveldėti turtą numirus, tai jie taip pat turi turėti galimybę partnerystę registruoti“, – sakė A. Lydeka.
