Kodėl paprastai skęstama prie pat kranto
Pasak biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, žmonės bangas vertina kaip pramogą, todėl lenda į jūrą nekreipdami dėmesio draudžiančią maudytis raudoną vėliavą. Tuo tarpu gelbėtojai žino: jūra pavojinga net kai rami, nes joje yra daug duobių, o ką jau kalbėti apie bangavimą. Tačiau visi žmonės pavojaus nejaučia, nes įsitikinę, kad kažkas nutikti gali tik kitiems, bet ne jiems.
„Žmogui atrodo, kad dugnas yra saugus, bet jūroje visada yra šoninės srovės, kurios šiek tiek neša į šoną, todėl paprastai mes įlipame į vandenį vienoje vietoje, o išlipame šiek tiek kitoje, nė nepastebėję, kaip ten atsidūrėme. Nešamas šios šoninės srovės žmogus gali netikėtai pakliūti į duobę. Todėl visada reikėtų išsirinkti orientyrą krante, kuris nurodytų, kiek nuklysta į šoną ir kur reikia sugrįžti. Bangavimo metu susidaro labai stiprios srovės, traukiančios į jūrą. Ši trauka – pats pavojingiausias reiškinys jūroje.
Būtent iš duobių dažniausiai tenka gelbėti žmones, kadangi į jūrą traukiančios srovės susidaro būtent jose. Todėl žmogus, kad ir kaip stengtųsi plaukti kranto link, traukiamas gilyn į jūrą. Tai matydamas jis stengiasi dar labiau, išeikvoja savo jėgas ir pradeda panikuoti, o iš tiesų reikėtų atsipalaiduoti, nepanikuoti ir plaukti į jūrą, o ne į krantą. Kai srovė nurims, reikia žiūrėti, iš kurios pusės pučia vėjas ir palei krantą pavėjui, ieškant, kur lūžta bangos. Mat tai reiškia, kad ten yra sekluma. Lūžtančios bangos labai stipriai neša į krantą, ne veltui seklumoje būna sunku eiti tolyn į jūrą – tenka joms smarkiai priešintis. O jei jaučiate, kad nepavyks saugiai pasiekti kranto, atsipalaiduokite ir laukite gelbėtojų pagalbos. Be reikalo neeikvokite savo jėgų. Dažniausiai pradedama skęsti supanikavus, kai prarandama situacijos kontrolė“, - pasakojo gelbėtojas.
Duobių Baltijos jūroje pakankamai daug, jų vietos yra pažymimos, tačiau po kiekvienos didesnės audros, pašnekovo teigimu, dugnas šiek tiek keičiasi – duobės gali susiformuoti kitoje vietoje. Dažniausiai tai priklauso nuo šoninio vėjo.
„Deja, net jei duobė pažymėta, žmonės į šį ženklą nekreipia dėmesio. Netgi atvirkščiai – specialiai plaukia prie duobės ir ten maudosi. Būna ir taip – kai patruliuojantys gelbėtojai paprašo išlipti iš vandens, žmonės išlipa, bet vos tik gelbėtojai nueina toliau, vėl lipa ten pat. O kai atsitinka nelaimė, visiems atrodo, kad gelbėtojai pas juos skubėjo labai ilgai. Iš tiesų nelaimės vietoje jie atsiduria per 2-3 minutes, bet pačiam žmogui tokioje situacijoje laikas bėga labai lėtai. Ypač stebina, kai tėvai paleidžia savo vaikus maudytis prie duobės ženklo, o patys deginasi ar net kopose sėdi. Jiems atrodo, kad prie kranto yra saugu, bet prie kranto žmonės paprastai ir skęsta. Duobės visada būna arčiau kranto – maždaug iki 10 nuo jo, o jose, kaip jau minėjau, ir susidaro trauka jūros link. Toliau nuo kranto šios traukos nebelieka. Visai prie pat kranto duobės netgi pavojingesnės už esančias tolėliau, nes žmogus, vos įlipęs į vandenį, jūroje atsiduria net nespėjęs susigaudyti, kas nutiko“, - aiškino A. Siakki.
Pasak jo, užtenka vienos didesnės bangos, kad žmogus atsidurtų pavojuje. Pavyzdžiui, jis paeina keletą žingsnių, atėjusi banga apsemia jį iki kaklo, žmogus pašoka, o nusileisdamas pakliūna į duobę ir jau nešamas srovės į jūrą.
Pavojingiausia maudytis, kai bangos pradeda rimti
Neretai atrodo, kad bangos nedidelės, tačiau į jūrą traukiančios srovės gali būti labai stiprios. Gelbėtojo teigimu, pavojingiausia, kai vėjas jau rimsta, bangos tarsi irgi mažėja, nes tuomet trauka į jūrą būna didžiausia. Tokiomis dienomis gelbėtojai tikrai turi daug darbo. Kai rami visiškai jūra, šios traukos nebėra, tačiau įvairios povandeninės srovės vis tiek juda, nes maišosi šaltas ir šiltesnis vanduo. Pasitaiko atvejų, kai tokia srovė kerta per kojas, žmogus neišsilaiko, pargriūna, patenka į duobę, gurkšteli vandens, išsigąsta ir pradeda skęsti.
„Jau ir šiemet teko gelbėti žmones, nors kol kas labai karštų dienų nebuvo. Buvo pirmas vasaros savaitgalis, keturi žmonės ėjo maudytis plevėsuojant raudonai vėliavai ir prie pat kranto pakliuvo į duobę. Paauglį teko netgi iš po vandens traukti ir gaivinti. Visi keturi žmonės buvo išvežti į ligoninę, laimė, viskas baigėsi gerai. Kai ištraukiame skendusius žmones, visada kviečiame medikus. Iš pradžių gali atrodyti, kad žmogus jaučiasi gerai, bet mes nežinome, ar jam pateko vanduo į plaučius ir kiek jo. Egzistuoja toks reiškinys – pavėluotas skendimas. Žmogus gali keletą kartų gurkštelėti vandens ir, atrodytų, tiek bėdos. Tačiau po pusvalandžio organizmo funkcijos pradeda trikti. Mat kai vanduo pateka į plaučius, kvėpavimas vyksta toliau, bet plaučiai nebegali įsisavinti deguonies. Todėl po truputį ima gesti sąmonė – galiausiai ji visai prarandama ir žmogus uždūsta. Suaugusio žmogaus organizmas dar sugeba susitvarkyti su nedideliu kiekiu vandens, tačiau vaikams ši būsena ypač pavojinga, nes vaiko organizmas dar neturi sugebėjimo prisitaikyti“, - teigė pašnekovas.
Nors poilsiautojai labai dažnai piktinasi, kad, iškėlę raudoną vėliavą, gelbėtojai vaikšto ir neleidžia maudytis, A. Siakki šį pasipiktinimą perfrazuoja taip: neleidžia jiems nuskęsti. Mat patys žmonės savo saugumu nesirūpina.
Gelbėtojams teka skubėti ir į pajūrio ruožus, kuriuose nėra oficialių paplūdimių, tačiau žmonės maudosi ir ten. Todėl pašnekovas priminė, kad jeigu skęsta žmogus ten, kur gelbėtojų nėra, krante esantis žmogus, prieš puldamas gelbėti skęstantįjį, turėtų paskambinti pagalbos numeriu 112, tuomet įsivertinti savo jėgas, ar jis gerai plaukia, ar sugebės padėti skęstančiajam, susirasti krante kokį nors plūdurą (rąstą, padangą, didesnį plastiko gabalą ir pan.), be kurio išgelbėti žmogų labai sunku, ir tik tuomet šokti į vandenį. Mat pasitaiko nemažai atvejų, kai nuskęsta kartu ir gelbėjantis žmogus.
Pasak Palangos gelbėjimo stoties viršininko Jono Pirožniko, Baltijos jūra pavojingiausia ne tada, kai stiprus vėjas ir didelis bangavimas nes tuomet bangos meta į krantą. Pavojingiausia, kai vėjas aprimsta, pasikeičia vėjo kryptis ir jūra tarsi pradeda alsuoti. Būtent tuomet jūroje susidaro sūkuriai, kadangi bangos ima judėti ne tiesiai kranto link, o įstrižai.
„Dažniausiai skęstama, kai žmonės šokinėja per bangas. Srovė juos nuneša į kairę ar dešinę pusę, todėl į krantą jie grįžta visai kitoje vietoje, kurios dugnas jiems nepažįstamas, o duobės mūsų jūrai – įprastas reiškinys. Kai žmogus nepasiekia dugno, prasideda panika ir jis ima skęsti. Iš tiesų, jei jau įsuka srovė, reikia ir plaukti, ten, kur neša. Už keliolikos metrų srovė liausis ir galėsite plaukti atgal į krantą. Svarbiausia neišsigąsti, kad jus neša į jūrą. Plaukiant atgal taip pat svarbu nekovoti su lūžtančiomis bangomis. Geriausia, sulaikius kvėpavimą, panerti po banga – tada tu neeikvosi jėgų pasipriešinimui. Grįždama atgal banga tave neša šiek tiek atgal į jūrą, bet atatranka kur kas mažesnė. Taigi vis tiek po truputį artinsis prie kranto. Svarbiausia nepasiduoti panikai ir ramiai kvėpuoti“, - patarė gelbėtojų vadas.
Pašnekovas taip pat įspėjo, kad Baltijos jūros bangos labai pavojingos. Mat vandens paviršiaus vaizdas būna dažnai apgaulingas.
„Pavyzdžiui, jeigu dvi dienas pūtė stiprus vėjas, o dabar jis nurimo ir pasikeitė jo kryptis, jūra gali atrodyti visai rami, bet įbridę į vandenį pradedate jausti, kad iš kojų jus verčia povandeninė srovė. Jei gylis nedidelis, pavojaus nėra, bet jeigu žmogus paklius į duobę? Tos duobės jūroje ir yra pavojingiausios, nes būtent jose susidaro sūkuriai. Blogiausia, kai vandenyje atsiduria girti poilsiautojai. Kai tokį išgelbėjame, klausiame, kodėl jis lipo tokiame stovyje, o jis sako norėjęs atsigaivinti. Būna, kad net keturiomis lipa į vandenį“, - pasakojo J. Pirožnikas.
Sukrečiančios
vandens trauką patyrusių žmonių patirtys
Socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi sukrečiančiais įspūdžiais, kaip jiems teko patirti minėtos traukos ir povandeninių srovių gniaužtus.
Neretai jie teigia jau nesitikėję, kad liks gyvi.
Bandžiau plaukti kranto link, tačiau kaskart su didžiule jėga būdavau bloškiamas atgal į jūrą. Maždaug po pusvalandžio pavargau kovoti – daugiau priešintis nebebuvo jėgų. Jaučiau, kaip į veidą man alsuoja mirtis, ir buvau tikras, kad ji pasiglemš mane per artimiausias minutes. Išgyvenau tikrą pragarą. Šeima, draugai, tėvai, įsipareigojimai...
Prisiminimai bėgo tarsi filmo juostoje. Iš visų jėgų stengiausi išsilaikyti vandens paviršiuje ir pradėjau plaukti priešinga kryptimi – ne paplūdimio link, o į jūrą. Tikėjausi, kad pasitaikys koks nors laivelis ir būsiu išgelbėtas, tačiau pagalbos nesimatė. Apėmė kankinantis
laukimas. Bangų čia nebebuvo, todėl aš tiesiog plūduriavau. Po kurio laiko pastebėjau, kad netoliese bangos vis dėlto lūžta.
Pradėjau plaukti ta kryptimi. Kai sulaukiau didesnės bangos, užšokau ant jos saugodamas galvą ir pasidaviau jai. Mano nuostabai, buvau išmestas į krantą. Tuo tarpu mano draugas laukė manęs visiškai ramus. Jis sakė nesupratęs, kad skęstu, ir manė, kad tiesiog mėgaujuosi bangomis“, - savo patirtimi pasidalino vienas „Facebook“ vartotojas.
Kitas panašią patirtį turintis vyras pasakojo, kad viskas įvyko taip greitai, kad situacijoje susivokė tik tada, kai jau buvo toli nuo kranto. Jis bandė plaukti kranto link, tačiau iš tiesų tik tolo nuo jo. „Net nežinau, kaip man pavyko išsikapstyti. Tuo metu neturėjau žalio
supratimo“, - teigė jis.
„Facebook“ plintančiose nuotraukose matyti, kad iš abiejų pusių kranto link įstrižai keliauja dvi bangos, o tarp jų – savotiška tuštuma, t. y. visiškai ramus vanduo. Įspėjama – jeigu tarp dviejų bangų pamatėte ramų vandenį, nė nebandykite į jį bristi. Šioje vietoje susidariusi povandeninė srovė. Jeigu šio patarimo nepaklausėte, atsiminkite, kad pagauti srovės nesistengtumėte plaukti į krantą. Geriausia plaukti palei krantą, kol nepavyks ištrūkti iš srovės.