Per trejus metus GMP darbo principai pasikeitė iš esmės. Didžiulį kokybinį šuolį pavyko pasiekti pritaikius pažangiausių pasaulio šalių patirtį.
„Ar ji kvėpuoja?“ − ramiu balsu klausia dispečerė Žydrūnė, stebėdama ant jos stalo stovinčius keturis monitorius. – Kiek savaičių pacientė yra nėščia?“ Atsakymą per ausines girdi tik ji, tačiau, kaip visada, visas pokalbis yra įrašinėjamas.
„Ar matote kurią nors kūdikio kūno dalį?“ – stengdamasi nedidinti jaudulio klausia dispečerė, tačiau ryšys nutrūksta. Mergina dirba neseniai, tik ketvirtas mėnuo, tačiau iš mokymų ir kolegų patirties žino, kad vyrai visada susierzina, kai skambina dėl nėštumo ir gimdymo. Bandoma susisiekti su skambinusiu žmogumi. Nutrūkus ryšiui, greitoji medicinos pagalba visada perskambina tris kartus. Žydrūnė Bajorinaitė toliau pildo dvidešimt ketvirtą protokolą. Ji žino, kad klausimą labai svarbu užduoti teisingai: taip, kaip jis parašytas programoje.
Atsiliepęs vyras informuoja, kad gimdyvė nebeiškalba, o jis nežino, ar sąrėmiai jau prasidėję. Greitosios pagalbos darbe viskas svarbu: ir tai, kas sakoma į telefono ragelį, ir net tai, kokie garsai sklinda nelaimės vietoje. Dispečerė girdi, kada moteris pradeda šaukti, ir įjungia sąrėmius skaičiuojančią programą.
Pagal gimdyvės dejones gydytoja nustato, kad sąrėmiai reguliarūs, kūdikis tuoj gims. Prie Žydrūnės stalo priėjusi valdančioji dispečerė šnibžda, kad brigadai likę važiuoti apie dešimt minučių kelio. Skambinęs vyras neišlaikęs perduoda ragelį kažkokiai šalia jo esančiai jaunai merginai. „Sakykit, kas vyksta, nes aš nematau“, − lėtai ir aiškiai prašo dispečerė.
Tai ne ištrauka iš serialo apie ligoninės darbą, o kasdieniai įvykiai greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerinės darbe.
Pagalba − vos paskambinus
Kaune esanti dispečerinė kasdien sulaukia 700−800 pagalbos ieškančiųjų skambučių. Aptarnaujama teritorija apima ne tik Kauno, bet ir Kaišiadorių, Prienų, Kėdainių, Raseinių, Šakių, Vilkaviškio, Jonavos, Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonus. Šioje teritorijoje gyvena apie 800 000 gyventojų. Dažniausi atvejai GMP darbe: ūmūs susirgimai, pervežimai ir nelaimingi atsitikimai. Bet būna, kad skambina ir norintys paklausti, kiek yra valandų. GMP pagalbos ieško ir tie, kurie nori žudytis. „Kalbamės tol, kol atvyksta medikai, tokiais atvejais nėra paruoštų instrukcijų, turime galvoti patys“, − darbo subtilybes pasakoja dispečerinės administratorė-auditorė Daiva Ieškienė.
Dispečerinėje dažniausiai dirba šeši žmonės, kurie priima skambučius, registruoja įvykius ir skubiai perduoda surinktą informaciją dviem skirstantiesiems operatoriams, kurie generuoja visų rajono GMP brigadų darbą. Skirstantieji operatoriai mato žemėlapį, kuriame žymimos greitųjų automobilių buvimo vietos ir užimtumas. Informaciją apie įvykius GMP brigados gauna į racijas arba kompiuterius, esančius automobiliuose.
„Dar prieš trejus metus kiekviena greitoji turėjo savo mažą dispečerinę. Technologiniu išsivystymo atžvilgiu jos buvo tragiškos: be telefono, tušinuko ir popieriaus lapo ten daugiau nieko ir nebuvo“, − apie didžiulį kokybinį šuolį pasakoja Kauno GMP direktorius Nerijus Mikelionis. Dabar Lietuvoje yra 48 greitosios, o dispečerinių belikę vos aštuonios.
Greičiau už šeimos gydytoją
Kauno mieste kiekvieną dieną dirba 20 brigadų, kurios susideda iš paramediko-vairuotojo ir slaugytojo arba paramediko. Yra keletas reanimacinių brigadų, kuriose dirba po tris žmones, nors tokio skirstymo nebelikę.
Personalas yra skirstomas į dviejų tipų brigadas: pradinę ir pažangią (gyvybės palaikymo). Brigada siunčiama pagal dispečerinės surinktą medžiagą ir reikiamos pagalbos pobūdį. Kartais žmonės atsisako GMP kvietimo, tačiau medikų brigada vis viena važiuoja nurodytu adresu. „Kvietimų neatsakinėjame, nes nustatyti būklę telefonu labai sudėtinga, todėl vykstame praktiškai į visus kvietimus. Dauguma kvietimų būna ne mūsų darbo specifika; skambučių, kai tikrai reikalinga pirmoji pagalba, tėra apie 30 procentų, gyvybės gelbėjimo – 15 %. Visais kitais atvejais galėtų padėti šeimos gydytojas. Pas šeimos gydytoją ne visada taip lengva patekti, o greitoji yra tie vartai, kuriuos galima iškart atverti ir gauti medicininę paslaugą“, – darbo subtilybėmis dalijasi Kauno GMP vadas N.Mikelionis.
GMP direktorius džiaugiasi, kad savo darbe naudoja pažangiausių pasaulio šalių patirtį, yra įdiegę medicininiais prioritetais grįstą sistemą, tai yra tam tikrus klausimynus, pagal kuriuos priimami kvietimai. Priklausomai nuo to, kaip žmogus atsako į klausimus, sistema parenka reagavimo kodą, nustato, kad tai labai aukšto ar neaukšto prioriteto bėda.
Kada rinkti 033, o kada – 112?
Greitosios medicininės pagalbos darbas prasideda dispečerinėje – vietoje, kur atkeliauja visi pagalbos ieškančių žmonių skambučiai. Lietuvos gyventojai GMP gali išsikviesti dviem telefono numeriais: 033 ir 112. Kuo skiriasi šie numeriai? Kur keliauja skambučiai, surinkus vieną ar kitą skaičių kombinaciją?
„Pirmasis kelias Greitosios medicinos pagalbos paslaugoms gauti yra skambinti numeriu 033. Paskambinę numeriu 112, pateksite į Bendrąjį pagalbos centrą, kur, išsiaiškinę, kad reikalinga greitoji pagalba, perjungs skambutį mums. Jei tai yra kompleksinis įvykis, kai reikia policijos, greitosios ar gaisrinės, jie iš karto perduoda duomenis telefonu suinteresuotoms instancijoms. Iki 2016 m. pradžios mūsų programinė įranga bus susieta su Bendruoju pagalbos centru, ir, jeigu tai bus kompleksinis įvykis, duomenys atkeliaus pas mus automatiškai. Jei medicininis – perjungs mums, nes jie neturi medikų, ir mūsų žmonių, aptarnaujančių skambučius, kvalifikacija yra aukštesnė. Tai padės išvengti dvigubo klausinėjimo“, – sako N.Mikelionis.
„Kai kuriais atvejais jau po trečio klausimo (sužinoję adresą, telefoną, kas atsitiko) mes siunčiame pagalbą, neklausdami nieko – pasikorimas, skendimas, degantis žmogus ir daugelis kitų situacijų, kai pagalba reikalinga nedelsiant. Išsiuntę pagalbą, mes toliau teikiame instrukcijas, kaip tam žmogui elgtis, kol jį pasieks gelbėtojų brigada“, – priduria dispečerinės administratorė D.Ieškienė.
Gimdymas telefonu
Mėgstantieji nuoseklumą, tikriausiai norėtų sužinoti, kaip baigėsi gimdyvei, aprašomai straipsnio pradžioje.
Įvykiai kitapus ragelio rutuliojosi žaibiškai. Klausimas, sufleruojamas kompiuterio programos („Ar naujagimis jau gimė?“), sutapo su dispečerei sakoma žinia, tuo pat metu Žydrūnė išgirdo ir kūdikio verksmą. „Mes jį nušluostėme, apvalėme, paguldėme mamai ant krūtinės, užrišome virkštelę, atsirado daug žmonių, grįžo vyras“, – pasakoja Ž.Bajorinaitė, nejučia imdama vartoti daugiskaitą. Priimti gimdymą dispečerė padėjo moteriai, esančiai už daugiau nei šimto kilometrų, kūdikio susilaukusiai Tauragės rajono Skaudvilės miestelyje. „Tai bus gal šešioliktas naujagimis, gimęs iki medikų atvykimo, mūsų dispečeriams teikiant nurodymus telefonu. Neskaičiuojame atvejų, kai medikai spėja atvykti“, – sako administratorė D.Ieškienė. „Kiekvieną dieną turime po penkis–šešis atvejus, kai teikiamos gyvybiškai svarbios instrukcijos iki atvykstant medikų brigadai. Deja, būna ir ne tokių džiugių atvejų“, – pasakoja gydytoja. – Kartą aštuonerių metų vaikas buvo vienas namie, kai jo močiutę ištiko klinikinė mirtis. Vaikas negali atlikti gaivinimo veiksmų, bet mes nepadedame ragelio, palaikome psichologiškai, kol atvyksta medikai.“
Daugiau grąžintų gyvybių
Dispečerinių darbuotojams yra keliami aukšti reikalavimai. Vadovaujantis JAV standartais, dispečerio darbas nereikalauja medicininio išsilavinimo. Užtenka, kad žmogus būtų pilnametis, turėtų vidurinį išsilavinimą, būtų baigęs pradinio gaivinimo ir dispečerio kursus. „Mes nusprendėme, kad vis dėlto dispečeris turi būti baigęs mediciną, nes pasitaiko ir specialių terminų, ir diagnozių. Todėl visi mūsų dispečeriai turi medicininį išsilavinimą, kas pora metų turi resertifikuotis, baigti pradinio gaivinimo kursą“, – vardija GMP dispečerinės administratorė-auditorė D.Ieškienė. Pagalbos teikimas iki medikų brigados atvykimo į įvykio vietą, instrukcijos, kaip teisingai elgtis, tie žodžiai, sakiniai, instrukcijos yra aukso vertės, jos leidžia jau atvykusiems gydytojams toliau tęsti darbą, nes kitaip, praradus svarbų laiką, ir medikai gali būti bejėgiai“, – priduria dispečerinės administratorė.
Atvažiavę medikai mašinose turi gerą pasaulinius standartus atitinkančią aparatūrą. Rima Gudėnienė, GMP Pamainos vyresnioji gydytoja, atkreipia dėmesį į džiuginančius rodiklius – per pastaruosius penkerius metus labai išaugo grąžintų gyvybių skaičius: „Praėjusių metų statistika rodo, kad buvo atgaivintas 81 žmogus iš visų gaivintų, o 2010 m. – tik 49 žmonės.“
Krituoliai
„Jei žmogui tik sutrikusi psichika, tam yra specializuotos įstaigos. Jei prisideda traumos, susižalojimai − vežama į Skubios pagalbos priėmimo skyrių. Tai yra didelė problema, nes tokie pacientai ten siautėja ir elgiasi neadekvačiai. Be to, dar egzistuoja kasdieniai krituoliai, kaip mes juos vadiname, kuriuos kartais tenka vežioti ir po keletą kartų per dieną. Tai – benamiai, kurie yra „iškritę“ iš socialinės aplinkos: gyvena savitą gyvenimą, kiauras dienas geria, kol nugriūna. Mes juos surenkame, atvežame į Priėmimo skyrių, po to valandą laiko valome automobilį, nes iš visų kampų ropoja gyviai, buvę ant krituolio. Priėmimo skyriuje krituolis paskleidžia gerą ambre ir užteršia skyrių, gaištamas laikas, pinigai: jiems daromos ir rentgeno nuotraukos. Gal pilietis tik intoksikuotas, gal nieko daugiau nėra, bet negali žinoti, ir reikia mediciniškai ištirti. Atsigavęs krituolis vėl eina iki artimiausio kiosko, išgeria alaus, griūva, ir vėl mes važiuojame“, – apie didelę socialinę problemą, kuriai vis dar nerastas sprendimo būdas, pasakoja N.Mikelionis.
Tobulinasi ir laisvalaikiu
Šiemet devintą kartą vyko kasmetinis tarptautinis renginys – Lietuvos greitosios medicinos pagalbos žaidynės. Jose kartu su medikais dalyvavo Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba, Lietuvos automobilių sporto federacija ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bei Susisiekimo ministerijos. Automobilių sporto atstovai medikus supažindino su sportininkų naudojama įranga ir pagalbos teikimo ypatumais. GMP ekipažai budi per kiekvienas automobilių sporto varžybas, todėl medikams tenka susidurti su specifinių žinių reikalaujančiais iššūkiais. Automobiliais lenktyniaujančių sportininkų šalmai skiriasi nuo motociklininkų, o kaip taisyklingai ištraukti nukentėjusiuosius iš avariją patyrusio automobilio, kuris yra sutvirtintas specialiais rėmais, reikia išmanyti.
Speciali Žaidynių užduotis, renginio apraše įvardijama „Masine nelaime“, sutraukė būrius smalsių žioplinėtojų iš gretimos gyvenvietės. „Turėjome ir sužeistų pabėgėlių. Tokios pratybos padeda tobulinti veiksmus masinės nelaimės atveju karo sąlygomis, kai nepakanka karo medikų pajėgų ir pagal nustatytas procedūras pasitelkiamos civilinės institucijos“, – teigia GMP vadovas N.Mikelionis.
033 – greitoji medicinine pagalba
112 – bendrosios pagalbos centras
033 ir 112 – numeriai, kuriuos būtina įsivesti į savo telefono adresų knygelę, nes kritiniais atvejais jie gali pasimiršti