„Anonimo informacija – melas“
Trečiadienį TTK posėdyje buvo kalbama apie praėjusio pirmadienio vakarą įvykusią nelaimę, kai Vilniaus pakraštyje, soduose, apie 20 val. buvo užpultas statybų bendrovės „Omnistata“ savininkas. Vyrą gyvenamojo namo kieme užpuolė ir surišo kaukėtas vyras. Plėšikas įsiveržė į vidų, su savimi įsitempė šeimininką ir jį uždarė tualete.
Tuo metu nusikaltėlis pradėjo rišti E. Mejerio žmoną, o šis išsilaisvinęs paskambino į BPC. Išgirdęs balsą, užpuolikas įsiveržė į tualetą ir tarp vyrų prasidėjo grumtynės.
Netrukus atvykę policininkai rado negyvą E. Mejerį gulintį ant grindų veidu į žemę. Jo pilve ir nugaroje pastebėtos durtinės žaizdos.
Po poros dienų žiniasklaidai buvo išplatintas anoniminis laiškas, kuriame apkaltintas BPC – neva dėl jo darbuotojų kaltės nepakankamai operatyviai pas užpultąjį buvo nusiųsta policija ir greitoji pagalba. Laiške teigiama, kad tik po trečio skambučio pavyko išsikviesti pagalbą, o BPC operatorius, kai buvo žudomas E. Mejeris, uždavinėjo neesminius klausimus.
Po TTK posėdžio, vykusio už uždarų durų, BPC viršininkas Arūnas Kedavičius ir vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius žurnalistams tvirtino, kad anonimiškai reiškiami kaltinimai nėra pagrįsti. Esą šį laišką surašęs žmogus, prisistatęs kaimynu, sprendžiant iš jo pateiktos informacijos, nebuvo įvykio vietoje.
„Anonimo informacijoje, mano supratimu, beveik išvis nėra tiesos. Melas ant melo ir šalia dar melas, – sakė A. Kedavičius. – Kaip buvo, negaliu detaliai papasakoti, nes atliekamas ikiteisminis tyrimas. Po pirmo skambučio buvo informuota policija, kuri išsiuntė į įvykio vietą savo pajėgas.“
„Kalbantis su BPC peilis jau buvo pakeltas smogti“
S. Liutkevičiaus teigimu, BPC operatorius, gavęs pranešimą apie įvykį, privalo išsiųsti visas reikiamas ir galimas pajėgas. Klausimas TTK posėdyje esą kilo tik dėl to, ar apie nelaimę iš karto reikėjo pranešti ir greitajai pagalbai. „Greitoji nebuvo išsiųsta, nes pagal pirminę informaciją nebuvo indikatorių, kad ją reikia siųsti iš karto. Bet atkreipėme dėmesį, kad jei greitoji būtų buvusi iškviesta su policijos pajėgomis, toje situacijoje ji nebūtų padėjusi“, – aiškino viceministras.
Policininkai į įvykio vietą esą atvyko labai operatyviai – per 10 min., nors jiems teko važiuoti apie 10 km. Pareigūnai yra įsipareigoję Vilniaus mieste atvykti per 11 min. Kūną radęs policininkas iškvietė medikus, šie atvažiavo apie 20.29 val. Tualete užsidaręs E. Mejeris į BPC paskambino 20.06 val.
Šis pokalbis tęsėsi apie 30 sekundžių. Per tą laiką užpultasis spėjo pasakyti adresą ir pranešti, jog į namus kažkas įsiveržė.
„Žmogus mirė turbūt per 3 minutes. Klausėme paties velionio žodžių. Pagal situaciją buvo matyti, kad tuo metu, kai kalbėjo telefonu ir kvietė pagalbą, vaizdžiai tariant, peilis jau buvo pakeltas smogti. Toje situacijoje jokie veiksmai nebūtų išgelbėję“, – tvirtino S. Liutkevičius.
A. Kedavičiaus žodžiais, operatorius reikiamus veiksmus „padarė taip greitai, kaip turėjo padaryti“.
„Jokios kalbos apie sužalotus žmones ar smurtą nebuvo. (...) Pranešė adresą ir kad yra plėšimas. Kad sužalotas, nebuvo nė žodžio. Tai galima nuspėti, galima nenuspėti. Nebuvo informacijos apie sužalojimus. Kad greitoji būtų iškviesta, operatorius turi pranešti, kas atsitiko. tokios informacijos nebuvo“, – kalbėjo pareigūnas.
Paklaustas, ar tokiu atveju nereikėtų medikų kviesti automatiškai, jis priminė, kad Vilniuje per parą policijai pranešama apie iki 500 įvykių, o greitoji pagalba sulaukia dar iki 250 skambučių, todėl tai būtų neįmanoma.
Operatorius girdėjo grumtynes?
S. Šedbaro teigimu, iš pirminės informacijos sunku spręsti, ar BPC veiksmai buvo tinkami. Komitetas paprašė ministro pavesti generaliniam inspektoriui atlikti tarnybinį patikrinimą. Gavus jo išvadas žadama kviesti atsakingus pareigūnus.
„Laikas rodo, kad buvo pakankamai operatyvus reagavimas“, – pažymėjo TTK vadovas. „Įraše girdėti grumtynių garsai. Atvykimas buvo greitas. Policininkas nestovi prie kiekvieno gatvės kampo. Šitoje vietoje trūksta informacijos, kada ir kaip pateikta informacija.“
Anot jo, kilo klausimų dėl „atskirų punktų įgyvendinimo ir tarpusavio koordinacijos“. Todėl po tyrimo esą gali būti pateikta pasiūlymų ne tik Vidaus reikalų, bet ir Sveikatos apsaugos ministerijai.
Savo ruožtu tyrimą dėl šio atvejo pradėjo ir Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius.