„Europos Sąjunga (ES) išlieka svarbiausias bendradarbiavimo formatas tiems, kurie jam priklauso, ir tiems, kurie siekia prisijungti. Pandemijos metu ES svarba tik išaugo, kaip rodo bendri vakcinų pirkimai ir precedento neturintis Europos atsigavimo fondas, skirtas ne tik įveikti krizę, bet – dar svarbiau – investuoti į mūsų žaliąją ir skaitmeninę ateitį. Niekas iš mūsų to negalėjo padaryti vienas“, – pasisakyme akcentavo A. Pranckevičius.
Kalbėdamas apie Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikos plėtrą, viceministras akcentavo jau egzistuojančių instrumentų ir formatų, tokių kaip ES naujoji finansinė perspektyva, Trijų jūrų iniciatyva, Baltijos jūros strategija bei saugios aplinkos užtikrinimas, svarbą. A. Pranckevičius taip pat pažymėjo transatlantinių ryšių stiprinimo reikšmę, ypač tokiose srityse kaip gynyba, saugumas bei ekonominė plėtra, sakoma pranešime.
Pasisakyme viceministras didelį dėmesį skyrė Kinijos temai. „Lietuva paliko 17+1 formatą, kadangi jame rado mažai pridėtinės vertės, o pats formatas prarado pirminį tikslą. Mes skatiname vieningą ES požiūrį į Kiniją 27+1 formate, nes tai yra vienintelis būdas sėkmingai apginti mūsų bendrus interesus, palaikyti ekonominį bendradarbiavimą su Kinija, tačiau taip pat užtarti savo vertybes ir apsaugoti strateginius sektorius nuo nesaugių investicijų“, – teigė viceministras.
Šių metų tarptautinio forumo tema – „Popandeminė geopolitika: kartu pasaulyje“. Diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama COVID-19 pandemijos poveikiui geopolitiniams santykiams, saugumui, pasaulio ekonomikai, tarptautinėms partnerystėms, ekologinei plėtrai ir skaitmeninimui, taip pat diskutuota apie ekonomikos atsigavimo prioritetus ir gaires.
